Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Motiejus Valančius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Motiejus Valančius
Mvalancius1.jpg
Motiejus Valančius

Gimė 1801 m. vasario 16 d.
Nasrėnai, Salantų valsčius
Mirė 1875 m. gegužės 17 d. (74 m.)
Kaunas

Tėvas Mykolas Valančius
Motina Ona Stonkutė-Valančienė

Veikla
Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio organizatorius

Alma mater 1828 m. Vilniaus kunigų seminarija

Vikiteka Motiejus ValančiusVikiteka

Motiejus Kazimieras Valančius (1801 m. vasario 16 d. /28/, Medsėdžių-Nasrėnų sodoje /metrikuose - Villa Nastrany/, Kretingos apskr., Salantų valsč. – 1875 m. gegužės 17 d.) /29/ Kaune) – Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Mykolas Valančius (Wolonczewski), Martyno ir Joanos (1752 m. – 1828 m. gruodžio 13 d.), pasiturintis ūkininkas, kalvis.
– Ona Valančienė (iki 1795 m.Stankaitė /Stonkaitė / Stankūnaitė /Stankiewiczow) (1770 m. vasario 21 d. Kulupėnuose, Kartenos parapija - 1859 m. gruodžio 24 d. Varniuose).
Broliai – Mykolas Julijonas Valančius (1797 m. gruodžio 29 d. Nasrėnuose - 1859 m. kovo 30 d. Kretingoje), Kalvarijos mokyklos mokinys, nuo 1820 m. Bernardinų ordino vienuolis Julijonas; – Peliksas Justinas Valančius (1808 m. gegužės 30 d. Nasrėnuose - 1840 m. vasario 23 d., Dorpate), mokėsi Kalvarijoje, Moziriuje, Slucke, 1832 m. įstojo į Dorpato universiteto medicinos fak. Bohdzievičiaus vardu ir 1840 m. baigė tą universitetą, tapdamas gydytoju.
Seserys – Marijona Valančiūtė (Viskantienė, Rudavičienė, 1796 m. sausio 6 d. Nasrėnuose - 1865 m. gruodžio 27 d. Klaišiuose); – Petronėlė Valančiūtė (Bagdanavičienė, Beresnevičienė, 1805 m. gruodžio 18 d. Nasrėnuose - 1867 m. sausio 3 d. Palūkštyje).

Vaikystė

Trečiuoju šeimoje gimęs vaikas 1801 m. vasario 17 d. buvo pakrikštytas Kalnalio bažnyčioje Motiejaus vardu. Antrasis Kazimiero vardas, kurį Valančius nuolatos vartojo greta Motiejaus atsirado vėliau falsifikuotoje metrikoje kartu su Volončevskio pavarde ir tėvų bajorybe. Tada nebuvo galima gauti seminarijos baigimo diplomo, nepristačius kad ir fiktyvių bajorystės įrodymų. Todėl Motiejui (kaip ir jo broliui) teko pasirūpinti netikra metrika, kuri ir dabar saugoma Vatikano archyve (joje neteisingai nurodyti ir jo gimimo metai: 1799-12-29)

Ligi 1816 m. Motiejus gyveno pas tėvus Medsėdžiuose-Nasrėnuoe (vėliau ši sodyba visai išnyko). 1816 m. rugpjūčio 30 d. tėvo brolio, kunigo Motiejaus (jo garbei gavo savo vardą) paraginti tėvai 15 m. jaunąjį Motiejų atidavė su Valačevskio pavarde į Žemaičių kalvarijos domininkonų mokyklą. Kadangi jis jau buvo pasimokinęs namie ir pas dėdę kunigą - buvo priimtas į antrą klasę. Nei vienoje klasėje neužkliuvęs, bet ir iš kitų mokinių nieko neišsiskyręs Motiejus pabaigė 6 klases 1821 m.

Seminarijų globoje

1822 m. spalio 1 d. Motiejus (po mokyklos metus pralleidęs namie) turėdamas 21 metus įstojo į Varnių dvasinę seminariją. 1824 m. spalio 1 d. kaip gabus jaunuolis su vyskupo J. Giedraičio siuntimu Valančius buvo pasiųstas mokytis į Vilniaus Vyriausiąją seminariją, kuri kaip fakultetas priklausė Vilniaus universitetui. Seminarijoje mokėsi 50 jaunuolių. Tarp jų 8 buvo iš žemaičių diecezijos. Seminarija skyrė 254 rublius, davė pilną išlaikymą, maistą, drabužius, knygas, apmokėjo gydymą ir keliones atostogų metu.

Pirmame kurse nebuvo nei vieno teologinio dalyko, iškyrus giedojimą ir apeigų praktikumą. Mokymas vyko vien lenkų kalba. Čia reikėjo išklausyti 6 val. retorikos ir poezijos dalykų, 3 val. - logikos, po 4 val. - graikų ir lotynų, po 3 val. - hebrajų, rusų ir vokiečių kalbas. Vilniaus universitete 1823 m. gale buvo susektos ir likviduotos slaptos filomatų ir filaretų draugijos, todėl visur tvyrojo baimė.

Gausiosje universiteto bibliotekoje jis perskaitė knygutę "Wyiąrek z kazan žmudzkich", kurioje pirmą kartą susipažino su M. Daukša ir jo "Postilės" ištraukomis: "Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtaja kalba ir rūpinosi ją išlaikyti". Nuo to laiko kilo susidomėjimas lietuvių kalba. Daug skaitant kaupėsi literatūrinis suvokimas. Antrame kurse prasidėjo religinių dalykų studijos. Trečiame kurse M. Valančius ėmėsi lotynų kalba rašyti savo pirmąjį mokslinį darbą.

1828 m. baigė seminariją teologijos kandidato laipsniu.

Iš Viki

Gimė turtingo valstiečio šeimoje, ketvirtas vaikas, be jo dar augo broliai Mykolas ir Feliksas, seserys Marijona ir Petronėlė. Tėvas Mykolas buvo kalvis.

18161821 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų šešiaklasėje gimnazijoje. 1822 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, o po dvejų metų kaip gabus klierikas pasiųstas tęsti studijas Vyriausioje Vilniaus kunigų seminarijoje, kurią baigė 1828 m. teologijos kandidato laipsniu. 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje įšventintas kunigu. Tų pačių metų gegužės 27 d. universiteto Šv. Jono bažnyčioje laikė iškilmingas pirmąsias savo mišias.

Kunigišką veiklą pradėjo kapelionaudamas Mozyriaus (dab. Baltarusija, Gomelio sritis) mokykloje. 18341840 m. Kražių gimnazijos mokytojas, kapelionas, bibliotekininkas, parašė Kražių mokyklos istoriją (rankraštis neišliko). 1840–1842 m. Vilniaus dvasinės akademijos profesorius, dėstė pastoracinę teologiją ir biblinę archeologiją. Akademiją perkėlus į Peterburgą, ten išvyko ir M. Valančius. Susilpnėjus sveikatai, 1845 m. grįžo į Žemaitiją. 1845–1850 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius.

Tapęs rektoriumi ėmėsi veiklos, vykdė blaivybės akciją: stengėsi atitraukti valstiečius nuo girtavimo, rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Rytų Prūsijoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas, bibliotekas. Jį palaikė ir kiti dvasininkai. 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. 1863 m. sukilimo idėjai nepritarė, bet slapčiomis stengėsi sukilėlius remti. Per 25 vyskupavimo metus į kunigus įšventino 550 klierikų, Žemaitijoje pastatyta 30 mūrinių ir 20 medinių bažnyčių, kitos padidintos ir išpuoštos. [1]

Iki 1854 m. gyveno vyskupijos centre Varniuose. Nepasitikėdama vyskupu ir norėdama kontroliuoti jo veiklą, valdžia 1864 m. vyskupijos centrą perkelė į Kauną. Čia reziduojantį vyskupą nuolat sekė policija, baudė gubernatoriaus administracija.

Kauno arkikatedros bazilikos kripta

Netekęs galimybės tiesiogiai bendrauti su tikinčiaisiais, ėmėsi plunksnos – prasidėjo intensyviausias literatūrinės veiklos tarpsnis. Gyvendamas Kaune spaudos draudimo laikais parašė ir Prūsijoje išspausdino labiausiai mėgiamas ir skaitomas „Vaikų knygelę“, „Paaugusių žmonių knygelę“, „Pasakojimus Antano tretininko“, „Palangos Juzę“. Iš viso parašė apie 70 įvairaus didaktinio pobūdžio pasakojimų, apsakymų. Jie visi parašyti žemaičių kalba, kuria liaudis ir jis pats mėgo kalbėti. Mirė 1875 m. gegužės 17 d. Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos kriptoje.

Blaivybės sąjūdžio organizatorius

Motiejus Valančius yra laikomas blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininku ir puoselėtoju. Judėjimo pradžia laikomi 1858 m., kai lankydamasis Kupiškyje, paragino užsirašyti į blaivybės broliją ir pats užrašė daugiau nei šimtą pasižadėjusių negerti.

Blaivybės draugijų tikslas – atpratinti valstiečius nuo degtinės vartojimo. Blaivybė nebuvo suprantama kaip visiška abstinencija – net davę priesaikas ir įšventinti blaivininkai galėjo saikingai gerti alų, midų ir vyną. Girtavimas XIX a. buvo rimta problema, nes bajorai iš grūdų ir bulvių pertekliaus pagamintą degtinę stengėsi bet kokiais būdais parduoti, girdė savo valstiečius. Iš girtuokliavimo uždarbiavo ir karčemų savininkai. Girtavimas buvo itin paplitęs ir skaudžiai veikė ūkį. Todėl M. Valančiaus propaguojama blaivybė buvo sutikta su dideliu valstiečių džiaugsmu.

Vis dėlto blaivybės draugijos buvo persekiojamos visus šešerius egzistavimo metus, o 1864 m. jas uždraudė Michailas Muravjovas. Dideli blaivybės draugijų priešininkai buvo dvarininkai ir visi, uždarbiavusieji iš degtinės. Blaivybei išplitus, akcizus išsipirkusieji patyrė milžiniškus nuostolius.

Kita kliūtis draugijoms organizuoti – carinės Rusijos įstatymai, draudę steigti bet kokias draugijas ar brolijas be atskiro leidimo. Blaivybę tiek metų gelbėjo tai, kad idėjai pritarė pats caras. Vis dėlto kunigai buvo nuolat persekiojami ir skundžiami, kad taiko fizines bausmes girtaujantiems – dauguma skundų buvo melagingi arba kalti būdavo patys valstiečiai, ne kunigai. Draudžiama buvo surašinėti žmones į blaivybės knygas, juos prisaikdinti.

Blaivybės sąjūdis ne tik skatino žmones negerti, bet juos suvienijo, padėjo pamatus tautinei savimonei ugdyti.

Atminimo įamžinimas

Paminklas Varniuose
50 litų proginė moneta
Paminklas M.Valančiui Kauno senamiestyje
  • 19331935 m. skulptorius Vincas Grybas sukūrė du gipsinius paminklo vyskupui maketus, kurie nebuvo įgyvendinti.
  • 1995 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė). [2]
  • 1996 m. įkurtas M. Valančiaus blaivybės sąjūdis.
  • 2001 m., minint M. Valančiaus gimimo 200-ąsias metines, Nasrėnuose pastatyta 3 m aukščio skulptūra iš šviesaus granito (skulpt. Kęstutis Balčiūnas, archit. Edmundas Giedrimas). [3]
  • 2001 m. išleista sidabrinė 50 Lt moneta „Motiejus Valančius, 1801–1875“ (dail. Rimantas Eidėjus). [4]
  • Portretinių vokų serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas vokas (dail. Antanas R. Šakalys).
  • Kretingos M. Valančiaus draugijos užsakymu sukurti filmai: „Vyskupas Motiejus Valančius“ ir „Bažnyčios – amžini paminklai vyskupui Motiejui Valančiui“.
  • 2005 m. rugsėjo 25 d. Kauno Rotušės aikštėje pastatytas dr. Rimvydo Sidrio Kaunui dovanotas paminklas (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Algimantas Sprindys).
  • 2006 m. susikūrė M. Valančiaus mokyklų asociacija.
  • 2009 m. Kauno 1-ajai pradinei mokyklai Šančiuose (Kranto 5-oji g. 7) suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas.
  • 2010 m. ant Žemaičių vyskupystės muziejaus pastato Varniuose atidengta memorialinė lenta, įamžinanti vyskupo M. Valančiaus, L. Ivinskio ir kitų, nusipelniusių žmonių atminimą.
  • 2011 m. kovo 9 d. minint vyskupo 210-ąsias gimimo ir Žemaičių vyskupijos 600-ąsias metines, ant Kauno miesto muziejaus pastato (Valančiaus g. 6) atidengta memorialinė lenta su bareljefu. [5]

Kūriniai

  • Žemaičių vyskupystė, 1848 m.
  • Patarlės žemaičių, 1867 m.
  • Palangos Juzė, 1869 m.

Keliolika religinės paskirties knygų.

Šaltiniai

Literatūra

  • M. Valančiaus gimtinės muziejus: kūrimo istorija ir veikla (sud. Algirdas Čėsna). – Vilnius: Karminas, 2009. – 108 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8031-02-7
  • Vyskupas Motiejus Valančius knygnešystės pradininkas (sud. Ona Žemaitytė-Narkevičienė). – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2011. – 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-418-70-2

Nuorodos


Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Jonas Krizostomas Gintila
BishopCoA PioM.svg
Žemaičių vyskupas

18501875 m.
Po to:
Aleksandras Kazimieras Beresnevičius


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: