Panevėžio apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Panevėžio apskritis{{#set:Vardininkas=Panevėžio apskritis}}{{#set:Kilmininkas=Panevėžio apskrities}}
90px|Panevėžio apskrities herbas
(Detaliau)
Lithuanian-Counties-Panevezys.svg
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Centras: ,|~|Centras::~|, }}
Gyventojų: {{#set:Gyventojų skaičius=2011 m.; 254218}}254 218 (2011 m.(5)
Plotas: Plotas::7881 km² (4)
Tankumas (2011): Gyventojų tankis::32 žm./km²
ISO 3166-2: ISO 3166-2::LT-PN
Commons-logo.svg Vikiteka: Panevėžio apskritisVikiteka
{{#set:Page has default form=Administracinis vienetas}}{{#set:ADMV Kategorija=Kategorija:Panevėžio apskritis}}

Panevėžio apskritis – 19952010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės rytinėje dalyje, abipus Nevėžio. Apskrities centras – Panevėžys.

Panevėžio apskritis apėmė Panevėžio miesto bei Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijas.

Pagal užimamą plotą Panevėžio apskritis – ketvirtoji apskritis Lietuvoje. Miestai ir gyvenvietės sudarė 20,2 tūkst. ha, pramonės įmonės ir keliai – 14,5 ha, žemdirbystės plotai – 482,2 tūkst. ha, miškai – 210,9 tūkst. ha, vandenys – 20,0 tūkst. ha, kitos paskirties plotai – 40,6 tūkst. ha.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Panevėžio apskrities istorija.

Panevėžio apskrities pirmtake laikytina Upytės žemė, susikūrusi pietinėje dabartinės apskrities dalyje. XIV a. Lietuvoje minimi Didžiojo kunigaikščio vietininkų valdomi valsčiai, sudaryti iš buvusių žemių ar dalinių kunigaikštysčių. Tokiu valsčiumi tapo ir Upytės žemė. 1413 m. sudarytos Vilniaus ir Trakų vaivadijos, į pastarosios sudėtį pateko ir Upytės valsčius. 15651566 metais Lietuvoje vyko administracinė ir teismo reforma ir Upytės pavietas įėjo į Trakų vaivadiją. Nors administracinis centras iš Upytės išsikėlė į Panevėžį, jos pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų.

Panevėžio apskritis buvo įkurta po 1831 m. sukilimo, pervardinus Upytės apskritį į Panevėžio apskritį. Taigi, istorinė Panevėžio apskritis, dar žinoma kaip Panevėžio pavietas, Panevėžio ujezdas, kaip administracinis vienetas dabartinėje vidurio Lietuvoje egzistavo 1831–1950 m. su centru Panevėžyje, kurio priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi.

1994 m. priimtas įstatymas vėl įteisino apskritis, atkurta ir Panevėžio apskritis. 2004 m. patvirtintas Panevėžio apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2011 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[1]
299 990 292 376 254 218

Pramonė

Panevėžio apskrityje 2003 m. sukurta virš 3,4 mlrd. Lt BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 10,6 tūkst. Lt (2,6 tūkst. JAV dolerių). 126 pramonės įmonėse dirbo per 20 tūkst. darbuotojų. 2003 m. apskrities pramonės įmonės pardavė produkcijos už beveik 2 mlrd. Lt. Tai sudarė apie 9 % visos šalies pramonės produkcijos. Beveik pusę (47 procentus) pramonės produkcijos pagamina maisto ir gėrimų pramonės įmonės.

Miestai

Apskrityje buvo 11 miestų, iš kurių didžiausi:

  1. Panevėžys
  2. Kupiškis
  3. Biržai
  4. Pasvalys
  5. Rokiškis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Apskrities viršininkai

Švietimas

Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005-2012 m.[2]

Literatūra

  • Panevėžio apskrities muziejai: rinkiniai ir renginiai (sud. Arūnas Astramskas). – Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2005. – 44 p.: iliustr. – ISBN 9955-9643-2-4
  • Panevėžio apskrities kultūros paveldas. – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2006. – 68 p.: iliustr. – ISBN 9955-659-16-5

Šaltiniai

  1. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  2. Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.

Nuorodos



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: