Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Mokslinė fantastika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mokslinė fantastikafantastinio meno šaka, vienijanti literatūrą, kiną, dailę ir kitas meno sritis, pavyzdžiui, kompiuterinius, vaidmenų (RPG), figūrėlių ar net kortų žaidimus, kuriose pramanyti dalykai yra sietini su mokslu, ateities vizijomis, technika, visuomeniniais reiškiniais. Mokslinė fantastika yra priešingybė kitai fantastinio meno sričiai – maginei fantastikai, kuriai būdinga magija, stebuklai ir kiti bruožai, kurie yra artimi literatūrinei pasakai. Tačiau, nepaisant anksčiau išvardytų skiriamųjų bruožų, mokslinė fantastika neretai vadinama šių laikų pasaka.

Ankstyviausi mokslinės fantastikos atstovai yra Žiulis Vernas, Herbertas Velsas, E. Barouzas, Artūras Konan Doilis ir daugelis kitų sukūrė šios fantastikos pagrindus. Mokslinė fantastika pradėjo formuotis XIX amžiaus viduryje.

Po Antrojo pasaulinio karo savo kūriniais plačiai išgarsėjo Rėjus Bredberis, Aizekas Azimovas, Robertas Heinleinas, K. D. Saimekas, Fransisas Karsakas, Artūras Klarkas, Stanislavas Lemas, broliai Arkadijus ir Borisas Strugackiai bei daugelis kitų mokslinės fantastikos kūrėjų, kurie formavo šiuolaikinę mokslinę fantastiką.

Šiuolaikinė mokslinė fantastika nėra vientisa. Ją sudėtinga trumpai apibūdinti, kadangi ji susiskaidžiusi į atskiras rūšis, porūšius, sroves. Egzistuoja utopija, antiutopija, socialinė fantastika, alternatyvioji istorija, grynoji mokslinė, nuotykinė, psichologinė, satyrinė (humoristinė), politinė, pažintinė, erotinė, kiberpankas (cyberpunk) su papildomais porūšiais (steampunk, kartografinė fantastika ir kt).

Mokslinė fantastika Lietuvoje

Lietuvoje pirmasis mokslinės fantastikos kūrinys buvo publikuotas 1930 metais. Tai prieštaringai vertinamo Justino Pyliponio romanas „Trečiasis pasaulio tvanas“.

Šiuolaikinės Lietuvos mokslinės fantastikos pradininkas yra Vytautas Norbutas, kurio dar sovietiniais metais parašytos fantastinės knygos „Nemirtingumo lygtis“ (1970), „Skorpiono ženklas“ (1972), tik po rašytojo mirties pilnai publikuoti „Samariečiai“ (1991) yra klasikinės fantastikos pavyzdžiai Lietuvoje. Mokslinę fantastiką Lietuvoje sovietmečiu taip pat rašė Kazys Paulauskas (apysakos „Dorado“, „Saulės sūnus“, „Deimo efektas“), Banguolis Balaševičius („Agentas ir robotas“, „Mes – ne robotai“, „Už laiko upės“)

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę mokslinę fantastiką ėmėsi rašyti naujoji karta. Nemažai mokslinės fantastikos apsakymų pateko į antologijas „Geriausia Lietuvos fantastika“ (19982006), jų autoriai tapo šio konkurso laureatais (Gediminas Kulikauskas, Rolandas Petkevičius, Pranas Šarpnickis, Justinas Žilinskas). 2004 m. leidykla „Eridanas“ išleido Justino Žilinsko mokslinės fantastikos romaną „Genomas 3000“.


Commons-logo.svg.png Vikiteka: Mokslinė fantastika – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: