Myrius
Myrius brus. Мiр, rus. Мир | |
---|---|
Vaizdas:Belarus-Mir-Castle-9.jpg Myriaus pilis | |
Koordinatės: | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė: | Baltarusija |
Sritis: | Gardino sritis |
Rajonas: | Kareličų rajonas |
Gyventojų: | (?) |
Vikiteka: | MyriusVikiteka |
Mỹrius (arba Mỹras) – miestelis Baltarusijoje, 20 km į vakarus nuo Stolpcų, prie Mirankos upės (Nemuno baseinas). Dauguma miestelio gyventojų – žydai. Per miestą eina plentas Nesvyžius-Naugardukas. Miestelio įžymybė – vėlyvųjų viduramžių Myriaus pilis. Taip pat yra viduramžių bažnyčia ir cerkvė, keramikos dirbinių gamybos centras, spirito gamykla. Myrius – svarbus šalies turistinis centras.
Istorija
Myrius įkurtas apie 1395 m. Iki 1486 m. priklausė didžiajam kunigaikščiui, nuo 1486 m. Myrių valdė Iljiničiai, nuo 1568 m. – Radvilos. XV a. istoriniuose šaltiniuose Myrius vadinamas miestu. XVI a. pradžioje pastatyta pilis, kuri XVI a. pabaigoje perstatyta į rezidencinę pilį. 1579 m. Myrius gavo miesto teises. Nuo 1589 m. Radvilų Nesvyžiaus ordinacijos grafystės centras. XVII a. tapo amatų ir prekybos centru. Per 1654–1667 m. ir 1700–1721 m. karus su Rusija ir Švedija ne kartą užimtas ir nuniokotas. XVIII a. Radvilų iniciatyva čia pastatytos drobės ir gelumbės manufaktūros.
1795–1915 m. priklausė Rusijai. 1828 m. atiteko Vitgenšteinams, XIX a. pabaigoje – Sviatopolkams–Mirskiams. XIX a. – XX a. pradžioje valsčiaus centras. 1915–1918 m. miestą okupavo Vokietija, 1920–1939 m. – Lenkija, 1939 m. TSRS kariuomenė ir perdavė Baltarusijos TSR. 1941–1944 m. vėl užimtas Vokietijos.
Gyventojai
1897 m. turėjo 5401 gyventoją. Vokiečių okupacijos metais nužudyta 2560 miesto gyventojų, dauguma žydai.
Architektūra
Mūrinė Švč. Trejybės cerkvė statyta 1550 m., perstatyta 1865 m.
Gotikinės gynybinės rezidencinės XVI a. pilies netaisyklingo kvadrato plano kompleksas – nuo 2000 m. Pasaulio paveldo paminklas. Pilies gynybinės sienos – apie 13 m aukščio ir apie 3 m storio, 3 aukštų kampinio plano XVI a. – XVII a. pr. renesansiniai rūmai restauruoti XIX a. antroje pusėje. Yra vidaus kiemas. Rezidenciją saugo išsikišę kampiniai 5 aukštų keturkampiai (viršuje aštuonkampiai) gynybiniai bokštai ir 6 aukštų pagrindinių įvažiavimo vartų bokštas. Pilį supo vandens telkiniai, grioviai. Bokštai dekoruoti baltomis plokščiomis nišomis. XVII a. pilis sustiprinta 4 kampiniais bastionais, bokštai ir rūmai įgijo renesanso bruožų – tinkuoti, kai kur aptaisyti tašytais akmenimis. XIX a. šalia pilies įkurtas itališkasis parkas, iškastas didelis tvenkinys. Parke pastatyta istorizmo stiliaus memorialinė raudonų plytų su akmenimis ir mozaikiniu Kristaus atvaizdu bokštinė koplyčia (1904 m., architektas R, Marfeldas). Myriaus pilies kompleksą pradėjo statyti kunigaikštis Jurgis Iljiničius. Nuo 1568 m. pilį baigė statyti Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Nuo 1969 m. kompleksas restauruojamas.[1]
Šaltiniai
- ↑ Jonas Minkevičius. Myrius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 200 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.