Nikolajus II

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nikolajus II
Rusijos imperatorius
Nicolas II photographie couleur.jpg
Coat of arms of Schleswig-Holstein.svg
Romanovų dinastija

Gimė 1868 m. gegužės 18 d.
Sankt Peterburgas
Mirė 1918 m. liepos 17 d. (50 m.)
Jekaterinburgas

Tėvas Aleksandras III
Motina Dagmara Gliuksburg (Marija Fiodorovna)
Sutuoktinis(-ė) Aleksandra Hohencolern
Vaikai

Olga
Marija
Anastasija
Tatjana
Aleksėjus Nikolajevičius

Šventasis
Įšventintas XX a. pabaigoje
Russian imperiam.png
Rusijos imperatorius
Valdė 1894 m. lapkričio 2 d. - 1917 m. kovo 2 d. (22 m.)
Karūnavimas 1896 m. gegužės 26 d.
[pagal J.K.: gegužės 14 d.]
Pirmtakas Aleksandras III
Įpėdinis Michailas II
Medium Coat of Arms of Congress Poland.svg
Lenkijos Karalius
Valdė 1894 m. - 1917 m. (~23 m.)
Pirmtakas Aleksandras III
Įpėdinis -
Kiti titulai
Coat of arms of Finland.svg
Suomijos didysis kunigaištis
Valdė: 1894 m. - 1917 m. (~23 m.)
Pirmtakas: Aleksandras III
Įpėdinis: Fridrikas Karolis Hesė

Žymūs apdovanojimai
Order Św. Cyryla i Metodego (Bułgaria)

Vikiteka Nikolajus IIVikiteka
Parašas
Nicholas II Signature.svg
Nikolajaus II monograma

Nikolajus II (dar kitaip Mikalojus II, rus. Николай II, rus. Николай Александрович Романов, 1868 m. gegužės 18 d. Carskoje Selo1918 m. liepos 17 d. Jekaterinburgas) – priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis, valdęs 18941917 m.

Priešpaskutiniojo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II pilnas titulas skambėjo taip: Божію Поспешествующею Милостію МЫ, Николай Вторый Императоръ И Самодержецъ Всероссійскій, Московский, Кіевскій, Владимірскій, Новгородскій, Царь Казанскій, Царь Астраханскій, Царь Польскій, Царь Сибирскій, Царь Херсониса Таврическаго, Царь Грузинскій, Государь Псковскій, и Великій Князь Смоленскій, Литовскій, Волынскій, Подольскій и Финляндскій, Князь Эстляндскій, Лифляндскій, Курляндскій и Семигальскій, Самогитскій, Белостокский, Корельскій, Тверскій, Югорскій, Пермскій, Вятскій, Болгарскій и иныхъ, Государь и Великій Князь Новагорода низовскія земли, Черниговскій, Рязанскій, Полотскій, Ростовскій, Ярославскій, Белозерскій, Удорскій, Обдорскій, Кондійскій, Витебскій, Мстиславскій и всея Северныя страны Повелитель, и Государь Иверскія, Карталинскія и Кабардинскія земли и области Арменскія, Черкасскихъ и Горскихъ Князей и иныхъ Наследный Государь и Обладатель, Государь Туркестанскій, Наследникъ Норвежскій, Герцогъ Шлезвигъ-Голстинскій, Стормарнскій, Дитмарсенскій и Ольденбургскій, и прочая, и прочая, и прочая.

Aukščiausia Dievo palaima MES, Nikolajus Antrasis, Visos Rusijos, Maskvos, Kijevo, Vladimiro, Novgorodo Imperatorius ir Patvaldys, Kazanės caras, Astrachanės caras, Lenkijos caras, Sibiro caras, Tauridės Chersono caras, Gruzijos caras, Pskovo valdovas, Smolensko, Lietuvos, Voluinės, Podolsko ir Suomijos Didysis kunigaikštis, Estijos, Livonijos, Kuršo ir Žemgalos, Žemaitijos, Baltstogės, Karelijos, Tverės, Jugros, Permės, Viatkos, Bolgarų ir kitų kunigaikštis, Nižnij Novgorodo žemių Valdovas ir Didysis kunigaikštis, Černigovo, Riazanės, Polocko, Rostovo, Jaroslavlio, Belozersko, Udorijos, Obdorijos, Kondijos, Vitebsko, Mstislavlio ir visų Šiaurinių kraštų valdytojas, Iverijos, Kartvelijos ir Kabardos žemių ir Armėnijos sričių valdovas, Čerkesų ir kitų kalniečių kunigaikščių paveldimas Valdovas bei savininkas, Turkestano valdovas, Norvegijos sosto paveldėtojas, Šlezvigo-Holšteino, Stormarno, Ditmaršerno ir Oldenburgo hercogas ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip toliau. Romanovai valdė Rusiją ilgiau nei tris šimtmečius, kol 1917 m. revoliucija nuvertė juos nuo sosto. Nuverstas caras Nikolajus II ir visa jo šeima buvo bolševikų nužudyti.

Pagrindiniai politikos įvykiai

Nikolajaus II ir jo šeimos likimas

Nikolajus II buvo šeimai atsidavęs žmogus. Ir tai iš dalies buvo jo žlugimo priežastis.

Nikolajus II su šeima

Nikolajus Romanovas buvo vedęs Vokietijos princesę Aleksandrą 1894 m. Po keturių dukterų – Olgos, Marijos, Anastazijos ir Tatjanos gimimo jie susilaukė sūnaus Aleksejaus. Tačiau pasirodė, kad vaikas serga hemofilija. Menkiausias sužeidimas galėjo sukelti nesustabdomą kraujavimą.

Dėl Aleksejaus išgijimo, Aleksandra ir jos vyras pakliuvo vienuolio Grigorijaus Rasputino įtakon. Tačiau 1916 m. gruodžio 31 d. Rusijos didikai Rasputiną nužudė. Tai buvo skaudus smūgis karališkajai šeimai, bemaž toks pat skaudus kaip ir priverstinis sosto atsisakymas.

1917 m. caras Nikolajus II buvo iškviestas iš fronto, kur pats asmeniškai vadovavo armijai. Petrograde (dab.Sankt Peterburgas) carui buvo įteiktas ultimatumas – atsisakyti sosto. Nikolajus II, norėdamas apsaugoti šeimą nuo karinės tikrovės, atsisakė sosto.

Imperatoriškajai šeimai buvo paskirtas namų areštas Carskoje Selo. Kartu su Nikolajumi, cariene Aleksandra ir caraičiu, arba kronprincu, Aleksejumi buvo dar keturios vyresnės dukros nuo 16-os iki 22-ejų metų amžiaus: didžiosios kunigaikštytės Olga, Tatjana, Marija ir Anastazija.

1918 m. naujasis Rusijos vadovas Vladimiras Leninas įsakė šeimą perkelti į Jekaterinburgą, dviejų aukštų pirklio Ipatjevo rezidenciją.

1918 m. iš liepos 16-tos į 17-tą, tuoj po vidurnakčio, Jakovas Jurovskis, vietinės slaptosios bolševikų policijos vadas, pažadino Romanovų šeimą ir nuvedė juos į vieną apatinio aukšto kambarių. Perskaitęs vietos bolševikų išleistą mirties nuosprendį, Jurovskis šovė Nikolajui į galvą – tai buvo ženklas kitiems jo egzekucijos būrio nariams pradėti šaudyti į iš anksto paskirtus taikinius. Tie, kurie žuvo ne iš karto, buvo subadyti durtuvais.

Visa Romanovų šeima XX a. pabaigoje paskelbti Rusijos stačiatikių šventaisiais.

Nuoroda

Nikolajus II
Gimė: 1868 m. gegužės 18 d. Mirė: 1918 m. liepos 17 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Aleksandras III
Rusijos imperatorius
18941917
Po to:
Michailas II
Prieš tai:
Aleksandras III
Lenkijos karalius
18941916
Po to:
-
Prieš tai:
Aleksandras III
Suomijos didysis kunigaikštis
18941917
Po to:
Fridrikas Karolis Hesė
Prieš tai:
Aleksandras III
Lietuvos dydysis kunigaikštis
18941917
Po to:
Mindaugas II



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: