Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Paryžius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paryžius
(kirč. Parỹžius (sen. Lutècija))
pranc. Paris
   Grandes Armes de Paris.svg      Flag of Paris.svg   
Tour Eiffel, École militaire, Champ-de-Mars, Palais de Chaillot, La Défense - 03.jpg
Paryžiaus panorama

Paryžius
48°51′24″N 2°21′03″E / 48.856666666667°N 2.3508333333333°E / 48.856666666667; 2.3508333333333 (Paryžius)Koordinatės: 48°51′24″N 2°21′03″E / 48.856666666667°N 2.3508333333333°E / 48.856666666667; 2.3508333333333 (Paryžius)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Prancūzija
Įkūrimo data: 250-247 m. pr. m. e.
Gyventojų: 2 203 817 (2009 m.)
Plotas: 105,4 km²
Tankumas (2009): 20 909 žm./km²
Altitudė: 65 m
Kirčiavimas: Parỹžius (sen. Lutècija)
Pašto kodas: 75001–75020 ir 75116
Tinklalapis: www.paris.fr
GeoName kodas 2988507
Kraunamas žemėlapis ...
Commons-logo.svg Vikiteka: ParyžiusVikiteka

Turinys

Paryžius (pranc. Paris) – Prancūzijos sostinė, didžiausias miestas ir departamentas. 2,2 mln. gyventojų (2009 m.), aire urbaine (su priemiesčiais Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržantejumi ir kt.) – apie 11 mln. ir yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona.[1]

Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Miestas visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros. Paryžius yra Il de Franso regiono pagrindinis miestas.

Pramonė: mašinų gamyba (automobiliai, lėktuvai), elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.

Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Istorija

Antika

Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250–247 metais prieš mūsų erą Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

III-IV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V amžiaus, kai 486 metais Frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.

Paryžius 1493 m.

Viduramžiai

Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu Frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.

Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando inicityva 1981 metais įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.

Bastilijos šturmas 1789 m. liepos 14 d.

Naujieji laikai

Religinius konfliktų metu, nuo 1562 iki 1598 metų, miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.

Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.

Politinė sistema

Miesto rotušė naktį

Generalinę tarybą sudaro 163 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. Paryžiuje yra įsikūrusi vyriausybė. Eliziejaus rūmuose reziduoja Prezidentas, Matinjone – Ministras Pirmininkas.

Miestų partnerystė

Paryžius turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.

  • Broliškas miestas – Roma, Italija. Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis – prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.

Miestai partneriai:

Apskritys

Pagrindinis straipsnis: Paryžiaus apskritys

Paryžius yra suskirstytas į 20 apskričių, kurių kiekviena suskirstyta į 4 kvartalus.

  • Luvras (Louvre)
  • Bursa (Bourse)
  • Templis (Temple)
  • Otel de Vilis (l’Hôtel de Ville)
Paryžiaus apskritys
  • Panteonas (Panthéon)
  • Liuksemburgas (Luxembourg)
  • Burbonų rūmai (Palais Bourbon)
  • Eliziejus (l’Elysée)
  • Opera (l’Opéra)
  • Antrepotas (l’Entrepôt)
  • Popinkūras (Popincourt)
  • Reilis (Reuilly)
  • Gobelenas (Gobelins)
  • Observatorija (l’Observatoire)
  • Vožiraras (Vaugirard)
  • Pasi (Passy)
  • Batinjolis-Monso (Batignolles-Monceaux)
  • Monmartras (Butte-Montmartre)
  • Šomonas (Buttes-Chaumont)
  • Menilmontanas (Ménilmontant)

Geografija

Miesto plotas yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m. virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkurimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.

Paryžiaus departamentas ribojasi su Prancūzijos „Mažosios karūnos“, sostinės regionu, kurį sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis. „Didžiąją karūną“ sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna.

Paryžiaus panorama
Paryžiaus panorama

Klimatas

Paryžiuje vyrauja Vidutinių platumų klimatas. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5°C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužę, per kurią iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta rugpjūtį – vidutiniškai 43,0 mm.

Nuo 1873 m. Paryžiuje reguliariai yra atliekami meteorologiniai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10 d. -23,9°C. Šilumos rekordas užfiksuotas 1947 m. liepos 28 d.40,4°C.

Nuvola apps kweather.svg Paryžiaus klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė aukščiausia °C 7 8 13 16 20 23 24 25 22 16 11 8 16
Vidutinė žemiausia °C 3 4 6 8 12 14 16 17 14 11 6 4 9
Krituliai mm 55 45 52 50 62 53 58 46 53 55 57 55 642
Duomenys: MSN Weather[2] 2009-01-06

Gyventojai

Miestas iš Eifelio bokšto

Antikoje ir Viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiausią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln. gyventojų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1796 m. ir 2005 m.
1796 m. 1851 m.sur. 1896 m.sur. 1901 m.sur. 1911 m.sur. 1921 m.sur.
556 304 1 053 262 2 536 834 2 714 068 2 888 110 2 906 472
1936 m.sur. 1946 m.sur. 1975 m.sur. 1990 m. 1999 m.sur. 2005 m.
2 829 753 2 725 374 2 299 830 2 152 423 2 125 246 2 153 600
Teisingumo rūmų laikrodis su Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybiniais simboliais

Kultūra ir miesto įžymybės

XVII amžiuje madas ir taisykles Europai diktavo Paryžius, kuris išlaiko mados ir meno sostinės reputaciją iki šių dienų.

Renginiai

Mieste įvyko net 6 Pasaulinės parodos (daugiau nei kur kitur): 1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 m. Nuo 1898 m. kas antrus metus rengiama Paryžiaus automobilių paroda, o nuo 1909 m. nelyginiais metais – didžiausia ir seniausia aviacijos paroda pasaulyje.

Operos, muziejai

Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras, daug muziejų: Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt.

Statiniai

Eliziejaus laukai

Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai – Eifelio bokštas, Triumfo arka (1806-1837 m.) ir Luvras (pradėtas statyti 1546). Žymiausia gatvė – Eliziejaus laukai. Nors miesto architektūra formavosi daugelį amžių ir ji įtakota daugelio stilių, tačiau meninis vientisumas yra išlaikytas.

Daug bažnyčių (žymiausia – Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų. Saint-Germain-des-Pres bažnyčioje 1672 m. palaidota Lietuvos-Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis. Koplyčią-mauzoliejų, puošia skulptoriaus J. Thibault bareljefas, vaizduojantis lietuvių ir lenkų mūšį prieš kazokus.[3]

Ant Teisingumo rūmų (pranc. Palais de Justice) bokšto (pranc. Tour de l'Horloge) įrengtas pirmasis miesto laikrodis, tai buvo padaryta Prancūzijos valdovo Henriko Valua įsakymu. Prieš tai jis karaliavo Abiejų Tautų valstybėje, todėl virš laikrodžio esantis herbas apjungia Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybinius simbolius.[4]

Sportas

Paryžiuje vyksta daug garsių sporto renginių, tokių kaip: Tour de France tradiciškai pasibaigia Paryžiuje, Paryžiaus maratonas, Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas, Meeting Gaz de France lengvosios atletikos varžybos, Trophée Lalique dailiojo čiuožimo rungtynės ir Šešių tautų regbio turnyras.

1900 m. Paryžiuje vyko II vasaros olimpinės žaidynės, o 1924 m. – VIII vasaros olimpinės žaidynės.

Futbolas

Paryžiuje įsikūrę daug futbolo klubų:

Mieste 1938 m. vyko III pasaulio futbolo čempionatas, 1960 m. – I Europos futbolo čempionatas, 1984 m. – VII Europos futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.

Transportas

Tai svarbus transporto mazgas, turntis Šarlio de Golio, Buržė, Orli tarptautinius oro uostus. Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havras. Yra metropolitenas. Miesto transporto sistemą sudaro 3 tarptautiniai oro uostai, vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Vietovardžiai

2008 m. spalio 28 d. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga surengė seminarą tema „Paryžiaus vietovardžiai“. Seminarą vedė Diana Bučiūtė. Jo metu profesionalūs vertėjai iš prancūzų kalbos sutarė dėl Paryžiaus vietovardžių ir pavadinimų vartojimo literatūros vertimuose į lietuvių kalbą:[5]

Bendrieji terminai:

  • Paris – Paryžius
  • Ile-de-France – Il de Fransas
  • Seine – Sena
  • Rive gauche – Kairysis krantas
  • Rive droite – Dešinysis krantas
  • arrondissements – apygardos

Kvartalai, rajonai:

  • Auteil – Otejis
  • Batignolles - Batinjolis
  • Beaubourg – Bobūras
  • Belleville – Belvilis
  • Bercy – Bersi
  • Chaillot – Šajo
  • La Défense – Defansas
  • Faubourg St-Denis – Sen Deni priemiestis
  • Les Halles – Halės
  • Ile de la Cité – Sitė sala
  • Ile St-Louis – Šv. Liudviko sala
  • Marais – Marė
  • Ménilmontant - Menilmontanas
  • Montparnasse – Monparnasas
  • Passy – Pasi
  • Pigalle – Pigalis
  • Le quartier latin – Lotynų kvartalas
  • Ternes – Ternas
  • Trocadéro - Trokadero
  • La Villette – Viletė

Bažnyčios:

  • Dôme des Invalides – Invalidų katedra
  • Notre-Dame – Dievo Motinos katedra
  • Sacré-Cœur – Švč. Jėzaus Širdies bazilika
  • Sainte-Chapelle – Šventoji koplyčia
  • La Madeleine – Šv. Magdalenos bažnyčia
  • St-Clot(h)ilde – Šv. Klotildos bažnyčia
  • St-Denis – Šv. Dionyzo (Dionizo) bazilika
  • St-Etienne-du-Mont – Kalno Šv. Stepono bažnyčia
  • St-Eustache – Šv. Eustachijaus bažnyčia
  • St-Germain l’Auxerrois – Šv. Germano Oseriečio bažnyčia
  • St-Germain-des-Prés – Sen Žermen de Prė bažnyčia
  • St-Gervais-St-Protais – Šv. Gervazo ir Protazo bažnyčia
  • St-Jean l’Evangéliste – Šv. Jono Evangelisto bažnyčia
  • St-Joseph-des-Carmes – Karmelitų Šv. Juozapo
  • St-Julien-le-Pauvre – Šv. Julijono Vargdienio
  • St-Louis-des-Invalides - Invalidų Šv. Liudviko bažnyčia
  • St-Merry – Šv. Merio bažnyčia
  • St-Paul-St-Louis – Šv. Pauliaus ir Liudviko bažnyčia
  • St-Roch – Šv. Roko bažnyčia
  • St-Severin – Šv. Severino bažnyčia
  • St-Sulpice – Šv. Sulpicijaus bažnyčia
  • St-Trinité – Švč. Trejybės bažnyčia
  • Val-de-Grâce – Val de Graso bažnyčia (Malonės Slėnio bažnyčia)

Rūmai:

  • Hôtel Carnavalet – Karnavalė rūmai
  • Hôtel de Sens – Sanso rūmai
  • Hôtel de Soubise – Subizo rūmai
  • Grand Palais – Didieji rūmai
  • Palais Bourbon – Burbonų rūmai
  • Palais de Chaillot – Šajo rūmai
  • Palais de l’Elysée – Eliziejaus rūmai
  • Palais du Luxembourg – Liuksemburgo rūmai
  • Palais Royal – Karališkieji rūmai (Palė Ruajalis)
  • Petit Palais – Mažieji rūmai

Sodai, parkai:

  • Bois de Boulogne (Bois) – Bulonės miškas
  • Bois de Vincennes – Venseno miškas
  • Champ-de-Mars – Marso laukas
  • Jardin du Luxembourg – Liuksemburgo sodas
  • Jardin du Palais Royal – Karališkųjų rūmų sodas, Palė Ruajalio sodas
  • Jardin des Plantes – Botanikos sodas
  • Jardins des Champs-Elysées – Eliziejaus Laukų sodai
  • Jardins des Invalides – Invalidų sodai
  • Jardins du Trocadéro – Trokadero sodai
  • Jardin des Tuileries – Tiuilri sodas
  • Parc André-Citroën – Andrė Sitroeno parkas
  • Parc de Bagatelle – Bagatelio parkas
  • Parc de Belleville – Belvilio parkas
  • Parc des Buttes-Chaumont – Biut Šomono parkas
  • Parc Georges Brassens – Žoržo Brasanso parkas
  • Parc Monceau – Monso parkas
  • Parc Montsouris – Monsuri parkas
  • Parc de la Villette – Viletės parkas

Aikštės, skverai:

  • Esplanade des Invalides – Invalidų esplanada
  • Place de la Bastille – Bastilijos aikštė
  • Place du Carrousel – Karuselės aikštė
  • Place du Châtelet – Šatlė aikštė
  • Place de la Concorde – Santarvės aikštė
  • Place de la Contrescarpe – Kotreskarpo aikštė
  • Place Dauphine – Dofino aikštė
  • Place de l’Etoile – Žvaigždės aikštė, dabar Place Charles de Gaulle - Šarlio de Golio aikštė
  • Place de la Nation – Tautos aikštė
  • Place Pigalle – Pigalio aikštė
  • Place de la République – Respublikos aikštė
  • Place de la Sorbonne – Sorbonos aikštė
  • Place du Tertre – Tertro aikštė
  • Place Vendôme – Vandomo aikštė
  • Place des Victoires – Pergalių aikštė
  • Place de Vosges – Vogėzų aikštė
  • Square de Innocents – Nekaltųjų Vaikelių skveras
  • Square du Jean XXIII – Jono XXIII skveras

Tiltai:

  • Pont de Grenelle – Grenelės tiltas
  • Pont Bir-Hakeim – Bir Hakeimo tiltas
  • Pont d’Iéna – Jenos tiltas
  • Pont de l’Alma – Almos tiltas
  • Pont des Invalides – Invalidų tiltas
  • Pont Alexandre III – Aleksandro III tiltas
  • Pont de la Concorde – Santarvės tiltas
  • Passerelle de Solférino – Solferino pėsčiųjų tiltas
  • Pont Royal – Karališkasis tiltas
  • Pont du Carrousel – Karuselės tiltas
  • Pont des Arts – Menų tiltas
  • Pont Neuf – Naujasis tiltas
  • Pont au Change – Mainų tiltas
  • Pont Notre Dame – Dievo Motinos tiltas
  • Petit Pont – Mažasis tiltas
  • Pont d’Arcole – Arkolės tiltas
  • Pont au Double – Dviejų Variokų tiltas
  • Pont Louis-Philippe – Liudviko Pilypo tiltas
  • Pont St-Louis – Šv. Liudviko tiltas
  • Pont de Archeveche – Arkivyskupijos tiltas
  • Pont Marie – Marijos tiltas
  • Pont de la Tournelle – Turnelės tiltas
  • Pont Sully – Siuli tiltas
  • Pont Mirabeau – Mirabo tiltas

Muziejai:

  • Cité des Sciences et de l’Industrie – Mokslo miestelis
  • Musée de l’Armée – Karo muziejus
  • Musée des Arts décoratifs – Taikomosios dailės muziejus
  • Musée de l’Art Moderne (de la Ville de Paris) – (Paryžiaus) Moderniojo meno muziejus
  • Musée Carnavalet – Karnavalė muziejus
  • Musée de Cluny – Kliuni muziejus
  • Musée Grévin – Greveno muziejus
  • Muséum d’Histoire Naturelle – Gamtos muziejus
  • Musée de l’Homme – Žmogaus muziejus
  • Musée du Louvre – Luvro muziejus, Luvras
  • Musée de La Marine – Jūreivystės muziejus
  • Musée de l’Orangerie – Oranžeri muziejus
  • Musée d’Orsay - Orsė muziejus
  • Musée Rodin – Rodeno muziejus
  • Musée Picasso – Pikaso muziejus
  • Centre Pompidou (Centre Georges-Pompidou) – Pompidu centras (Žoržo Pompidu centras)

Istoriniai pastatai, kultūros paminklai ir kt.:

  • Arc de Triomphe – Triumfo arka
  • Arc de triomphe du Carrousel – Karuselės triumfo arka
  • Arènes de Lutèce – Lutecijos arenos
  • Bourse – Birža
  • Canal St-Denis – Sen Deni kanalas
  • Canal St-Martin – Sen Marteno kanalas
  • Catacombes – katakombos
  • Conciergerie – Konsjeržeri
  • Ecole Militaire – Karo mokykla
  • Egouts – kloakos
  • Fontaine des Innocents – Nekaltųjų Vaikelių fontanas
  • Grand Arche de la Défense – Didžioji Defanso arka
  • Hôpital St-Louis – Šv. Liudviko ligoninė
  • Hôpital de la Salpêtrière (La Salpêtrière) – Salpetriero ligoninė
  • Hôtel de Ville – Rotušė
  • Moulin Rouge – Mulenružas
  • Palais de Justice – Teisingumo rūmai
  • Palais des Omnisports de Bercy – Bersi sporto rūmai
  • Panthéon – Panteonas
  • Porte St-Denis – Sen Deni vartai
  • Porte St-Martin – Sen Marteno vartai
  • Tour Eiffel – Eifelio bokštas
  • Tour St-Jacques – Šv. Jokūbo bokštas

Kapinės:

  • Cimetière de Montmartre – Monmartro kapinės
  • Cimetière du Montparnasse – Monparnaso kapinės
  • Cimetière du Père-Lachaise – Per Lašezo kapinės

Teatrai (įprasta nelietuvinti):

  • Comédie-Française
  • Grand Opéra
  • Opéra-Bastille
  • Opéra-Garnier

Švietimo įstaigos:

  • Académie de France – Prancūzijos akademija
  • Collège de France (įprasta palikti originalo formą)
  • Bibliothèque nationale de France-François-Mitterand - Prancūzijos Fransua Miterano nacionalinė biblioteka
  • Ecole Normale Supérieure (la Normale) - Aukštoji pedagogikos mokykla
  • Institut de France - Prancūzijos institutas
  • Institut du Monde arabe – Arabų institutas
  • Sorbonne – Sorbona

Parduotuvės, kavinės:

  • Forum des Halles – Halių prekybos centras
  • Les Passages – Pasažai
  • Café de Flore – Floros kavinė
  • Galeries Lafayette
  • La Samaritaine
  • Au Lapine Agile
  • Deux Magots

Gatvės:

  • Avenue des Champs-Elysées – Eliziejaus Laukų prospektas
  • Avenue Foch – Fošo prospektas
  • Boulevard Malesherbes – Malzerbo bulvaras
  • Boulevard Péripherique – (Paryžiaus) žiedinis kelias, aplinkkelis
  • Boulevard Saint-Germain – Sen Žermeno bulvaras
  • Grandes Boulevards – Didieji bulvarai
  • Rue de Faubourg St-Antoine – Sen Antuano Priemiesčio gatvė
  • Rue de Rivoli – Rivoli gatvė
  • Quai St-Michel – Sen Mišelio krantinė
  • Quai Voltaire – Voltero krantinė

Geležinkelio stotys, oro uostai:

  • Gare d’Austerlitz – Austerlico stotis
  • Gare de l’Est – Rytų stotis
  • Gare de Lyon – Liono stotis
  • Gare du Nord – Šiaurės stotis
  • Gare St-Lazare – Sen Lazaro stotis
  • Charles de Gaulle – Šarlio de Golio oro uostas
  • Orly – Orli oro uostas

Galerija

Šaltiniai

  1. Stefan Helders, World Gazetteer. ""World Metropolitan Areas"." Nuoroda tikrinta 2007-01-18.
  2. "Paryžiaus orai." MSN Weather. Nuoroda tikrinta 2009-01-06.
  3. Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje
  4. Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga. Lietuvybės paieškos Paryžiuje
  5. http://www.llvs.lt/?recensions=549

Nuorodos

Portal
Vikisritis: Prancūzija

Bendros nuorodos:

Keliaujantiems į Paryžių:

Paryžiaus orouostai eilės tvarka pagal dydį:

Paryžiaus žemėlapiai:

Kita paryžiaus informacija:

Paryžiaus žiniasklaida:

Paryžiaus vaizdo kameros realiu laiku:


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: