Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Moldavija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republica Moldova
Flag of Moldova.svg Coat of arms of Moldova.png
(Detaliau) (Detaliau)
Moldavija žemėlapyje
Valstybinė kalba moldavų
Sostinė Kišiniovas
Didžiausias miestas Kišiniovas
Valstybės vadovai Nikolajė Timofti Vlad Filat
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
33 84333,843 km²
3,384,300 ha
13,066.782 mi²
km² (134)
1,4 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
3 343 395 (118)
98.7998.79 žm./km²
0.988 žm./ha
255.866 žm./mi²
žm./km² (54)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
8,97 mlrd. $ (141)
2000 $ (146)
Valiuta Moldovos lėja (MDL)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+2
UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta
(nuo Sovietų Sąjungos)
1991 m. rugpjūčio 27 d.
Valstybinis himnas Moldavijos himnas
ISO kodas MD
ISO3 kodas MDA
ISO skaitmeninis kodas 498
FIPS kodas MD
GeoName kodas 617790
Interneto kodas .md
Šalies tel. kodas 373
Commons-logo.svg Vikiteka: MoldavijaVikiteka

Moldovos Respublika (Moldova arba Moldavija) – nedidelė Pietryčių Europos valstybė, esanti tarp Rumunijos (į vakarus) ir Ukrainos (į rytus). Moldavija nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare[2]

Turinys

Istorija

Rumunija-orn.png
Rumunijos ir Moldovos istorija
Panonijos istorija
Vengrijos karalystė
Transilvanija, Valakija, Moldova
Osmanų imperija
Osmanai, Austrija, Rusija
Rumunijos kunigaikštystės
Rumunijos karalystė
Rumunija, Moldavijos ATSR
Soc. Rumunija, Moldavijos TSR
Rumunija, Moldavija, Padniestrė
Istorinės Rumunijos regionai:
Transilvanija, Banatas, Maramurešas, Krišanija, Moldova, Bukovina, Besarabija, Oltenija, Muntenija, Dobrudža
XIV a. Moldavijos kunigaikštystė ribojosi su LDK
Moldavijos parlamentas

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos istorija

Dabartinės Moldavijos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama Moldovos kunigaikštystės dalis. Ši kunigaikštystė apėmė Pruto baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų Rumunijoje, dalį Ukrainos. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo Pruto, dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau XVI amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.

Prielaidos atsirasti dabartinei Moldavijai susiformavo 1912 m. po Bukarešto sutarties, kuomet rytinė kunigaikštystės dalis (Besarabijos regionas) buvo aneksuota Rusijos. Vakarinė kunigaikštystės dalis, tuo tarpu, išlaikė autonomiją ir susijungusi su Valachija 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę. Besarabija dalinai atitinka dab. Moldavijos teritoriją, čia buvo įkurta Besarabijos gubernija.

Po pirmojo pasaulinio karo 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos karalystės. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (dab. Padniestrė) liko TSRS sudėtyje ir ten suformuota Moldavijos ATSR. Po Molotovo – Ribentropo pakto, 1940 metais Besarabiją okupavo Tarybų Sąjunga. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldavijos teritorija) sudaryta Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika.

Po Sovietų Sajungos žlugimo 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldavija paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos.

Padniestrė, Moldavijos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir de jure išlieka Moldavijos dalimi.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos politinė sistema.

Valdymo forma - parlamentinė demokratija. Šalies vadovas yra prezidentas. Jį renka parlamentas trijų penktųjų balsų dauguma, ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldovos prezidentas yra Mihai Ghimpu, laikinai einantis šias pareigas iki būsimų rinkimų 2010 m. Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį Vladimirą Voroniną.[3] Nuo Moldavijos atsiskyrusiai Padniestrės respublikai nuo pat nepriklausomybės paskelbimo vadovauja Igoris Smirnovas.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų Moldavijos parlamentas. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2009 m. liepos 29 dieną. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo Moldavijos komunistų partija (48 iš 100). Tačiau ji pirmą kartą nuo 1998 m. nesudarė valdančiosios koalicijos. Ją sudarė kitos 4 politinės partijos, rinkimuose gavusios 53 vietas. Dabartinei valdančiajai daugumai vadovauja Liberalų demokratų partijos atstovas Vlad Filat.[3]

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos administracinis suskirstymas.
Moldavijos administracinis suskirstymas

Moldavija suskirstyta į 32 rajonus (raion, dgs. raioane), 3 miestų savivaldybes (Kišiniovas, Belcis ir Benderai), du pusiau autonominius regionus (Gagauzija ir atsiskyręs Padniestrės regionas). Rajonai (skliausteliuose nurodomi centrai):

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos geografija.

Vakarinę Moldavijos sieną sudaro Prutas, įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldavijos sienos. Rytinėje šalies dalyje išligai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – Dniestras, kurio kairiajame krante yra nepripažinta Padniestrės teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: Reutas, Bikas, Botna, teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.

Nors Moldova labai arti Juodosios jūros, tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m (aukščiausias taškas – Dealul Bălăneşti). Pietuose – derlingos juodžemio stepės.

Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.

Ekonomika

Moldavijos lėjos
Pagrindinis straipsnis – Moldavijos ekonomika.

Svarbiausios ūkio šakos – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Daugiau kaip septyni dešimtadaliai Moldavijos žemės - derlingas juodžemis. Pagrindinės žemės ūkio kultūros - kviečiai, tabakas, kukurūzai ir saulėgrąžos. Šalies pietuose auginamos vynuogės. Vynininkystė - viena iš nedaugelio pramonės šakų, tebeklestinčių po 1991 m, kai šalis tapo nepriklausoma. Moldavijos žemės ūkyje dirba 39% ekonomiškai aktyvių gyventojų, žemės ūkio produktai sudaro daugumą šalies eksporto. Svarbi ir maisto perdirbimo pramonė, pagaminti 42% Moldavijos pramonės produkcijos.

2009 m. Moldavijos bendras vidaus produktas (perkamosios galios paritetas) buvo 9.986 mlrd. JAV dolerių. Tais pačiais metais BVP vienam žmogui teko 2300 JAV dolerių. Pagrindiniai mainų partneriai yra Rusija, Ukraina, Rumunija. 2008 m. eksporto partneriai: Marokas (48,1), Rusija (14,8), Rumunija (8,1), Italija (5%). BVP pagal sektorius: žemės ūkis (40,6 %), pramonė (16 %), paslaugų sektorius (43,3 %) (2005)[3]

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos demografija

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.

Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Didžiausią tautinę grupę sudaro moldavai (64,5 %), kurie kalba moldavų kalba (laikoma rumunų kalbos tarme) ir tapatina save su rumunais. Mažesnio dydžio yra ukrainiečių (13,8 %) ir rusų (13,0 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.

Be šių pagrindinių grupių Moldavijoje gyvena 3,5 % gagaūzų, stačiatikių, kalbančių gagaūzų kalba (turkų kalbos dialektas), 2 % bulgarų, 1,5 % žydų ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.

98,5 % – stačiatikiai, priklausantys Moldavijos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5 % – judėjai. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.


P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2012 m.
1989 m.sur. 1991 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m.
4 335 359 4 386 300 4 334 400 4 320 000 4 304 700
1999 m. 2000 m. 2001 m.sur. 2004 m. 2012 m.
4 293 000 4 281 500 4 264 300 3 985 088 3 343 395

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos kultūra

Moldavijos kultūra yra glaudžiai susijusi su Rumunijos kultūrinėmis tradicijomis ir istorija, todėl joje galima rasti bizantiško paveldo, turkų ir slavų kultūros elementų.

Pirmosios knygos (religiniai tekstai) atsirado XVII a. viduryje. Įžymūs kultūros veikėjai – princas ir mokslininkas Dimitrie Cantemir (1673- 1723), istorikas ir filologas Bogdan P. Hasdeu (1836-1907), rašytojas Ion Creangă (1837-89), poetas Mihai Eminescu (1850-89).

Muzika

Mioriţa – pastoralinė baladė (piemenų daina), vienas svarbiausių rumuniško ir moldaviško folkloro elementų.

Tarybiniais laikais moldaviška folklorinė muzika buvo plėtojama, bet buvo stengiamasi nepabrėžti moldavų ir rumunų panašumų.

Kahulo (Cahul) mieste vyksta muzikiniai festivaliai Draugų veidai (The Faces of Friends).

Sportas

Nacionalinis Moldavijos sportas yra imtynių rūšis tranta. Pati populiariausia sporto šaka - futbolas.

Kita informacija

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: