Petras Sližys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Petras Sližys

Gimė 1871 m. birželio 16 d.
Kurkliuose, Ukmergės apskr.
Mirė 1961 m. balandžio 16 d. (89 m.)
Vilniuje

Veikla
vargonininkas ir chorvedys.

Turinys

Petras Sližys (1871 m. birželio 16 d. Kurkliuose, Ukmergės apskr. – 1961 m. balandžio 16 d. Vilniuje) – vargonininkas ir chorvedys.

Anykštėno Biografija

Tėvai Benediktas Sližys ir ? Sližienė. Buvo pakrikštytas Petro Povilo vardais.

Išmoko groti vargonais pas Kavarsko vargonininką S. Puodžiūną.

Nuo 1897 m. P. Sližys pradėjo savarankiškai vargonininkauti ir vadovauti chorams. XX a. pradžioje jis dirbo vargonininku Taujėnuose (Ukmergės raj.).

Persikėlęs apie 1907 m., ketvirtį amžiaus P. Sližys vargonininkavo Traupyje, Anykščių raj..

1912 m. jis baigė Juozo Naujalio trijų mėnesių vargonininkų kursus Kaune, po šių kursų praturtino muzikinį repertuarą.

19341948 m. P. Sližys buvo vargonininkas Viešintose, Anykščių raj..

Nuo 1948 m. iki gyvenimo pabaigos P. Sližys gyveno Vilniuje, leisdamas senatvę pas sūnų.

P. Sližio parengti chorai giedodavo bažnyčiose, dalyvaudavo šaulių ir pavasarininkų kultūrinėje veikloje, atlikdavo sudėtingesnes mišias (J. Naujalio "Missa in honorem St. Leonardi", F. X. Witto "Mišios Pranciškaus Ksavero garbei"), giesmes ir dainas. Traupio Šv. Onos bažnyčios choras, vadovaujamas P. Sližio, dalyvavo 1924, 1928 ir 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėse Kaune.

P. Sližys buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu (1928 m.).

Susituokė 1903 m. Ukmergės bažnyčioje, žmona Karolina Kuliavaitė-Sližienė (18831967) iš Taujėnų (Ukmergės raj.) – kaimo dainininkė ir giesmininkė. Šeimoje užaugino šeši vaikai: Saturninas Sližys (1904 – apie 1984) – emigrantas Didžiojoje Britanijoje, Elegijus Sližys (19091995) – emigrantas JAV, Pranas Sližys (19152004) – chorvedys ir kompozitorius, Stasys Sližys (19182013) – vargonininkas ir chorvedys, emigrantas JAV, Bronius Sližys (19201987) – vargonininkas ir chorvedys, Stanislava Sližytė (19242013) – pedagogė. Duktė Aleksandra Sližytė (19071918) mirė vaikystėje.

Mirė 1961 m. balandžio 16 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Saltoniškių kapinėse šeimos kape.

P. Sližio biografija publikuojama Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne "Pasaulio lietuvių chorvedžiai" (1999 m.).

Biografija

Pas Kavarsko vargonininką S. Puodžiūną išmokęs vargonuoti, 1897 P. Sližys pradėjo savarankiškai vargonininkauti ir vadovauti chorams. 1912 baigė J. Naujalio trijų mėnesių vargonininkų kursus Kaune. Iš pradžių vargonininkavo Taujėnuose (Ukmergės r.), paskui Traupyje (Anykščių r.), o 19341948 Viešintose (Anykščių r.). Vėliau iki mirties gyveno Vilniuje. P. Sližio parengti chorai giedodavo bažnyčiose, dalyvaudavo šaulių ir pavasarininkų kultūrinėje veikloje, atlikdavo sudėtingesnes mišias J. Naujalio „Missa in honorem St. Leonardi“, F. X. Witto „Mišias Pranciškaus Ksavero garbei"), giesmes ir dainas. Traupio Šv. Onos bažnyčios choras, vadovaujamas P. Sližio, dalyvavo 1924, 1928 ir 1930 visos Lietuvos dainų šventėse Kaune. 1928 vargonininkas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu.

Petras Sližys išaugino ir į mokslus išleido visus šešis savo vaikus, iš kurių Pranas, Stasys ir Bronius tapo muzikais – vargonininkais ir chorvedžiais.

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: