Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Pliateriai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pliateriai (Plater)
Pliaterių herbas
Pliaterių herbas
Pradininkas Humpertas iš Broelio
Titulas Grafas
Laikotarpis XII-XX a.
Šalys Vestfalija, Livonija, LDK
Dvarai Liksna, Bebrenė, Kraslava, Šlosbergas, Dusetos, Antazavė, Senasis Daugėliškis, Deguliai, Kurtuvėnai, Plinkšės, Bartkuškis, Pajūralis, Šateikiai, Švėkšna, Vepriai
Atšakos Broel Plater, Zyberg Plater

Pliateriai (vok. Plater, Plaeter) – Lietuvos bajorų magnatų giminė, turinti grafų titulą ir atskirą herbą (Herb Plater). Devizas lotynų kalba: Melior mors macula (Geriau mirtis negu negarbė). Susiskirsčiusi į dvi šakas: Broel Plater ir Zyberg Plater. Herbas – aukso spalvos skydas, per kurį skersai eina trys raudonos juostos. Tokia pat juosta eina nuo dešiniojo skydo krašto iki kairiojo apačios.

Turinys

Genealogija

Giminė kilusi iš Šveicarijos Broel apylinkių ir Vestfalijos (Vokietija), kur 1180 m. pirmakart paminėtas Humpertus von dem Broel genannt Plaeter (Broel, pramintas Plater) laikomas visu Platerių protėviu. Į Lietuvą Pliateriai atėjo per Livoniją.

Giminės atstovai turėjo įvairias, bet panašias pavardes: Vokietijoje – Plater-Syberg, Plater -Sieberg, Plater-Zyberk, Zyberg – Plater, Lenkijoje – Broel Plater, Plater Broel bei Plaeter, Belgijoje – Plater Zyberk, Lietuvoje – Pliateris, Latvijoje – Plāters, Plioteris, vėliau Платер-Зиберг. Šaknies balsio kitimas salygotas vokiškos rašybos ypatybe – ae atitinka ä, tariama kaip tarpinis garsas tarp ia ir io .

Livonijoje šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. Jų proprosenelis buvo Livonijos ordino riteris Hereboldas Pliateris (von dem Broele gennant Plater). Vienas Pliaterių 1292 m. buvo Livonijos maršalas, jo sūnus – Dinaburgo (Daugpilis) komturas, Liksnos dvaro šeimininkas. Livonijai tampant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, Henrikas Pliateris buvo Livonijos delegacijos narys, o jo brolis Vilimas (Vilhelmas) Pliateris dalyvavo Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro karuose su Maskva. Daugelis Lietuvos kariuomenėje tarnavusių Pliaterių už tarnybą gavo žemės ir įsikūrė Lietuvoje. Septyni iš jų 16951795 m. buvo Lietuvos senatoriai, keli Abiejų Tautų Respublikos Seimų atstovai. Jie turėjo dvarus Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Tačiau Pliateriai daugiau garsėjo ne savo turtais, o patriotizmu ir ypatingu garbes suvokimu.

Pliateriai ir jų dvarai Latvijoje

Liksna – pagrindinis Pliaterių dvaras. Jo šeimininkais buvo:

Liudvikas Pliateris-Zybergas1831 m. sukilimo dalyvis.
Kazimieras Baltramiejus Pliateris-Zybergas.
Bebrenės dvaro rūmai

Bebrenės pilis – nuo 1570 m. priklausė Plater Zybergų giminei.

Kraslava

  • Konstantinas Liudvikas Pliateris 17501791 m. pastatė Kraslavos pilį, o 1759 m. pagal architekto A. Parokko projektą – didelį triaukštį baroko stiliaus pastatą, kurio pirmame aukšte buvo Pliaterių giminės rezidencija, antrame ir trečiame – biblioteka.

Šlosbergo dvarasKuršo gubernijoje prie Alūkstos

  • Kazimieras Baltramiejus Pliateris-Zybergas – 1831 m. sukilimo dalyvis, jo duktė:
    Cecilija Pliaterytė (Cecylia Plater-Zyberk) (18531920) – pedagogė, visuomenės veikėja, publicistė

Pliateriai ir jų dvarai Lietuvoje

Emilija Pliaterytė

Dusetos

Numalšinus 1831 m. sukilimą, dvaras iš Pliaterių atimtas, rūmai apiplėšti ir sunyko.

Antazavės dvaras

Antazavė

Antazavės dvare 1831 m. kovo 25 d. Emilija Pliaterytė parašė pareiškimą prisidėti prie sukilėlių. Grafų Pliaterių palikuonė Liudvika Ropaitė (Ludwiga fon Ropp).

Bartkuškio dvaras

Bartkuškis

Daugėliškis

  • Pliaterių laikais dvarą sudarė mediniai rūmai su fligeliais (pamatai akmeniniai, stogas dengtas lentelėmis). Juose buvo 40 kambarių, kelios virtuvės. 7 namai buvo skirti tarnams. Buvo unikali 15 000 tomų biblioteka. Dvaro rūmus supo parkas, kuriame augo reti augalai.

Deguliai

  • Dvaras prie geležinkelio stotelės iš Utenos į Vilnių priklausė Marikoniams. Dvarui priklausė Ignapolio ir Noliškėlių palivarkai. Atiteko paveldėtojai – Stefanijai Piotuchovai Pliaterienei ir Mykolui Pliateriui, Emilijos Pliaterytės broliui. Per 1831 m. sukilimą prie dvaro įvyko sukilėlių kautynės su rusų kariuomene, kuriose Emilija buvo sužeista. Dvaras sudegintas, jo savininkai ištremti. Pliaterienė, grįžusi iš Sibiro su sūnumi Mykolu Justinu Ksaverijumi, gavusi caro malonę, susigrąžino Degulių dvarą.
Kurtuvėnų dvaro vieta

Kurtuvėnai

Plinkšės

  • 1717 m. šį dvarą Pliateriai išlošę kortomis. Dvaras ir parkas priklausė Konstantinui Broel Pliateriui (18471899 m.) Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga. Po Pirmojo pasaulinio karo Plinkšių rūmus nusipirko Lietuvos valdžia ir čia įkūrė žemės ūkio mokyklą.

Pajūralis

  • 1842 m. dvarą iš Pilsudskių perėmė Stemplių dvaro savininkas Kazimieras Plateris, kuris 1860 m. jį perleido savo sūnėnui, Vilkėno dvarininko Pranciškaus Platerio sūnui, Vladislovui Plateriui.
Šateikių dvaras

Šateikiai

Grafų Platerių Genovaitės vila

Švėkšna

Antanas Pliateris – paveldėjo Šateikius.
Jurgis Pliateris – paveldėjo Švėkšną. Žmona – kunigaikštytė Karolina Giedraitytė. 1820 m. Švėkšnos dvarą pasidalino keturi Jurgio Pliaterio sūnūs:
Kazimieras Pliateris (18051872 m.) – valdė Stemples, vėliau ir Pajūralį (apie palikuonis žinių nėra).
Jurgis Pliateris (18101836 m.) – valdė Gedminaičių dvarą, žmona – Natalija Mikševičiūtė, kilusi iš Upytės, su ja turėjo sūnų Teodorą (18361899 m.), kuris būdamas 18 metų nelaimingai nukrito nuo arklio, susitrenkė galvą ir 40 metų išbuvo psichiniu ligoniu. Daugiau palikuonių ši šaka neturėjo.
Pranciškus Pliateris – gavo Vilkėno dvarą, čia pastatė vandens malūną. Užaugino sūnus Vladislovą, paveldėjusį Pajūralio dvarą ir Aleksandrą Konstantiną Mykolą, kuris turėjo dukterį Janiną Pliaterytę.
Steponas Pliateris (18021864 m.) – valdė Švėkšnos dvarą. Jo sūnus Adomas Pliateris (18361909 m.) 1880 m. šalia senojo dvaro pastatė vilą „Genovefa“, pavadintą žmonos Genovaitės vardu. Su ja turėjo du sūnus:
Marijonas Vandalinas Pliateris (18731951 m.). – valdė Veprių dvarą netoli Ukmergės ir fundavo Veprių bažnyčios statybą.
Jurgis Pliateris (18751943 m.) – paveldėjo Švėkšnos dvarą, vedė tėvo pusbrolio, Vilkėno dvaro savininko, Aleksandro dukrą Janiną Pliaterytę. Sūnus – teisininkas Aleksandras Pliateris (19131997 m.)

Vepriai

  • Veprių dvaras yra 17 km į pietvakarius nuo Ukmergės, Veprių miestelyje, šalia Veprių ežero. Adomas Alfredas Pliateris jį įsigijo XIX a. pabaigoje iš Ksavero ir Onos Podbereskių. Tuometinė dvaro sodyba buvo vienaaukštė, o prie jos vakarinės sienos pristatytas dviaukštis penkiaašis, stačiakampio formos pastatas su keturių kolonų portiku jai suteikė rūmų išvaizdą. Pliateriai išplėtė dvarą ir parką, pastatė spirito varyklą. Marijonas Vandalinas Pliateris dvarą valdė iki 1923 m. kai jį nusavino valstybė. Pliateriai išvyko į Lenkiją, išpardavę likusį turtą.

Kiti Pliateriai

Pliaterių herbai

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Pliateriai – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: