Nida

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nida
Nida-TownCentre-20060913.jpg
Nidos centras 2006 m.

Nida
55°18′11″N 21°00′22″E / 55.303°N 21.006°E / 55.303; 21.006 (Nida)Koordinatės:55°18′11″N 21°00′22″E / 55.303°N 21.006°E / 55.303; 21.006 (Nida)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Neringos savivaldybė
Gyventojų: 1 178 (?)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Nidà
Kilmininkas: Nìdos
Naudininkas: Nìdai
Galininkas: Nìdą
Įnagininkas: Nidà
Vietininkas: Nìdoje


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: NidaVikiteka

Nida – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje. Administracinis Neringos savivaldybės centras. Nida yra kurortinė gyvenvietė, kiekvieną vasarą sulaukianti apie 200–300 tūkst. (per metus Neringą aplanko apie 700 tūkst. turistų) turistų – daug iš Lietuvos bei vakarų Europos, ypač Vokietijos. Nidos istorijoje atsispindi visos Kuršių nerijos praeitis. Tai užmario kultūros centras, turistus žavinti savo senomis žvejų sodybomis, jaukiais kiemeliais, gražia marių pakrante. Nuo Nidos iki Klaipėdos (Smiltynės naujosios perkėlos) yra nutiestas dviračių takas (50 km), nuomojami dviračiai. Nidoje yra poilsio ir nakvynės namai, viešbučiai, puikus kempingas.

Stovi Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia (pastatyta 2003 m.), Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1888 m.), greta bažnyčios – etnografinės kapinės, kuriose galima pamatyti iš medžio padarytus antkapinius paminklus – krikštus, žvejo etnografinė sodyba (įrengta 1974 m.). Į centrinę gatvę sueina keliolika šalutinių gatvių (dažniausia akligatvio tipo).

Pamario namas

Nidoje yra vidurinė mokykla, viešoji biblioteka, Neringos paštas (LT-93012), girininkija, Tomo Mano memorialinis muziejus ir VšĮ T. Mano kultūros centras (nuo 1995 m.; vyksta įvairūs renginiai), istorijos muziejus-žvejo namas (įkurtas 1966 m.; galima susipažinti su vietos gyventojų buitimi ir kultūra, tradiciniais verslais – žvejyba, varnų gaudymu ir kt.), privati V. ir K. Mizgirių gintaro galerija-muziejus (nuo 1995 m.; eksponuojami šių laikų dailininkų darbai iš gintaro ir archeologinių radinių kopijos). Išlikę senų, XIX–XX a. sandūros namelių ir vilų. Prie marių yra uostas, valčių prieplauka, jachtų klubas.

Taip pat mieste yra G. D. Kuverto paminklas, pastatytas Nidos apylinkių apželdintojui 1856 m. Jis stovi G. D. Kuverto gatvės gale. Vėliau šioje vietoje buvo laidojami kopų prižiūrėtojai ir miškininkai. Senuoju pašto keliu link Pervalkos ir toliau link Smiltynės veda dviračių takas.

Turinys

Geografija

Kursiu nerijos nacionalinis parkas.png
Didžioji kopa (per jos vidurį – siena su Rusija)

Nida yra piečiausia Lietuvai priklausanti gyvenvietė Kuršių Nerijoje.

Įspūdingos šalia Nidos esančios kopos, kuriose yra prancūzų belaisvių kapinės. Kopomis susižavėjo ir 1965 m. Nidoje lankęsis Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras. Čia padaryta garsioji A. Sutkaus nuotrauka „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“, kuri įkvėpė prancūzę skulptorę Roseline Granet.

Prie Nidos yra išlikę senų pajūrio pušynų fragmentų. Tarp didžiausių kopų yra Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu (1999 m. gruodžio 4 d. uragano Anatolijaus dalis Stelos suniokota), Urbo kopa (arba Urbo kalnas – 51 m aukščio apželdinta kopa, ant kurios 1874 m. pastatytas Nidos švyturys), Didžioji kopa.

