Napoleonas Petrulis
Napoleonas Petrulis (1909 m. rugpjūčio 14 d. Eikiniškyje, Rokiškio raj. – 1985 m. kovo 24 d. Vilniuje) – lietuvių dailininkas, skulptorius.
Biografija
1925–1931 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. Lankė Justino Vienožinskio vadovaujamą tapybos studiją, akvarelės mokėsi pas Kajetoną Sklėrių, baigė Juozo Zikaro vadovaujamą skulptūros studiją. Nuo 1935 m. dalyvavo parodose.
1937–1944 m. dirbo mokytoju Kauno, Jurbarko, Rokiškio gimnazijose. 1944–1985 m. dėstė Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Profesorius (1958 m.), LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1959 m.), LSSR liaudies dailininkas (1965 m.), LTSR valstybinės premijos laureatas (1971 m.).
Kūryba
Sukūrė skulptūrinių portretų: Salomėja Nėris (1948 m.), Augustinas Gricius (1952 m.), Kostas Korsakas (1953 m.), Petras Cvirka (1957 m.), Pranas Eidukevičius (1959 m.), „Leninas skaito“ (1961 m.), Mečys Gedvilas, Kazys Klorys (1964 m.), Juozas Mikėnas (1965 m.), Antanas Venclova (1967 m.); kamerinių skulptūrų: „Poilsio minutė“ (1957 m.), „Motina su vaiku“ (1965 m.); skulptūrinių kompozicijų: „Keturi komunarai“ (kartu su Bronium Vyšniausku, 1950 m.), „Pramonė ir statyba“ ant Žaliojo tilto Vilniuje (kartu su B. Vyšniausku, 1952 m.), „Leninas ir raudonarmietis Juozas Bartašiūnas“ (1965 m.), V. Lenino paminklų Kaune (1970 m.; LSSR Valstybinė premija, 1971 m.) ir Druskininkuose (1981 m.); paminklo Antanui Sniečkui (1975 m.) autorius.
Literatūra
- J. Skolevičienė, L. Jasiulis. Napoleonas Petrulis. Vilnius, 1975.
- Литва. Краткая энциклопедия. Вильнюс: Главная редакция энциклопедий, 1989. 502–503 psl.
- Napoleonas Petrulis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 594 psl.
|