Pilypas III Habsburgas
| Pilypas III Habsburgas | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Ispanijos, Neapolio, Sicilijos ir Portugalijos karalius | |||||||||||
| |||||||||||
 | |||||||||||
|
| |||||||||||
| Gimė | 1578 m. balandžio 14 d. Madridas, Ispanija | ||||||||||
| Mirė | † 1621 m. kovo 31 d. Madridas, Ispanija | ||||||||||
| Palaidotas | Eskorialo vienuolynas | ||||||||||
|
| |||||||||||
| Tėvas | Pilypas II | ||||||||||
| Motina | Ona Austrė | ||||||||||
| Sutuoktinis(-ė) | Margarita Austrė | ||||||||||
| Vaikai |
Ona Marija Mauricija | ||||||||||
 | |||||||||||
| Valdė | 1598-1621 m. | ||||||||||
| Karūnavimas | 1598 m. rugsėjo 13 d. | ||||||||||
| Pirmtakas | Pilypas II | ||||||||||
| Įpėdinis | Pilypas IV | ||||||||||
 | |||||||||||
| Valdė | 1598-1621 m. | ||||||||||
| Pirmtakas | Pilypas II | ||||||||||
| Įpėdinis | Pilypas IV | ||||||||||
| |||||||||||
|
| |||||||||||
| Vikiteka | Pilypas III HabsburgasVikiteka | ||||||||||
Pilypas III Habsburgas (isp. Felipe III de España, 1578 m. balandžio 14 d. Madridas, Ispanija – 1621 m. kovo 31 d. ten pat, palaidotas Eskorialo vienuolyno karalių kriptoje) – Asturijos princas, Ispanijos, Neapolio, Sicilijos ir Portugalijos karalius (Pilypas II).
Biografija
Kilęs iš Habsburgų dinastijos ispaniškosios šakos, tėvas Ispanijos karalius Pilypas II, motina Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimiliono II duktė Ona Austrė.
1599 m. balandžio 18 d. Valensijoje vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II dukterį Margaritą Austrę. Jiems gimė:
- Ona Marija Mauricija (1601-1666 m.), Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII žmona.
- Marija (gimė ir mirė 1603 m.),
- Pilypas (1605-1665 m.), būsimasis sosto įpėdinis
- Marija Ona (1606-1646 m.), Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando III žmona,
- Karolis Austras (1607-1632 m.)
- Fernandas (1609-1641 m.),
- Margarita (1610 m.), Alfonsas (1611 m.)
Valdymas
Iš prigimties buvo tingus, prietaringas ir mėgstantis prabangą. Paveldėjęs iš tėvo daugiau, kaip 140 mln. dukatų valstybės skolą, jis ne tik jos nesumažino, bet jau 1612 m. skola pasiekė net 27,5 mln. dukatų. Stengdamasis pataisyti sosto finansinę būklę, didino mokesčius, tačiau, nors valdiniai skurdo, karaliaus dvaras skendėjo prabangoje. Šalies ekonominę padėtį ypač pablogino 1609 m. rugsėjo 22 d. Valensijos arkivyskupo Ribeiros įtakoje išleistas įsakas, kuriuo iš Ispanijos buvo ištremta apie pusė milijono moriskų, buvusių užkariautojų arabų palikuonių, garsėjusių savo turtais ir darbštumu.
Literatūra
- Allen, Paul C."Felipe III y la Pax Hispánica, 1598-1621 : el fracaso de la gran estrategia". Madrid: Alianza, D. L. 2001. ISBN 84-206-6772-2
| ||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
.png)
| ||||||