Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Milkaus žodynas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Milkaus žodynas — tai Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733-1807) sudarytas ir 1800 metais Karaliaučiuje išleistas „Lietuvių - vokiečių ir vokiečių - lietuvių kalbų žodynas“ (Littauisch - deutsches und Deutsch - littauisches Wörter - Buch).

Kristijono Milkaus 1800 m. lietuvių kalbos žinyno pratarmė

Iš tikrųjų tai ištisas lietuvių kalbos aiškinamasis žinynas: su gramatika, eilėdara, tautosaka. Ir su iškiliausių to meto šviesuolių bei Prūsijos valdžios prakalbomis apie ypatingą lietuvių būdą, aukštą kultūrą ir kalbą, jos svarbą mokslui ir būtinybę išsaugoti kasdienei vartosenai, o nevietiniams pareigūnams mokytis lietuvių kalbos. Neginčijamų autoritetų: karaliaus patarėjo Kristupo Heilsbergo, Berlyno universiteto profesoriaus Danieliaus Jenišo ir Karaliaučiaus universiteto rektoriaus, filosofijos klasiko Imanuelio Kanto prakalbos visiems laikams užkirto kelią lietuvių kalbos vertei ir jos išsaugojimo svarbai menkinti. Prakalbos dalykiškos ir kritiškos, pabrėžiant savitumą ir lyginant vertę — tas vertinimas neprarado savo reikšmės, šiandien svarbus kaip niekad.[1]

Veikalą Kristijonas Milkus surašė itin kruopščiai, išvalydamas nykstančią kalbą nuo svetimybių, nelietuviškos sakinio darybos ir kitų iškraipymų. Griežtai moksliniu pavidalu, sukėlęs kalbotyros pasaulyje aštrią polemiką, privertęs pripažinti lietuvių kalbos dėsnių savitumą, itin aukštą jos lygį, rodantį ir atitinkamą tautos kultūrą — nieko panašaus iki Milkaus nebuvo. Nuopelnais lietuvių kalbos atgaivinimui ir jos mokslinės vertės bei praktinės vartosenos įtvirtinimui Kristijonas Milkus nenusileidžia Martynui Mažvydui, Kristijonui Donelaičiui, Antanui Baranauskui, Kazimierui Jauniui, tik neseka jų tiesiogiai palyginti, pernelyg skirtingi.

Žinyno leidėjas ir vienos iš prakalbų autorius buvo aukštas Prūsijos valstybės pareigūnas, karaliaus patarėjas lietuviškų valdų ir karo reikalais Kristupas Frydrichas Heilsbergas (Christoph Friedrich Heilsberg). Knyga vokiečių kalba „gotišku“ braižu, išleista 1800 metais Hartungų spaustuvėje Karaliaučiuje (Königsberg, Dr. u. Verl. der Hartungschen Hofbuchdruckerey).

Čia Marijampolės marijonų bibliotekos knyga — jos atvaizdo kopija Epaveldas.lt.[2]

Visas keturias žodyno prakalbas iš vokiečių kalbos lietuviškai yra išvertusi dr. Liucija Citavičiūtė, 1990 metais jos išleistos prof. Reginos Koženiauskienės rinktinėje knygoje „XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos“.[3]

Iš originalo, senosios vokiečių kalbos Milkaus žodyno prakalbas ispaniškai išvertė prof. Venancio Andreu Baldó, jas dr. Jūratės de Rosales ir prof. Andriaus Valevičiaus knygoje „Lituania philosophica de Kant a Lévinas“ išleido tarptautinio kultūros studijų žurnalo „La Torre del Virrey“ leidykla „Nexofía“ 2012 metais Valensijoje.[4]

Milkaus žodyno prakalbos

  1. „Pirmoji pratarmė“ — autoriaus prakalba Kristijono Milkaus 1800 m. lietuvių kalbos žinyne.
  2. „Antroji pratarmė“ — Berlyno universiteto profesoriaus Danieliaus Jeniško prakalba Milkaus žinyne.
  3. „Trečioji pratarmė“ — Milkaus žinyno leidėjo, Prūsijos karaliaus patarėjo Kristupo Heilsbergo prakalba.
  4. „Draugo prierašas“ — Karaliaučiaus universiteto profesoriaus filosofo Imanuelio Kanto prakalba Milkaus žinyne.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Kristijonas Gotlybas MilkusJuozo Girdzijausko įvadas ir paaiškinimai knygai „Pilkainis“ (ISBN 5-415-00464-5), 1990 m. „Vaga“.
  2. Epaveldas.lt — virtuali Lietuvos kultūros paveldo biblioteka.
  3. Regina Koženiauskienė: „XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos“ (ISBN 5-420-00521-2) — 1990 m. „Mokslas“.
  4. Jūratė de Rosales, Andrius Valevičius: „Lituania philosophica de Kant a Lévinas“ (ISBN 13: 978-84-695-0793-3) — 2012 m. „Nexofía“, Libros Electrónicos de „La Torre del Virrey“, colección dirigida por Antonio Lastra, edición de Jūratė Rosales, traducciones de Jūratė Rosales y Venancio Andreu Baldó, València (España).
  5. Vincas Urbutis, 1986 m. „Baltistica“ 22 (1) t. 76-85 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: