Nikaragva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
República de Nicaragua
Flag of Nicaragua.svg Coat of arms of Nicaragua.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Nikaragva žemėlapyje
Valstybinė kalba ispanų
Sostinė Managva
Didžiausias miestas Managva
Valstybės vadovai Daniel Ortega
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
129 494129,494 km²
12,949,400 ha
49,997.633 mi²
km² (95)
2,9 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
5 637 104 (105)
43.5343.53 žm./km²
0.435 žm./ha
112.743 žm./mi²
žm./km² (125)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
16,83 mlrd. $ (122)
3000 $ (126)
Valiuta Kordoba
Laiko juosta UTC-5
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Ispanijos
1821 m. rugsėjo 15 d.
1850 m. liepos 25 d.
Valstybinis himnas Nikaragvos himnas
ISO kodas NI
ISO3 kodas NIC
ISO skaitmeninis kodas 558
FIPS kodas NU
GeoName kodas 3617476
Interneto kodas .ni
Šalies tel. kodas 505
Commons-logo.svg Vikiteka: NikaragvaVikiteka

Nikaragvos Respublika (Nikaragva) – valstybė Centrinėje Amerikoje. Tai didžiausia, bet rečiausiai apgyvendinta Centrinės Amerikos valstybė. Ribojasi su Hondūru šiaurėje, Kosta Rika pietuose, taip pat su Karibų jūra ir Ramiuoju vandenynu.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Nikaragvos istorija

Nikaragva buvo kolonizuota Ispanijos 1524 metais. 1821 metais Nikaragva iškovojo nepriklausomybę ir prisijungė prie Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų. 1838 metais ji paliko šią federaciją ir 1854 m. tapo visiškai suverenia respublika. Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiškai svarbi JAV interesams. Per Nikaragvą ėjo prekybinis kelias, kuriuo buvo siunčiami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje.

Nikaragvos politinė situacija ilgą laiką buvo palaikoma JAV – tiek pinigais, tiek karine parama. Nuo 1936 buvo palaikomas Somosų šeimos valdymas, nors jie padarė milžiniškos žalos tiek šalies gamtai, tiek žmonėms – buvo masiškai kertami miškai, dėl ko prasidėjo dirvos erozija, masiškai naudojami pesticidai, uždrausti beveik visur kitur pasaulyje. 1972 metais įvyko žemės drebėjimas, sugriovęs sostinę Managvą, ir palikęs be pastogės 500 000 gyventojų. Pusė tarptautinės paramos nusėdo Somosų šeimos sąskaitose, kas tapo pagrindiniu kairiųjų pažiūrų emigrantų – sandinistų (pagal generolo Sandino, kuris 1927–1933 m. kovojo partizaninį karą prieš amerikiečius, pavardę) pretekstu pradėti partizaninį karą šalies pakraščiuose. Sandinistams padėjo Kubos režimas, o netiesiogiai ir SSRS.

1979 m. Somosų šeima buvo nuversta ir į valdžią atėjo daugiapartinė koalicija. 1984 metais prezidentu buvo išrinktas sandinistas Danielis Ortega, kuris konsolidavo valdžią ir pradėjo socialistines reformas. Tačiau jos kartu buvo lydimos ir pilietinio karo tarp sandinistų ir kontrarevoliucionierių, kuriuos finansavo JAV ir ypač prezidentas Ronaldas Reiganas.

1990 metais Nikaragvoje įvyko parlamento rinkimai, kuriuose sandinistai pralaimėjo dešiniųjų koalicijai. Tai baigė pilietinį karą.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Nikaragvos politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Nikaragvos departamentai.
Nikaragvos departamentai

Nikaragva yra unitarinė respublika. Pagal Ispanijos modelį ji administraciniais tikslais padalinta į penkiolika departamentų (departamentos) ir du autonominius regionus. Departamentai savo ruožtu suskirstyti į 153 savivaldybes (municipios). Du autonominiai regionai yra Šiaurės Atlantiko autonominis regionas ir Pietų Atlantiko autonominis regionas, jie dažnai trumpinami į RAAN ir RAAS atitinkamai (pagal ispaniškus pavadinimus Región Autónoma Atlántico Norte ir Región Autónoma Atlántico Sur). Iki kol 1985 m. regionams buvo suteikta autonomija, jie formavo vieną Selajos departamentą.

Nr. Departamentas Sostinė
1 Boako departamento vėliava Boakas Boakas
2 ėliavaKaraso departamento v Karasas Chinotepė
3 Činandegos departamento vėliava Činandega Činandega
4 Čontaleso departamento vėliava Čontalesas Chuigalpa
5 Esteli departamento vėliava Esteli Esteli
6 Granados departamento vėliava Granada Granada
7 Chinotegos departamento vėliava Chinotega Chinotega
8 Leono departamento vėliava Leonas Leonas
9 Madriso departamento vėliava Madrisas Somotas
Nr. Departamentas Sostinė
10 Managvos departamento vėliava Managva Managva
11 Masajos departamento vėliava Masaja Masaja
12 Matagalpos departamento vėliava Matagalpa Matagalpa
13 Nueva Segovijos departamento vėliava Nueva Segovija Okotalis
14 Rivaso departamento vėliava Rivasas Rivasas
15 Rio San Chuano departamento vėliava Rio San Chuanas San Karlosas
16 Šiaurės Atlantiko autonominio regiono vėliava Šiaurės Atlantiko autonominis regionas Puerto Kabesasas
17 Pietų Atlantiko autonominio regiono vėliava Pietų Atlantiko autonominis regionas Bliufildsas

Geografija

Konsepsjono ugnikalnis

Pagrindinis straipsnis: Nikaragvos geografija

Nikaragvos gamtovaizdis įvairus ir skirtingose šalies vietose nevienodas. Rytinė Nikaragvos dalis, skalaujama Karibų jūros, vadinama Moskitų Krantu. Šis regionas - 70 km pločio pakrantės žemuma, iš dalies apaugusi drėgnuoju atogrąžų mišku. Čia daug lagūnų ir upių deltų. Vakarų Nikaragvos klimatas sausesnis, ten didumą ploto užima savanos ir tarpais auga miškai. Tarp šių regionų driekiasi dvi ilgos kalnų grandinės, kuriose yra daugiau nei 40 ugnikalnių. Dažni žemės drebėjimai. Nikaragvos klimatas - tropinis ir musoninis, drėgnasis metų laikas trunka nuo gegužės iki spalio. Kai kuriose Nikaragvos vietose per metus iškrenta daugiau kaip 3100 mm kritulių. Rytų Nikaragvą dažnai nusiaubia uraganai. 1998 m. uraganas „Mičas“ (nuniokojęs ir Salvadorą bei Hondūrą) sunaikino šalies bananų, cukranendrių ir kavos pupelių derlių, o daugiau kaip 1800 Nikaragvos gyventojų žuvo.

Nikaragvos pietuose yra didžiulė įduba su Managvos ir Nikaragvos ežerais (pastarasis didžiausias ežeras Centrinėje Amerikoje). Nikaragvos ežeras 177 km ilgio, o jo plotis plačiausioje vietoje - 58 km. Ežere yra daugiau kaip 400 salų, kurios traukia turistus. Tai vienintelis gėlo vandens ežeras, kuriame veisiasi jūrų žuvys, kaip antai kardžuvės ir rykliai. Tyrimai rodo, kad šios žuvys į ežerą atplaukia iš Karibų jūros San Chuano upe, viena iš keturių didžiausių iš ežero ištekančių upių. Dauguma Nikaragvos gyventojų įsikūrę žemumose tarp Ramiojo vandenyno ir Nikaragvos bei Managvos ežero krantų. Šio regiono dirvožemis derlingas, čia auginama medvilnė, kukurūzai, ryžiai, bananai ir pupelės vietos rinkai bei eksportui.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Nikaragvos ekonomika

Žemės ūkis Nikaragvoje visada buvo svarbus, bet dabar aptarnavimo sferoje dirba daugiau žmonių nei žemės ūkyje. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava, bananai, medvilnė, ryžiai, cukranendrės.

Nikaragvos pramonė apdirba žemės ūkio produktus, gamina aprangą, avalynę, chemikalus, įvairius mechanizmus, gaminius iš metalo, tekstilės produktus, perdirba naftą.

Eksportuojami riešutai, kava, jautiena, jūros gėrybės, tabakas, auksas, cukrus. Importuojamos plataus vartojimo prekės, įrengimai, naftos produktai. Šalies pagrindiniai mainų partneriai yra JAV, Salvadoras, Kosta Rika.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Nikaragvos demografija

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1971 m. ir 2012 m.
1971 m. 1995 m. 2000 m. 2003 m. 2005 m. 2012 m.
1 853 509 4 357 099 4 956 964 5 267 715 5 142 098 5 637 104

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Nikaragvos kultūra

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: