Marijampolė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Marijampolė (Mažeikiai).
Marijampolė
   Marijampole COA.jpg      Flag of Marijampole.png   
Marijampole city.jpg

Marijampolė
54°32′49″N 23°21′00″E / 54.547°N 23.350°E / 54.547; 23.350 (Marijampolė)Koordinatės:54°32′49″N 23°21′00″E / 54.547°N 23.350°E / 54.547; 23.350 (Marijampolė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Marijampolės savivaldybė
Gyventojų: 41 051 (2011 m.)
Plotas: 21 km²
Tankumas (2011): 1 955 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Ma­rijámpolė
Kilmininkas: Ma­rijámpolės
Naudininkas: Ma­rijámpolei
Galininkas: Ma­rijámpolę
Įnagininkas: Ma­rijámpole
Vietininkas: Ma­rijámpolėje
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-68001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: MarijampolėVikiteka

Marijampolė – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno. Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) sostinė, taip pat Marijampolės apskrities, Marijampolės savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras. Tai septintasis pagal dydį Lietuvos miestas. Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Marijampolėje veikia kelios šventyklos:
Legenda pomnik.svg Vytauto Didžiojo paminklas2010 m. gegužės 22 d. atidengta 9 m aukščio granitinė skulptūra (skulptorius Julius Narušis), esanti centriniame miesto parke, kuris pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png 3 pašto skyriai (centrinis LT-68001)
RWB Krankenhaus.svg Degučiuose – apskrities ligoninė
Dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Pietrytiniame miesto pakraštyje – seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas (dabartinis „Arvi cukrus“)



Turinys

Geografija

Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos – 236 km.

Seniūnijos

Miesto dalys

Susisiekimas

Iš šiaurės į pietus praeina geležinkelis, yra geležinkelio stotis (pastatyta 19231924 m., archit. Edmundas Alfonsas Frykas).

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Marijampolė




Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Marijampolė OpenLayers žemėlapyje
Marijampolė „WikiMapia“ žemėlapyje[3]
Marijampolė TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Marijampolės 1831 m. sukilimo mūšis
Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia XX a. pradžioje

Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Meškučių piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis (abu dar vadinami Marijampolės vardu), taip pat stūkso Meškučių II piliakalnis. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose.

Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. (remiantis istoriko ir kunigo Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas Kauno pavieto mokesčių sąraše). Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės J. Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė Prienų seniūnijai. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 16591661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą.

Šiaurės karo metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriais. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė Pranciška Butlerienė. 1750 m. ji iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.

Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole (minima nuo 1756 m.). Dvaras ir kaimas susijungė, 1792 m. vasario 23 d. Ldk Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. 1812 m. gruodžio 5 d. pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą pravažiavo imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1829 m. baigtas tiesti plentas PeterburgasVaršuva (su atšaka į Karaliaučių). 1831 m. ir 1863 m. sukilimų metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene.

Marijampolė garsi savo šimtamete gimnazija, kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai.

1923 m. nutiestas geležinkelis Kazlų Rūda–Šeštokai, 1926 m. pastatyta geležinkelio stotis. 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė cukraus fabriką, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1936 m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas.

19401941 m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Marijampolės apskrities gyventojų. Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. SS išformavo nepaklususį generolo Povilo Plechavičiaus vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų.

Sugrįžus frontui SSRS armijos kontražvalgyba „SMERŠ“ Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų „Tauro“ apygardos būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas LKP lyderio Vinco Kapsuko garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (archit. Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (archit. A. Kačerauskaitė), naujas paštas (archit. J. Putna), kraštotyros muziejus.

1977 m. kovo 30 d. miestas tapo respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. patvirtintas naujasis Marijampolės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1667 m.  ? Kauno apskritis
17951807 m.  ? Marijampolės apskrities centras Prūsija
1807–1815 m.  ? Varšuvos kunigaikštystė
18161837 m.  ? Augustavo vaivadija
1837–1867 m.  ? Augustavo gubernija
1867–1915 m.  ? Suvalkų gubernija
1919 m. Marijampolės valsčiaus centras
1919–1931 m.  ?
1931–1950 m. Marijampolės valsčiaus centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Marijampolės rajono centras Kauno sritis
1953–1955 m.
1955–1977 m. Kapsuko rajono centras
1977–1989 m.  ? respublikinio pavaldumo miestas, Kapsuko rajono centras
1989–1994 m.  ? respublikinio pavaldumo miestas, Marijampolės rajono centras
1994–1999 m.  ? Marijampolės rajono savivaldybės centras Marijampolės apskrities centras
1999–2002 m. Marijampolės seniūnijos centras Marijampolės savivaldybės centras
nuo 2002 m. 3 miesto seniūnijos (Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija), Marijampolės seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė

Pirmasis gyvenvietės pavadinimas buvo vandenvardinis vietovardisPašešupys (pagal čia tekančią Šešupės upę), minimas nuo XVII a. 2-osios pusės. Vėliau, XVIII a. 1-ojoje pusėje pervadinta Starapole – vietovardis kilęs nuo bendrinių žodžių (stara – „senas“ + pole – „laukas“).

Vėliau miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo marijonai, todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant -polė; nuo 1756 m.).[6] Kadangi n prieš p lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu m, Marijanpolė virto Marijampole. Tačiau sandas -polė nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai polis – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai – dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai pole reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai asmenvardinis vietovardis (slaviška -pole galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas Starapolė kilęs nuo bendrinių žodžių.[7] Vincas Kudirka XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip Senapilė (plg. dabartinis Kudirkos Naumiestis vadintas Naupile). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Mariampolė.

1955 m. balandžio 9 d. LSSR AT įsaku [8] Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku lietuvių komunistų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei (pastarasis tikriausiai reiškia „jaunas kapsas“). 1989 m. kovo 21 d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas.

Architektūra ir kultūra

Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai Žemaitei, R. Juknevičiui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), o miesto parke – dar keli paminklai. 2010 m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas lietuvių kalbai, tautai ir pirmam žinomam Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimui atminti (skulptorius Kęstutis Balčiūnas).

Marijampolėje, Vytauto g. veikia unikalus „Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus, kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, paminklas „Tauro“ apygardos partizanams (2003 m., skulptorius Alfonsas Ambraziūnas). Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame Stankūnienės dailės galerija, Turgaus halė (1932 m., inžinierius J. Dragašius).

Paminklai V. Mykolaičiui-Putinui, J. Jablonskiui, P. Kriaučiūnui (skulptoriai J. Narušis ir J. Dulinskas).

Už senųjų kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai-meno dirbiniai Lietuvos partizanų atminimui. Sovietinio teroro aukų kapai, kur 19441952 m. buvo užkasami nukankinti žmonės. 1990 m. pastatyti atminimo koplytstulpiai, įrengtas Ramybės parkas.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Marijampolės dramos teatras
Kultūros rūmai

Marijampolėje veikia 27 valstybinės švietimo įstaigos:

Sportas

Futbolas

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2011 m.
1800 m. 1823 m. 1844 m. 1896 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur.
1 178 1 200 2 984 4 212 6 777 9 488
1931 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1966 m. 1970 m.sur. 1974 m.
9 991 15 768 19 621 25 820 29 073 32 700
1976 m.[9] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2007 m.
35 600 38 824 50 887 48 675 47 356 47 247
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2011 m.sur. -
47 010 46 692 46 256 44 910 41 051 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja Žemaitė, poetas Petras Arminas-Trupinėlis, Užnemunės istorijos autorius kun. Jonas Totoraitis, nepriklausomybės kovų dalyviai (tarp jų Antanas Ylius).

Šalia cerkvės palaidotas kapitonas Andrejus Armandas (1903–1944), Inesos Armand sūnus, galbūt Lenino nesantuokinis sūnus, sužeistas kovose prie Vilkaviškio, miręs Marijampolės ligoninėje.[10]

Miestai-partneriai

Šaltiniai

  1. Marijampolė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Марiамполь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 18А (36) : Малолетство — Мейшагола. С.-Петербургъ, 1896., 619 psl. (rus.)
  3. Marijampolė wikimapia.org
  4. Marijampolė maps.vlasenko.net
  5. Marijampolė loadmap.net
  6. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 275 p.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 130–133 psl.
  8. http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=45&new_id=1684
  9. Kapsukas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, 209 psl.
  10. http://belopolye.narod.ru/known_people/may/armand_sens.htm


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: