Pasaulio lietuvių bendruomenė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pasaulio lietuvių bendruomenė
Įkurta 1949 m. birželio 14 d.
Vadovai Dalia Henke
Būstinė atstovybė: Vilnius, Lietuvos Respublikos Seimo III rūmai
Adresas Gedimino pr. 53, 212 kabinetas, LT-01109 Vilnius
Tinklalapis www.plbe.org, www.lrs.lt, www.facebook.com/PLB-Pasaulio-Lietuvių-Bendruomenė-101415333254244/, www.facebook.com/PasaulioLietuvis?fref=ts,

pasauliolietuvis.lt.

El. paštas plbav@lrs.lt, vida.bandis@lrs.lt
Telefonas 5-239.6156
Kodai ...

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) – savanoriška, visuomeninė organizacija, jungianti visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir siekianti išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas.

Turinys

PLB charakteristika

Esmė ir prigimtis

Pagal 1949 m. birželio 14 d. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK) paskelbtą Lietuvių Chartą[1] Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) jungia visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir siekia išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remia Nepriklausomos Lietuvos valstybę.

Sandara

Pasaulio Lietuvių Bendruomenę sudaro atskirų kraštų bei valstybių Bendruomenės. Vyriausioji jos vadovybė yra kas treji metai šaukiamas PLB Seimas, renkantis Bendruomenės uždavinių vykdytojus: PLB valdybą, Konfliktų sprendimo komitetą ir Kontrolės komisiją. PLB Seimo narių skaičių nustato PLB valdyba. Juos renka atskirų kraštų Bendruomenės savo įstatais bei nustatyta tvarka, prisilaikydamos PLB Konstitucijos.

Tikslai

Pagal "Lietuvių Chartoje" ir "PLB konstitucijoje" nurodytus veiklos misiją, viziją, uždavinius bei principus ir PLB seimų nutarimus Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra įpareigota dirbti lietuviško švietimo, tautinės kultūros, socialinės, šalpos, ekonominės, jaunimo, visuomeninės veiklos bei įvairios pagalbos Lietuvai srityse. Iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, PLB dirbo ir jai steigėjų numatytą, Lietuvos laisvinimo darbą.

Organizacinė sandara ir valdymas

Institucijos

Vyriausioji ir aukščiausioji PLB institucija – šaukiamas PLB Seimas, renkantis Bendruomenės veiklos programą ir uždavinius įgyvendinančias institucijas: PLB valdybą, Konfliktų sprendimo komitetą ir Kontrolės komisiją.

PLB Seimo narių skaičių nustato PLB valdyba. Juos renka atskirų kraštų Bendruomenės pagal savo įstatus bei nustatyta tvarka, laikydamosi PLB Konstitucijos.

PLB Seimas

  • priima ir keičia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Konstituciją;
  • sprendžia bendruosius reikalus ir aptaria ryšius tarp atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenių;
  • ieško priemonių lietuvybei išlaikyti;
  • derina lietuvių kultūrinę veiklą ir švietimo darbą;
  • svarsto PLB Seimo narių, PLB Valdybos ir kraštų Bendruomenių valdybų siūlymus.
  • renka Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybą, Kontrolės Komisiją ir Konfliktų Sprendimo Komitetą;

PLB valdyba

PLB valdybą sudaro PLB Seimo išrinkti atstovai. Valdybos nariai:

  • vykdo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nutarimus;
  • atlieka PLB Konstitucijos ir Seimo pavestus uždavinius;
  • derina pasaulio lietuvių švietimo, tautinės kultūros, socialinę, šalpinę, ekonominę ir politinę veiklą;
  • kartą per metus pateikia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams praėjusių metų veiklos pranešimą (ataskaitą) ir ateinančių metų finansų sąmatą bei veiklos planą.

PLB Atstovybė Vilniuje Lietuvoje

PLB turi savo atstovybę Seime LR Seimo rūmuose

Adresas: Gedimino pr. 53, Lietuvos Respublikos Seimo III rūmai, kabinetas # 212 LT-01109 Vilnius
Tel. +370-5-239.6156
Tel. /faks. +370-5-239-6264
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovė Lietuvoje - Vida Bandis
Atstovas ryšiams Laurynas Gerikas: 8687-92566

PLB asociacija

2014 m. sausio 3 d. Lietuvoje buvo užrregistruota „Pasaulio lietuvių bendruomenės asociacija“ - fizinių ir juridinių asmenų savanoriška pelno nesiekianti organizacija.

