Molėtų rajonas
Molėtų rajonas | ||
TSRS topografija | ||
Centras: | Molėtai | |
Sudarytas: | 1950 m. birželio 20 d. | |
Panaikintas: | 1995 m. kovo 25 d. | |
Anksčiau: | Utenos apskritis Širvintų apskritis | |
Vėliau: | Molėtų rajono savivaldybė | |
Molėtų rajonas – 1950–1995 m. LTSR administracinis teritorinis vienetas Lietuvos rytuose. Centras – Molėtai.
Istorija
Molėtų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 30 apylinkių ir Širvintų apskrities 2 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1954 ir 1956 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1962 m. rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės, Anykščių rajono 2 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė, taip pat dalis panaikinto Nemenčinės rajono. 1965 m. šiek tiek pakeistos ribos, 1971 m. panaikintos 2 apylinkės, 1977 m. kelios apylinkės sujungtos.
Rajone kas dvejus – trejus metus buvo renkama Darbo žmonių deputatų taryba, taip pat Molėtų miesto taryba bei apylinkių tarybos. Tačiau faktinė valdžia priklausė rajono Vykdomajam komitetui ir LKP rajono komitetui. Rajone buvo leidžiamas LKP Molėtų rajono komiteto ir Darbo žmonių deputatų tarybos organas laikraštis „Tarybinis kelias“.
Pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą rajonui suteiktos savivaldos teisės, kurias įgyvendinti turėjo penkeriems metams renkama Molėtų rajono Liaudies deputatų taryba. Rinkimai vyko pagal mažoritarinę sistemą, vadovaujantis Lietuvos TRS Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. priimtu Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymu. Tačiau rajono taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Molėtų rajono taryba, rajono teritorijoje įgyvendino jau Lietuvos Respublikos įstatymus. Savo įgaliojimų ji neteko 1995 m. kovo 25 d.
Pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą [1] nuo 1995 m. rajono teritorijoje sudaryta Molėtų rajono savivaldybė.
Savivaldybės istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 | 942 | 32 apylinkės | ||
1954 | 17 apylinkių | |||
1959 | 1000,33 | 37123 | 16 apylinkių |
|
1963 | 18 apylinkių | |||
1967 | 1375 | 36400 | ||
1970 | 1400 | 34582 | 18 apylinkių |
|
1972 | 1374,53 | 16 apylinkių |
| |
1976 | 1368 | 31900 | 15 apylinkių |
|
1979 | 31208 | 13 apylinkių |
| |
1986 | 1368 | 12 apylinkių |
| |
1989 | 1368 | 27324 | 11 apylinkių |
|
Šaltiniai
|