Neris

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Neris
Neris Vilniuje
Neris Vilniuje
Ilgis 509 km
Baseino plotas 24 942,3 km²
Vidutinis debitas 180 m³/s
Ištakos Baltarusija
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva, Baltarusija
Commons-logo.svg Vikiteka: NerisVikiteka
Neris Lietuvos žemėlapyje

Neris (Baltarusijoje vadinama Vilija, brus. Вiлiя, lenk. Wilia, rus. Вилия) – antroji pagal ilgį Lietuvos upė. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Upės ilgis 510 km (Lietuvoje – 228 km). Plotis ties Vilniumi apie 100 metrų, Kaune ties žiotimis 290 metrų [1].

Pagonių pasaulėžiūroje upė užėmė labai svarbią vietą, palei jos krantus iki šiol yra išlikę nemažai laidojimo vietų, pilkapių, šventųjų ąžuolų giraičių, mitologinių akmenų.

Lietuvoje yra 56 % viso Neries baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, pelkėtumas – apie 10 %, ežeringumas – 2,5 %.

Didžiausi intakai:

Čekonė – labai vaizdingas dešinysis Neries intakas. Pasižymi staigiu nuolydžiu. Upelis nėra didelis, vidutiniškas plotis 2-2,5 metrai ties žiotimis, ir 0,5-1 metras aukštupyje, tačiau išsiskiria iš kitų intakų riedulių gausa vagoje.

  • Lietava – dešinysis intakas; nuo jo pavadinimo kildinamas Lietuvos vardas.

Turinys

Istorija

Juozas Marševskis. Neries vaizdas

1857 metais grafas Konstantinas Tiškevičius atliko didžiausią XIX a. kelionę buvusios LDK teritorijoje – jis aplankė, išmatavo ir aprašė Neries aukštupį, kompleksiškai (geografijos, istorijos, etnografijos požiūriu) ištirta visa Neries upė, o rezultatai paskelbti knygoje „Neris ir jos krantai“.

Pavadinimo kilmė

Upėvardis yra grynai baltiškas ir siejamas su liet. nerti – „staigiai lįsti ar leistis į vandenį; plaukti po vandeniu“. Slavu kalbose vartojamas kitas Neries pavadinimas – Vilija. Būta mėginimų upėvardį Vilija sieti su lietuviškais žodžiais vilnis, vilnyti [2], tačiau labiau tikėtina, kad jis yra slaviškas, perdarytas iš anksčiau vartoto Velja (rus. Велья) „didžioji“. [3] Pavadinimas Velja fiksuotas jau Ipatijaus metraštyje (XIII a. pirmoji pusė). Dviejų pavadinimų egzistavimas buvo sąlygotas to, kad susiliejus Neriai-Naročiui ir Vilijai lietuvių ir baltarusių protėviai nesutarė, katruo vardu vadinti ištekančią upę.

Šaltiniai

  1. Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 81 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius, 1981. – 382–384 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 256–259 psl.
Tiltai per Nėrį

Galerija

Panorama Kernavėje.
Panorama Kernavėje.
Panorama Vilniuje.
Panorama Vilniuje.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: