Nijolė Laurinkienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Nijolė Laurinkienė (g. 1951 m. rugpjūčio 8 d. Trakų raj.) – Lietuvos etnologė, tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija

Vyras Mečys Laurinkus. 1974 m. baigė Vilniaus universitetą. 1997 m. habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

19852004 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), buvo Sakytinės tautosakos skyriaus vadove.

Tyrimų sritys – baltų mitologija, lietuvių liaudies etnologija ir folkloras. Rengė tęstinį leidinį „Tautosakos darbai“.[1]

Bibliografija

  • Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose, 1990 m.
  • Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose, 1996 m.
  • Lietuvių liaudies dainynas (Jaunimo dainos. Meilės dainos), rengėja, 1995 m.

Šaltiniai

  1. Nijolė Laurinkienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 624 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1344-0=1344 wiki spaudos ženklai).