Dėl ypatingos geografinės padėties (labiausiai į vakarus nutolusi Lietuvos gyvenvietė [2]), Nidoje yra užfiksuota keletas šalies klimato rekordų:

  • 1990 m. buvo aukščiausia metų vidutinė oro temperatūra (+9,4 °C);
  • 2002 m. rugpjūtį buvo aukščiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra (+22 °C);
  • 1970 m. spalį ir 1999 m. gruodį užfiksuotas didžiausias vėjo greitis – 40 m/s;
  • aukščiausia daugiametė liepos mėnesio temperatūra (17,6 °C) [3].



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Nida OpenLayers žemėlapyje
Nida TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Senieji kapai, krikštai

Nida dabartinėje vietoje įsikūrusi gana neseniai, čia jau gyventa II tūkstm. pr. m. e. pradžioje, kai Kuršių nerija buvo apaugusi vešliais lapuočių miškais. Senoji Nida, minima nuo 1385 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose, tuomet ji buvo apie 2 km į pietus nuo dabartinės, arčiau Baltijos jūros, netoli Parnidžio kopos, Grabšto rage.

Pirmąkart Nida minima 1437 m. Kryžiuočių ordino dokumente. Miestelis 1529 m. gavo Magdeburgo teises. 16031606 metais Nidoje siautė maras. 1675 m. Senąją Nidą užpusčius smėliui, jos gyventojai ėmė kurtis šiauriau, prie Kuršių marių, o 1732 m. apsigyveno dabartinėje Nidoje. Netoliese jau buvo įsikūrę Skruzdynės ir Purvynės kaimeliai, todėl dabartinė Nida susidarė iš trijų nedidelių kaimų – Nidos, Skruzdynės ir Purvynės.

Nuo XIX a. 2-osios pusės žinoma kaip vasarvietė. 1874 m. ant apželdinto Urbo kalno pastatytas Nidos švyturys (vėliau sunaikintas nacių). 19231939 m. priklausė Lietuvai, 1933 m. paskelbta kurortu. 1945 m. sausio 30 d. į Nidą įžengė sovietų armija. Miestas atstatytas 1945 m. ir 1953 m. sovietų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo miesto tipo gyvenviete (kaip vasarvietė), 1947 m. prijungta prie Klaipėdos, 1961 m. lapkričio 15 d. Sovietų Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaku įkūrus Neringos miestą įėjo į jo sudėtį ir tapo administraciniu centru. 1967 m. restauruotas T. Mano namelis (vėliau įrengtas muziejus).

Sovietmečiu Nidoje pastatyti poilsio namai „Guboja“ (architektas A. Zaviša), „Žuvėdra“, „Nerija“, milicija ir taopomoji kasa (architektas J. Panavas), Neringos vykdomojo komiteto pastatas (architektas G. Tiškus), užeiga „Ešerinė“ (architektas V. Guogis), „Agilos“ kino teatras. Gyvenvietė išplėsta link Didžiosios kopos pagal architekto R. Kraniausko projektą. Veikė Nidos oro uostas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Klaipėdos valsčius Prūsijos kunigaikštystė
17011752 m. Klaipėdos valsčius Prūsijos karalystė
17521871 m. Klaipėdos apskritis Prūsijos karalystė
18711918 m. Nidos valsčiaus centras Klaipėdos apskritis
19191923 m. Klaipėdos apskritis
19231939 m. Klaipėdos apskritis Klaipėdos kraštas, Lietuva
19391944 m. Klaipėdos apskritis Trečiasis Reichas
1945 m. Nidos valsčiaus centras
19461947 m. miesto tipo gyvenvietė
19471950 m. miesto tipo gyvenvietė Klaipėdos miestas
19501953 m. miesto tipo gyvenvietė Klaipėdos sritis
19531961 m. miesto tipo gyvenvietė
19611995 m. Neringos miesto administracinis centras
19951999 m. Neringos miesto savivaldybės centras Klaipėdos apskritis
nuo 1999 Neringos savivaldybės centras


Pavadinimo kilmė

Kuršių marių laivų prieplauka
Tomas Manas su šeima Nidoje 1931 m.

Nidos vardas minimas nuo XIV a. pabaigos, pirmiausia Kryžiuočių karo kelių aprašymuose (Noyken) kaip netoli Rasytės esantis kaimas. Tačiau lieka neaišku, kaip k galėjo pavirsti d.

Kazimieras Būga gyvenvietės vardą siejo su prūsų žemės upėvardžiu, kuris XV a. minimas kaip Nyda (Neyde). Kadangi ir keltų kalbų areale išlikę panašių vandenvardžių (Maino intakas Nidda, Saro intakas Nied ir kt.), K. Būga spėjo, kad Nidos vardas galįs būti sanskritiškos kilmės, kur nedati reiškia „teka, srūva“. Panašios kilmės vandenvardžiai, J. Otrembskio nuomone, yra ir Niedus, Niedulis, Nieda ir kt. Vėliau išsamiai ir plačiai šaknies nid- ir neid- kilmę Europos hidronimikoje išnagrinėjo J. Udolfas, kuris irgi rėmėsi sanskritiška tokių vandenvardžių kilme.

Kokia galūnė iš pradžių buvo paplitusi, tiksliai neaišku. Dar ir dabar pasitaiko, kad gyvenvietė vadinama Nide, panašiai kaip ir Viduramžiais mini vokiečiai. Todėl tikėtina, kad pirminė lytis buvusi Nidė ar net Naidžiai ar Neidžiai. Jeigu tai teisybė, tuomet Nidos vardas būtų susijęs ne su sanskritu, bet su latvišku naids, naidus – „nesantaika, priešiškumas, neapykanta“ arba yra netgi asmenvardinės kilmės. Kai kurie Nidos vardą kildina iš asmenvardžio Nidžiai.[6]

Yra spėjimų, kad Nida esanti asmenvardinės kilmės.[7]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2001 m.
1910 m.sur. 1925 m.sur. 1959 m.sur.[8] 1980 m.[9][10] 2001 m.sur.?
796 736 659 1 500 1 178

Žymūs žmonės

Padavimai ir legendos

Arti Nidos kranto, Kuršių mariose gyveno paslaptinga mergelė, vadinama Nidos mergele. Giedromis naktimis vandenyse iškyla maža salelė, kurioje pasirodo ši mergelė, pasipuošusi lelijų vainiku. Jos dainos labai žavi ir skamba visoje apylinkėje. Šitaip gražuolė prisivilioja į savo salelę, kurioje amžiais žaliuoja medeliai, viešpatauja palaima, o širdį apima laimė. Jeigu kas nors patiki jos daina, šoka į bangas ir plaukia į salelę, bet neilgai ten džiaugiasi: staiga atsiveria kiaurymė ir praryja atplaukusį su visa sala. Šitaip žuvo daug jaunuolių, sužavėtų tos grakščios mergelės dainų.[11]

Architektūra ir kultūra

Nidoje ir gretimose gyvenvietėse kasmet organizuojama daug kultūrinių renginių [12] , tapusių tarptautiniais ir tradiciniais:

Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje.

Skulptūros:

Galerija

Šaltiniai

  1. Nida. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Geografinė padėtis. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 7 psl.
  3. Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
  4. Nida maps.vlasenko.net
  5. Nida loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 142–146 psl.
  7. Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 342 psl.
  8. Nida. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 691 psl.
  9. Nida. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 184 psl.
  10. Nida. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 212 psl.
  11. Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 159 psl. Kaunas, 1940.
  12. Renginiai Neringoje


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: