Potockiai

Potockiai
]] Hrebas "Pilawa"]]
Titulas	grafai
Laikotarpis	XIII-XIX a.
Šalys	Lenkija, LDK

Potockiai – ATR didikų giminė.

Giminė

Kilusi iš Potoko (Krokuvos vaivadijoje) savininkų. Minima nuo 1236 m., didikais tapo XIV a. pabaigoje. XVI a. pirmoje pusėje persikėlė į Haličą (turėjo ten didelių dvarų). Nuo XVII a. giminiavosi su LDK didikais Radvilomis ir ėmė daryti įtaką valstybės politikai. Nuo XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio įtakinga ATR santvarkos reformų ir šalininkų partija. Dėl įtakos valstybės valdymui varžėsi su Čartorickių Familijos grupuote (Potockiai ieškojo Prancūzijos ir Švedijos, o Čartorickiai – Rusijos paramos).

Žymiausieji Potockiai

• Stanislovas Ravera Potockis (1579–1667), nuo 1654 m. Lenkijos d. etmonas, nuo 1655 m. Kijevo, nuo 1658 m. Krokuvos vaivada. Dalyvavo ATR karuose su Rusija, Turkija, Švedija. Jo vaikaitis:
  
• Jozefas Potockis (1673–1751) 1702–1744 m. buvo Kijevo vaivada, 1707 ir 1735–1751 m. Lenkijos didysis etmonas, 1748 m. Krokuvos kaštelionas.
  
• Mikalojus Potockis (1595–1651), nuo 1646 m. Lenkijos didysis etmonas, kovojo su B. Chmelnickio kazokais.
  
• Vaclovas Potockis buvo žymus XVII a. lenkų poetas.
  
• Stanislovas Feliksas Potockis – vienas Gegužės 3 d. konstitucijos ir Ketverių metų seimo reformų priešininkų, Targovicos konfederacijos pirmininkas.
  
• Ignotas Potockis (1750–1809) 1783–1791 m. buvo LDK rūmų, 1791–1793 m. didysis maršalka. 1773 m. vienas veikliausių Edukacinės komisijos narių; Ketverių metų seimo reformų šalininkų (vadinamosios patriotų partijos) vadovas, su H. Kołłatajumi parašė Gegužės 3 d. konstituciją. 1794 m. sukilimo vyr-bės užs. reikalų m-ras. Jo brolis:
  
• Stanislovas Kostka Potockis buvo vienas minėtos partijos vadų, vėliau Varšuvos kun-tės, Lenkijos karalystės politikas, polit. rašytojas, meno mecenatas.
  
• Janas Potockis – rašytojas ir istorikas.
  
• Alfredas Potockis (1817–1889) 1867–1870 m. buvo Austrijos žemės ūkio ministras, 1870–1871 m. ministras pirmininkas, 1875–1885 m. Galicijos vietininkas.