Osetinai
| Osetinai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | ~700 000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija:515 000
|
| Kalba (-os) | osetinų, rusų, gruzinų |
| Religijos | daugelis stačiatikiai, dalis - sunitai |
| Giminingos etninės grupės | kiti iraniečiai |
Osetinai - (oset. ирæттæ, irættæ) - iranėnų etninė grupė, nuo senovės gyvenanti Osetijoje. Kalba osetinų kalba (indoeuropiečių šeimos, iranėnų šakos kalba). Dauguma - dvikalbiai, kalbantys osetinų ir rusų arba osetinų ir gruzinų kalbomis. Dauguma osetinų yra stačiatikiai, dalis - sunitai.
Pavadinimas
Pavadinimai Osetija ir osetinai kilę iš gruzinų kalbos. Senovėje rusai osetinus vadino ясь, o XIV a. pabaigoje perėmė gruzinų pavadinimą osetinai. Gruzinų kalboje Osetija yra Oseti (ოსეთი), osetinai - Osebi (ოსები). O vėliau šie pavadinimai per rusų kalbą pateko į kitas pasaulio kalbas.
Osetinų kilmė ir grupės
Osetinai yra vieningos kilmės, tačiau istoriškai ir kultūriškai pradėję diverguoti.
Osetinai kilę iš alanų (sarmatų gentis). Apie 200 m. alanai atlaikė gotų invaziją ir tarp Dono ir Volgos įkūrė alanų karalystę Alaniją. Alanų karalystė užėmė teritorijas, kuriose vėliau atsirado Čerkesija ir Šiaurės Osetija. Alanija buvo centralizuota monarchija su stipria kariuomene, išnaudojusi Šilko kelio privalumus.
350-374 m. hunai sunaikino alanų karalystę. Alanų likučiai išliko kaip šių dienų osetinai. XII a. jie, veikiami Gruzijos ir Bizantijos, tapo krikščionimis. Daug osetinų tapo musulmonais sunitais.
Mongolų užkariavimai išstūmė alanus iš jų gyventų teritorijų į Kaukazo priekalnes ir kalnus. 1774 m. Šiaurės Osetija atiteko Rusijai, ir šiaurės osetinams rusai ėmė daryti didelę įtaką, tuo tarpu pietų osetinai patyrė didelę gruzinų įtaką.
Šiaurės Osetijos osetinai etniškai dalinasi į dvi dalis:
- digorai (oset. дигорон, rus. дигорцы). Digorams didelę įtaką darė greta gyvenę kabardinai, iš kurių perėmė islamą. Šiais laikais digorai gyvena dviejuose Š. Osetijos rajonuose - Digoros ir Irafo rajonuose. Digoros rajonas yra krikščioniškas, o dalis Irafo rajono yra musulmoniškas. Digorų dialektas yra senoviškiausias osetinų kalbos dialektas. Digorų tarmė turi literatūrinę formą, ja leidžiamos knygos ir laikraščiai, ja veikia dramos teatras. Digorai pirmą kartą paminėti VII a. „Armėnijos geografijoje“.
- ironai (oset. ирон, rus. иронцы), kurie dominuoja Šiaurės Osetijoje. Literatūrinė osetinų kalba yra pagrįsta ironų tarme.
Pietų Osetijos osetinus kartais vadina kudarais (oset. къудайраг, rus. кударцы), pagal Kudaro tarpeklio pavadinimą. Iš tikrųjų pietų osetinai sudaro kelias etnines grupes, kurios kalba skirtingomis ironų tarmės šnektomis. 1801 m. Rusija aneksavo Gruziją. Tifliso gubernijoje 1846-1859 m. buvo Osetinų apygarda. 1922 m. Gruzijos TSR buvo sudaryta Pietų Osetija.
Garsūs osetinai
- Vasilijus Abajevas (rus. Васи́лий Ива́нович Аба́ев, oset. Абайты Васо; 1900.12.02-2001.03.12) - garsus lingvistas iranistas.
- Valerijus Gergijevas (rus. Вале́рий Абиса́лович Ге́ргиев, g. 1953) — dirigentas, buvęs Sankt Peterburgo Marijos teatro dirigentas ir vadovas, dabar - Londono simfoninio orkestro vyriausias dirigentas.
- Jurijus Kučijevas (rus. Ю́рий Серге́евич Кучи́ев, oset. Кучиты Юрий; 1919.08.26-2005 .12.14) - poliarinis kapitonas, kuris pirmasis antvandeniniu laivu pasiekė Šiaurės ašigalį.
- Isa Plijevas (rus. Исса́ Алекса́ндрович Пли́ев, oset. Плиты Иссæ; 1903.12.12-1979.02.02) - pagarsėjęs Antrojo pasaulinio karo kavalerijos generolas. Armijos generolas, dukart Tarybų Sąjungos Didvyris, Mongolijos Liaudies respublikos Didvyris.
- Arsenas Fadzajevas (rus. Арсен Сулейманович Фадзаев, g. 1962) - garsus imtynininkas. Dukart olimpinis čempionas, šešiskart pasaulio čempionas. 2003 m. pripažintas vienu iš 5 geriausių XX a. imtynininkų laisvosiose imtynėse.
Nuorodos
| ||||||