Portugalija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
República Portuguesa
Portugalijos vėliava Portugalijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Portugalija žemėlapyje
Valstybinė kalba portugalų
Sostinė Lisabona
Didžiausias miestas Lisabona
Valstybės vadovai Aníbal Cavaco Silva Pedro Passo Coelho
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
92 391 km² (108)
0,5 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
10 578 627 (74)
114.5 žm./km² (63)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
203,10 mlrd. $ (41)
19100 $ (43)
Valiuta Euras (€)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+0
UTC+1
Nepriklausomybė
-
-
-
Valstybinis himnas Portugalijos himnas
ISO kodas PT
ISO3 kodas PRT
ISO skaitmeninis kodas 620
FIPS kodas PO
GeoName kodas 2264397
Interneto kodas .pt
Šalies tel. kodas 351
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: PortugalijaVikiteka

Portugalija – pietvakarių Europos valstybė. Portugalija šiaurėje bei rytuose ribojasi tik su viena šalimi – Ispanija (sienos ilgis – 1214 km), o likusią šalies pusę skalauja Atlanto vandenynas (pakrantės ilgis – 1793 km).

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Portugalijos istorija

Ankstyvoji Portugalijos istorija neatsiejama nuo bendros Iberijos pusiasalio istorijos iki 1128 m. susikūrė Portugalijos valstybė.

XVXVI a. Portugalijos valstybė iškilo į pasaulines galybes, po kurio sekė ilgas politinis, socialinis, ekonominis chaosas ir vėl atsigavimas. Portugalijos turtai ir galia prarasti XVIIIXIX a. sandūroje, tam daugiausiai įtakos turėjo 1755 m. žemės drebėjimas, sunaikinęs Lisaboną, okupacija Napoleono karų metu, bei didžiausios kolonijos – Brazilijos nepriklausomybės paskelbimas 1822 m. 1910 m. revoliucija panaikino monarchiją, vėliau sekė beveik šeši represinio režimo dešimtmečiai. 1974 m. pradėtos didelio masto demokratinės reformos, po kurių buvo suteikta nepriklausomybė visoms Portugalijos kolonijoms Afrikoje, o 1986 m. prisijungta prie Europos Bendrijos.


Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Portugalijos regionai.

Šalis suskirstyta į 7 regionus (nurodomos jų sostinės):

Kaip alternatyva taip pat yra išlikęs žemyninės Portugalijos skirstymas į 18 apygardų:

Geografija

Vaizdas:Montezinho 7.jpg
Montesinjo nacionalinis parkas šiaurinėje Portugalijos dalyje

Pagrindinis straipsnis: Portugalijos geografija

Portugalija – tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė. Šiame krašte yra vakariausias Europos taškas – Uolos kyšulys. Šalis užima 1/6 Pirėnų pusiasalio, kaimyninė Ispanija užima likusią dalį. Iš pietų ir vakarų skalauja Atlanto vandenynas, šiame vandenyne yra ir Portugalijai priklausančios Azorų salos ir Madeiros salos.

Težo upė pagal gamtines geografijos sąlygas Portugaliją dalina į dvi sritis – šiaurinę ir pietinę. Šiaurės Portugalijai būdingi miškingi kalnai, o Pietų Portugalijai – žemumos ir plynaukštės su kalvomis.

Šiaurinėje dalyje vyrauja statūs uolėti krantai, tarp kurių kur ne kur įsiterpia siauros įlankėlės su smėlėtais paplūdimiais. Kuo toliau į pietus tuo krantai darosi lėkštesni, smėlingesni kol tampa kopomis. Pietuose yra lagūnų.

Pietinėje Portugalijoje tik kur ne kur kyla iš klinčių susidariusios kalvos. Joms būdingi karstiniai reiškiniai. Pačiuose pietuose iki 900 m pakyla vulkaninės kilmės kalnai. Šiaurėje vyrauja kristalinių uolienų kalnai, išraižyti upių slėnių. Šitame krašte yra aukščiausia žemyninės Portugalijos vieta – Eštrelos kalnai (aukštis iki 1991 m). Aukščiausia šalies vieta yra Azorų salose (Piko ugnikalnis – 2351 m).

Portugalija yra seisminėje zonoje. 1755 m. Lisabonoje įvykęs žemės drebėjimas laikomas vienu stipriausiu per visą žmonijos istoriją. Jo metu, skirtingais skaičiavimais, žuvo nuo 30 iki 70 tūkst. žmonių.

Vyrauja sodrios rudos spalvos dirvožemiai. Kalnuose – kalnų jauriniai, o šalies centrinėje ir pietinėje dalyje paplitę rudieji ir tamsiai rudi dirvožemiai.

Svarbiausia naudingoji iškasena Portugalijoje yra volframo rūda, kurios didžiausi telkiniai yra Eštrelos kalnuose. Ten pat yra urano rūdos telkiniai, kiek į rytus – alavo. Pietuose yra vario. Taip pat yra akmens anglių, asbesto, aukso.

Klimatas – subtropinis. Klimatui didelę įtaką daro šiltoji Šiaurės Atlanto bei šaltoji Kanarų srovė. Daugiausia kritulių per metus iškrinta aukščiausių kalnagūbrių vakariniuose šlaituose (1200–2500 mm), Ispanijos pasienyje daug mažiau (400–600 mm), pietuose 400–800 mm. Daugiausia jų iškrinta žiemos metu. Kalnuose pasninga, sniegas išsilaiko kelis mėnesius. Žiemos šiltos, prie jūros sausio mėnesį vidutinė metinė temperatūra 8–11, tarpukalnėse 3–5 °C.

Didžiausios Portugalijos upės išteka iš Ispanijos, tai yra Doras (Portugalijoje 320 km, bendras ilgis 895 km), Težas (Portugalijoje 280 km, bendras ilgis 1007 km). Maitinasi lietaus vandeniu. Patvinsta žiemą, nes tuomet prasideda lietingasis sezonas.

Portugalijoje miškai užima tik 5 % viso šalies ploto. Praeityje jų buvo daugiau, tačiau labai daug iškirsta. Šiaurinėje šalies dalyje spygliuočių ir plačialapių miškai pakyla iki 1000–1200 m aukštį. Žemiau auga ąžuolai, kaštonai, bukai, akacijos, aukščiau – pinijos ir pajūrinės pušys. Dar aukščiau augantys krūmai laipsniškai pereina į alpines pievas. Krašto šiaurėje vyrauja visžaliai miškai, kurių vertingiausi augalai yra akmeninis ir kamštinis ąžuolas. Paplitę ir laukiniai alyvmedžiai.

Gyvūnija panaši į Vidurio Europos. Stambesni žinduoliai išnaikinti. Pietinėje dalyje gausu įvairių driežų, graužikų, gyvačių. Pakrantėse gausu vandens paukščių. Priekrantėje žvejojamos sardinės, gaudomi krabai, omarai, austrės. Krašto šiaurėje Žerešo nacionaliniame parke saugomas kalnų miškų kraštovaizdis.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Portugalijos demografija

Portugalijos populiacija buvo, palyginti, homogeniška didžiąją jos istorijos dalį. Viena religija ir viena kalba prisidėjo prie šalies etninio ir tautinio vieningumo. Jį dar labiau padidino maurų, moriskų ir žydų išvežimas. Šiuo metu maždaug 95,9 % visų šalies gyventojų yra portugalai. 2007 m. duomenimis, Portugalijoje yra 332 137 legalūs imigrantai, daugiausiai brazilai (66 354), iš Žaliojo kyšulio kilę žmonės (63 925) ukrainiečiai (39 480) bei angoliečiai (32 728). Šiuo metu į šalį vyksta imigracija ir visos išvardintos mažumos sparčiai didėja. Taip pat šalyje gyvena apie 40 000 čigonų.

Demografinė raida tarp 1981 m. ir 2012 m.
1981 m. 1991 m. 2001 m.sur. 2006 m. 2011 m.sur. 2012 m.
9 833 014 9 867 147 10 356 117 10 549 424 10 555 853 10 578 627

Kalbos

Oficiali šalies kalba yra portugalų. Tai yra romanų kalbų pogrupiui priklausanti kalba, kuri atsirado iš teritorijų, kurios dabar yra Galisijoje (šiaurės vakarų Ispanijoje) ir šiaurės Portugalijoje. Penkioliktame ir šešioliktame amžiuose, kai Portugalija buvo didžiulė kolonijinė ir komercinė imperija, ši kalba paplito visame pasaulyje. Dėl šios priežasties portugalų kalba dabar yra oficiali tokiose valstybėse kaip Brazilija, Angola, Žaliasis Kyšulys, Rytų Timoras, Bisau Gvinėja, Makao (Kinija), Mozambikas bei San Tomė ir Prinsipė. Ja kalbama ir kai kuriose kitose valstybėse, kur ji nėra oficiali. Portugalų kalba turi daug dialektų ir išvardintose šalyse ši kalba gali skirtis, bet skirtingais dialektais kalbantys žmonės gali susišnekėti. Pačioje Portugalijoje galima išskirti apie 10 portugalų kalbos dialektų, nors kai kurie jų yra labai artimi.

Pasak 2006 m. Eurobarometer apklausos, 26 % Portugalijos gyventojų geba susišnekėti angliškai, 24 % – prancūziškai ir 9 % – ispaniškai.[2]

Religija

Vaizdas:Jerónimos April 2009-4.jpg
Jerónimos vienuolynas Lisabonoje

84,5 % šalies gyventojų yra Romos katalikai ir dar 2,2 % yra kitokie krikščionys[3]. Taip pat Portugalijoje yra nedidelės musulmonų, hinduistų, sikhų, bahajų ir judėjų mažumos.

Pasak šalies konstitucijos, Portugalija yra sekiuliari valstybė, nei remianti, nei oponuojanti konkrečioms religijoms. Bažnyčia yra formaliai atskirta nuo valstybės. Nepaisant to, katalikų bažnyčia vis dar gauna tam tikras privilegijas, nors tam nuolat oponuoja kairiosios orientacijos partijos. Daug Portugalijos švenčių ir atostogų yra susiję su Romos katalikų religija.

Pasak vieno šaltinio agnostikai ir ateistai sudaro 4–9 % šalies populiacijos[4], pasak kito – 6,5 % visų šalies gyventojų.[5]. 2005 m. Eurobarometer apklausa atskleidė, kad maždaug 81 % gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 12 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 6 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“[6]. Pagal šiuos duomenis Portugalija yra viena iš labiau religingų valstybių. Statistiškai pastebėta, kad kuo vyresnė amžiaus grupė imama, tuo didesnis yra religiją praktikuojančių žmonių procentas. Taip pat miestuose žmonės vidutiniškai yra mažiau religingi negu kaimuose.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Portugalijos ekonomika

1986 m. Portugalija tapo Europos Sąjungos nare ir stabilios vyriausybės veiklos dėka pradėjo ekonomikos modernizavimą. Buvo pasiektas žymus ūkio augimas. Sėkmingos vyriausybės įgyvendino reformas ir privatizavo daugybę iki tol valstybės kontroliuotų įmonių. Be to, ekonomika buvo smarkiai liberalizuota.

Pagrindinės pramonės šakos yra aliejų rafinavimas, cemento gamyba, medienos ir popieriaus pramonė, tekstilė, avalynė, kamštienos gaminimas. Žemės ūkis jau nebeužima pagrindinės ūkio struktūros dalies, tačiau portugališki vynai išlieka svarbi eksporto prekė. Ekonomikai taip pat svarbus turizmas, ypač Algarvėje ir Madeiros salose.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Portugalijos kultūra

Portugalų virtuvė

Portugalų virtuvė labai turtinga. Tradiciniai patiekalai yra keptos, marinuotos sardinės, kepta ant žarijų žuvis ir kt. Portugalai mėgsta vyną. Garsiausi vynai – madeira, portveinas ir vinho verde (žalias vynas).

Fado

Fado – tai portugalų dainos apie nelaimingą meilę, išdavystę, mirtį ir neviltį. Fado paprastai atlieka vyras arba moteris, o jiems pritaria du gitaristai, vienas grojantis portugališka, o antrasis – klasikine gitara, Portugalijoje vadinama viola. Fado atsirado Lisabonoje. Ji atkeliavo kartu su vergais iš Afrikos XIX a. Iš pradžių fado priklausė šokio žanrui, bet vėliau tapo baltųjų vargšų daina. Ne visi portugalai mėgsta šį žanrą, nes tradiciškai šios dainos buvo nukreiptos prieš išnaudotojus. Labiausiai suklestėjo diktatoriaus Salazaro laikais, 19261974 m.

Azulechas

Azulechas ([azulæɨʒʊ]) – tradicinė portugališka mozaika, sudėta iš kvadratinių keramikinių plytelių, ištapytų dažniausiai melsvos spalvos glazūra. Azulejo puošia daugelio Portugalijos senamiesčių sienas.

Sportas

2004 m. Portugalijoje vyko XII Europos futbolo čempionatas.

Kita informacija

Šaltiniai

  1. World Gazetteer.
  2. (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
  3. "CIA — The World Factbook -- Portugal." 17 January 2009.
  4. "The Largest Atheist / Agnostic Populations." www.adherents.com: 2005. Nuoroda tikrinta 2007-04-28.
  5. "7 HIV-AIDS Virtual Congress." www.aidscongress.net: 2002. Nuoroda tikrinta 2007-04-28.
  6. "(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis." (PDF)

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Error: blogas arba neegzistuojantis paveikslėlis

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Vaizdas:Symbol star2.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+21398-408=20990 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+22-0=22 wiki spaudos ženklai).