Mormonai
Kitos reikšmės – Mormonai (reikšmės).
Mormonai – JAV XIX amžiuje Joseph Smith, Jr. krikščionybės pagrindu sukurto religinio judėjimo - Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios (angl. Mormons arba The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints (LDS Church)) išpažinėjai. Mormonizmo religija kai kurių religijotyrininkų vertinama kaip sekta, naujasis religinis judėjimas, arba specifinė amerikietiška subkultūra. (Ahlstrom 1972, p. 508).
Bažnyčią įkūrė Džozefas Smitas (angl. Joseph Smith) ir kiti penki tikėjimo broliai, Niujorko valstijoje, JAV, 1830 m. balandžio 6 d., netrukus po to buvo išleista Mormono Knyga.
Bažnyčios judėjimo nariai tiki, kad Dievas Tėvas ir Jėzus Kristus pasirodė Džozefui Smitui ir pasakė, kad jis bus pranašu ir sugrąžins svarbias tiesas, kurios buvo krikščionybės prarastos po apaštalų mirties. Tarp šių tiesų yra papildomi šventieji raštai, 12 pašauktų apaštalų, ir kunigystės sugrąžinimas.
Džozefas Smitas buvo bažnyčios vadovu iki 1844, kai buvo nužudytas. Po jo mirties bažnyčiai vadovavo Brigamas Jangas. 1847 jis atvedė bažnyčios narius į Jutą. Šiuo metu pasaulyje, daugiau nei 160-yje šalių, yra apie 12,5 milijonų mormonų bažnyčios narių, susivienijusių į 30 000 kongregacijų ir maždaug 30 000 misionerių tarnauja įvairiuose kraštuose, tarp jų ir Lietuvoje. Bažnyčios būstinė yra JAV, Solt Leik Sityje, Jutoje. Joje tarnauja bažnyčios prezidentas Tomas S. Monsonas (Thomas S. Monson), kuris laikomas šių dienų pranašu.
Mormonai skaito savo judėjimo pranašo išverstą „Mormono knygą“. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia yra krikščioniškos kilmės religija, bet kai kurių kitų krikščionių denominacijų nelaikoma krikščioniška, nes remiasi ir kitais šaltiniais nei Biblija.
Pastarujų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia daugpatystę pasmerkė dar 1890 metais, tačiau egzistuoja ir mormonai fundamentalistai, kurių pažiūros leidžia kurti daugelio asmenų (vieno vyro ir kelių moterų) šeimas.
Mormonai Lietuvoje
Rašytinė pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios istorija Lietuvoje mini nedidelį skyrių, įkurtą 1907 metais Klaipėdoje. Skyriaus nariai reguliariai rinkdavosi iki maždaug 1934 metų, kol vokiškai kalbantys misionieriai tuometinės valdžios buvo paprašyti palikti šalį. Esama duomenų apie bažnyčios bendruomenę, gyvavusią ir tuometinėje Tilžėje [1].
Po nepriklausomybės atkūrimo Bažnyčios misionieriai dar kartą atvyko į Lietuvą 1992 m. spalį. Pirmasis Bažnyčios skyrius Vilniuje buvo įkurtas 1993 m., vėliau atsirado bendruomenės Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Lietuvoje Bažnyčia oficialiai buvo įteisinta 1995 metais. Pirmuosius nuosavus susirinkimų namus Bažnyčia nusipirko ir suremontavo Klaipėdoje (Minijos g. 9). Vėliau, pagal analogišką projektą, buvo pastatyti šiuolaikiški susirinkimų namai Vilniuje (Ateities g. 83) ir Kaune (Draugystės g. 1). Bažnyčios nariai lietuviai, taip pat dalyvauja misijose, jie vyko į Rusiją, Latviją, Ukrainą, Lenkiją, Vokietiją, Škotiją, Angliją ir JAV.
Šaltiniai
- ↑ Robert C. Freeman, Jon R. Felt "German saints at war" (Cedar Fort, Inc. 2008) 122 p. ISBN 978-1-59955-224-8 "Tilžėje nariai buvo neįtikėtinai malonūs man. Jie pakvietė mane kalbėti bažnyčioje, o keletas šeimų po bažnyčios pakvietė mane pavalgyti. Tomis dienomis nebuvo daug lankytojų tokiuose mažuose skyriuose."
Nuorodos
| ||||||