Įmonės kodas - 303213572.

Kraštų lietuvių bendruomenės

Pasaulio Lietuvių Bendruomenę sudaro atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenės (šiuo metu LB veikia 43 kraštuose).

  1. Airijos lietuvių bendruomenė;
  2. Argentinos lietuvių bendruomenė;
  3. Austrijos lietuvių bendruomenė;
  4. Australijos lietuvių bendruomenė;
  5. Baltarusijos lietuvių bendruomenė;
  6. Danijos lietuvių bendruomenė;
  7. Belgijos lietuvių bendruomenė;
  8. Brazilijos lietuvių bendruomenė;
  9. Čekijos lietuvių bendruomenė;
  10. Danijos lietuvių bendruomenė;
  11. Estijos lietuvių bendruomenė;
  12. Graikijos lietuvių bendruomenė;
  13. Gruzijos lietuvių bendruomenė;
  14. Italijos lietuvių bendruomenė;
  15. Ispanijos lietuvių bendruomenė;
  16. Islandijos lietuvių bendruomenė;
  17. Izraelio lietuvių bendruomenė;
  18. Japonijos lietuvių bendruomenė;
  19. JAV lietuvių bendruomenė;
  20. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė;
  21. Kanados lietuvių bendruomenė;
  22. Kazachstano lietuvių bendruomenė;
  23. Kolumbijos lietuvių bendruomenė;
  24. Latvijos lietuvių bendruomenė;
  25. Lenkijos lietuvių bendruomenė;
  26. Liuksemburgo lietuvių bendruomenė;
  27. Moldovos lietuvių bendruomenė;
  28. Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė;
  29. Norvegijos lietuvių bendruomenė;
  30. Nyderlandų lietuvių bendruomenė;
  31. Portugalijos lietuvių bendruomenė;
  32. Prancūzijos lietuvių bendruomenė;
  33. Rusijos lietuvių bendruomenė;
  34. Slovėnijos lietuvių bendruomenė;
  35. Suomijos lietuvių bendruomenė;
  36. Švedijos lietuvių bendruomenė;
  37. Šveicarijos lietuvių bendruomenė;
  38. Ukrainos lietuvių bendruomenė;
  39. Urugvajaus lietuvių bendruomenė;
  40. Uzbekijos lietuvių bendruomenė;
  41. Venesuelos lietuvių bendruomenė;
  42. Vengrijos lietuvių bendruomenė;
  43. Vokietijos lietuvių bendruomenė.

Istorija

1932 m. vasario 7 d. Kaune buvo įsteigta "Draugija Užsienio Lietuviams remti".

1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kaune įvyko 1-sis Pasaulio Lietuvių Kongresas. Kongreso prezidiumas: K. S. Karpius, S. E. Vitaitis, L. Simutis, R. Skipitis (pirmininkas), prelatas L. M. Krusas, A. S. Trečiokas, K. Augustas ir A. Vronevskis.

1943 m. lapkričio 25 d. Lietuvoje 7 politinės partijos (1926 m. Seime turėjusios atstovus) ir 4 okupacijos metais susikūrę Sąjūdžiai sudarė vieningą vyriausiąjį rezistencijos centrą, kurį pavadino Vyriausiuoju Lietuvos Išlaisvinimo Komitetu (VLIK). Jis 1944 m. vasario 16 d. Vilniuje paskelbė deklaraciją "Į Lietuvių Tautą", kur išdėstė savo veiklos principus.

1944-05-25 VLIKas, numatydamas naują okupaciją paskyrė savo delegatūrą Vokietijoje, kuri 1944-10-03 ten pradėjo darbą.

1945-06-15 VLIKui vadovauti išrenkamas prel. Mykolas Krupavičius (šiose pareigose išbuvęs iki 1955-11-27). VLIKas, koks jis veikė 1945 - 1955 m. dėl išskirtinės vadovo asmenybės buvo Krupavičiaus VLIK. 1963-11-23 VLIKas minėdamas savo 20-metį, pagerbiant prel. M.Krupavičaus nuopelnus išrinko jį savo Garbės pirmininku.

1945-07-3 VLIKas priėmė Wuerzburgo protokolą, kur pabrėžė, jog iš okupacijos išlaisvinta Lietuva bus demokratinė valstybė. 1945-07-10 (prieš prasidedant Potsdamo konferencijai) VLIKas pasiuntė memorandumą JAV prezidentui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Lietuvos reikalu. Juo VLIKas prisistatė kaip politinė Lietuvos atstovybė laisvajame pasaulyje. VLIK tapo bendru lietuvių tautos pasipriešinimo organu ir kalbėjo bei veikė lietuviu tautos vardu. VLIKas įsijungė į seimo ir vyriausybės prerogatyvas. VLIKas nebuvo tremtinių, o Lietuvos organizacija, sukurta Lietuvoje, tik sąlygų išstumta už tada jau okupuotos Lietuvos sienų ir veikianti Lietuvos vardu.

Pokarinėje Vakarų Vokietijoje apsistojo ~ 70 000 lietuvių tremtinių-pabėgėlių. Ilgesnį laiką jiems teko pagyventi kompaktinėse stovyklose ir natūraliai iškilo tautos saugojimo už Tėvynės ribų idėja. Todėl imtasi kurti tai idėjai atitinkamą sąrangą.

1946-03-3...4 d. Hanau (Vokietija) VLIKo pirmininkas prel. Mykolas Krupavičius suorganizuoja lietuvių suvažiavimą ir čia įsteigiama Lietuvių Tremtinių Bendruomenė (LTB), kurios tikslas - rūpintis Vokietijoje gyvenančių lietuvių kultūriniu, socialiniu ir visuomeniniu gyvenimu. Ten priimama Lietuvių bendruomenės konstitucija ir statutas.

Juose buvo nustatyti lietuvių bendruomenes uždaviniai: - išlaikyti sveiką ir pajėgią tremtyje esančia lietuvių tautos dalį; - saugoti gerą lietuvių vardą; - rūpintis jų švietimu, kultūra ir socialiniais reikalais; - padėti pasiruošti kitoms profesijoms; - ugdyti tautinį lietuvių solidarumą ir demokratinę sąmonę. LTB veikė trejus metus - tol, kol lietuviai tremtiniai pradėjo skirstytis į įvairius pasaulio kraštus. Vyraujant tendencijai emigruoti kur tik yra galima, lietuviams grėsė išsibarstymas ir nutautėjimas.

VLIK'o pirmininkas prel. Mykolas Krupavičius, įvertindamas lietuvybės išlaikymo užsienyje ir tautinės vienybės svarbą iškėlė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) idėją ir vėliau atliko pagrindinius jai organizuoti darbus. Jis ėmėsi iniciatyvos bendruomenės idėja išplėsti po visą pasaulį ir išsiųsti ją kartu su iškeliaujančiais tautiečiais.

1949-06-14 VLIKas paskelbė "Lietuvių Chartą" ir ėmėsi organizuoti PLB, priimdamas laikinuosius Lietuvių bendruomenės santvarkos nuostatus.

Lietuvių Chartoje rašoma:

... tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė; ... žmogus turi prigimtimtąją teisė laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę; ... lietuvis lieka lietuviu visur ir visada; ... savo tėvų išlaikytą Lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume; ... kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys; ... lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė; ... tautinis solidarumas yra aukščiausioji tautinė dorybė.

Čia buvo nustatytos pagrindines direktyvos lietuvybei išlaikyti ir lietuviai įpareigoti jų laikytis. M.Krupavičius Chartos principus prilygino cementui, kuris turi sujungti pasaulyje pasklidusius lietuvius, tarsi atskiras plytas į vieną patvarų pastatą-lietuvybės tvirtovę

Lietuvių Chartą jis vadino įsipareigojimu kiekvieno lietuvio sąžinei. Tai "lyg kelio rodyklė plačiuose pasaulio keliuose išblaškytiems broliams, rodanti vieninteliai teisingą kryptį į savo senolių, į savo tėvų ir į savo pačių tautinį židinį".

1949-07-09 buvo pertvarkytos VLIKo ir Vykdomosios tarybos institucijos ir M.Krupavičius tapo jų abiejų vadovu, prie to perimdamas ir lietuvybės išlaikymo tarnybą. Jam teko atsakomybė ne tik už VLIKo pirmininkavimą, bet ir už PLB suorganizavimą. Pradėjus praktiškai organizuoti PLB, įgyvendinant VLIKo priimtus nuostatus atsirado neaiškumų, kuriuos aiškinant M.Krupavičius išleido knygelę "Pasaulio lietuvių bendruomenės keliu", kurioje buvo "Lietuvių Charta", Lietuvių bendruomenės statuto pavyzdys, straipsniai apie Bendruomenę, jos pobūdi , organizavimą ir apie tai, kas darytina lietuvybei išlaikyti. Tie paaiškinimai, pasidarė PLB normomis. Tais aiškinimais, kurie apėmė pagrindinius PLB esmės, susiorganizavimo ir veikimo klausimus, M.Krupavičius pasireiškė ne tik kaip PLB kūrimo vykdytojas, bet ir jos kūrėjas.

"PLB nėra draugija, į kurią nariu rašosi kas nori, o yra tautinė bendruomenė, kuriai priklauso kiekvienas lietuvis, nepaisant, kur jis gimė ir kada jis gimė, nori būti bendruomenės nariu ar nenori, kalba lietuviškai ar nekalba, naudingas bendruomenei ar žalingas, bendruomenės garbė ar gėda, tik ši pasaulį išvydęs ar jau lipa į karstą". "Pasaulio lietuvių bendruomenė yra šventykla, į kurią uždrausta įeiti su partinėmis maldaknygėmis, nes šioje šventykloje tėra tik viena malda: lietuvybė"

VLIKo priimta statutą M.Krupavičius pavertė gyvybe, ne tik jį komentuodamas bei praplėsdamas jame buvusius trumpai surašytus paragrafus, bet ir įstatydamas jį į praktinę veiklą bei gyvenimą, praktiškai jį įgyvendindamas lietuvių išeivijos gyvenime. Organizuojant PLB reikėjo surasti šiam darbui entuziastų. Pradžioje šiai idėjai užsidegėlių be M.Krupavičiaus nebuvo. Tačiau jis nenurimo, buvo parašyta daugybė laiškų, apvažinėta daug vietovių, sakyta daug kalbų, asmeniškai įtikinėta. M.Krupavičius brangino kiekvieną lietuvį ir stengėsi jį įjungti į lietuvių bendruomenę, nežiūrint kur jis begyventų.

Kiekvienas lietuvis, kur jis bebūtų, savo kraujuje ir sąmonėje nešiojasi lietuvybės židinį. Kad tas židinys neužgestų jis turi būti nuolat kurstomas šeimoje, mokykloje, bažnyčioje, ir plačiu mastu lietuviškoje bendruomenėje. To kurstymo organizatorius turi būti lietuvių bendruomenė. O kuras yra tautinės ir kultūrines vertybės.

Bendruomenė buvo sukurta lietuvybei išlaikyti. Ji turi apimti apimti visus lietuvius, apsaugoti juos nuo nutautinančiu įtakų, stiprinti jų tautinį atsparumą bei sąmoningumą. Pirmu ir pagrindiniu lietuvių bendruomenės tikslu yra lietuvių kalbos išsaugojimas. Lietuvybei išlaikyti jokia auka nėra per didelė.

Kiekvienas žmogus turi teise į Tėvynę. Niekas negali jam tos teisės atimti, nežiūrint, kur jis begyventų. Niekas negali pats tos teisės išsižadėti, nepažeidęs savo garbės ir moralės. Tėvynė tai ne tik tautos gyvenamas plotas (ketvirtainių kilometrų suma) - bet ir jos istorija, nuo kurios negalima atsiplėšti ir pradėti gyvenimą iš naujo.

Praeitis gyvena ne tik knygose, bet ir realiai žmoguje. Bandydamas ja nusikratyti, žmogus gali ją tik suklastoti... Klastodami praeitį, klastojame ir dabartį, apsunkindami teisingą ir taisyklingą dabarties veiklą. Savo praeities negalime pamiršti, ją panaikinti ar išbraukti iš savo gyvenimo, nes ji tą gyvenimą formavo. Ji formavo mus pačius ir mūsų tautą. Praeitis gyvena mumyse. Ji praėjusi, tačiau ji yra. Praeitis sukūrė mūsų tautos charakterį, papročius, bendrus idealus, gyvenimo stilių ir visą dvasinę ir medžiaginę mūsų gyvenimo formą. Todėl žmogus negali jos atmesti ar ja nusikratyti. jis negali gyventi už istorijos ribų ir negali būti laiko nesaistomas...

1958-08-28...31 d. New York (USA) susirinko 1-sis PLB Seimas, kuris priėmė PLB Konstituciją ir išrinko 1-ją PLB Valdybą. Pirmuoju Valdybos pirmininku buvo išrinktas Jonas Matulionis.

PLB Valdybos

1958 m. rugpjūčio 28-31 d. New York (USA) 1-sis PLB Seimas, 1-ji PLB Valdyba. Jos pirmininkas Jonas Matulionis (1958 ÷ 1961m.) ir dr. Juozas Sungaila (1961 ÷ 1963 m.)

2-sis PLB Seimas įvyko 1963 m. rugpjūčio 30 d. - rugsėjo 1 d. Toronto (Canada), Valdybos pirmininkas Juozas J. Bachunas-Bačiūnas (1963 ÷ 1968 m.)

3-sis PLB Seimas įvyko 1968 m. rugpjūčio 29 d. - rugsėjo 2 d. New York (USA). Pirmininkas - Juozas J. Bachunas-Bačiūnas (1968 ÷ 1969 m.). Jam mirus - Stasys Barzdukas (1969 ÷ 1973 m.)

4-sis PLB Seimas įvyko 1973 m. rugpjūčio 30 d. - rugsėjo 2 d. Washington (USA), pirmininkas Bronius Nainys (1973 ÷ 1978 m.), o Stasys Barzdukas išrinktas PLB Garbės pirmininku

5-sis PLB Seimas įvyko 1978 m. birželio 30 d. - liepos 4 d. Toronto (Canada), pirmininkas Vytautas Kamantas (1978 ÷ 1983 m.)

6-sis PLB Seimas įvyko 1983 m. birželio 26 - 30 d. Chicago (USA), pirmininkas Vytautas Kamantas (1983 ÷ 1988 m.)

7-sis PLB Seimas ivyko 1988m. birželio 28 - 30 d. Toronto (Canada), pirmininkas dr. Vytautas Bieliauskas (1988 ÷ 1992 m.)

8-sis PLB Seimas įvyko 1992.liepos 1- 4 d. Lemont (USA), pirmininkas Bronius Nainys (1992 ÷ 1997 m.)

9-sis PLB Seimas įvyko 1997 m. liepos 1 - 5 d. Vilnius, pirmininkas Vytautas Kamantas (1997 ÷ 2000 m.)

10-sis PLB Seimas įvyko 2000 m. rugpjūčio 15 - 20 d. Vilnius, pirmininkas Vytautas Kamantas (2000 ÷ 2003 m.)

11-sis PLB Seimas įvyko 2003 m. liepos 7 - 11 d. Vilnius, pirmininkas Gabrielius Žemkalnis (2003 ÷ 2006 m.)

12-sis PLB Seimas įvyko 2006 m. rugpjūčio 6 - 9 d. Vilnius, pirmininkas Regina Narušienė (2006 ÷ 2009 m.)

13-sis PLB Seimas įvyko 2009 m. liepos 8 – 10 d. Vilnius, pirmininkas Regina Narušienė (2003 ÷ 2006 m.)

14-sis PLB Seimas įvyko 2012 m. rugpjūčio 7 - 10 d. Vilnius, pirmininkas Danguolė Navickienė (2012 ÷ 2015 m.)

15-sis PLB Seimas įvyko 2015 m. liepos 15 - 17 d. Vilnius, pirmininkas Dalia Henke (2015 - 2018 m.)

Nuorodos, šaltiniai

Aprašymas atnaujintas 2015 m. lapkričio mėn. pagal LKS atstovų pateiktus duomenis.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: