Pramonė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
BVP sandara pagal ūkio sektorius ir darbo jėga pagal profesijas. Žalia, raudona ir mėlyna spalvos atspindi žemės ūkio, pramonės bei paslaugų sektorius atitinkamai

Pramonė – apčiuopiamos arba paslaugų pavidale įvyniotos ekonominės prekės gamyba ekonomikoje

Turinys

Pramonės sektoriai

Pagrindiniai pramoniniai ekonomikos sektoriai:

Ūkio sektorius apimantis gavybos ir žaliavų perdirbimo į pusfabrikačius veiklą. Taip pat prie pirminio sektoriaus priskiriamas žemės ūkis, žuvininkystė, miškų ūkis, medžioklė (agrarinis – gamybinis sektorius) ir žaliavų gavyba (anglis, nafta, metalo rūda ir t. t.).

Ūkio sektorius apimantis veiklą, kurios rezultatas yra užbaigtas, naudojimui tinkamas produktas; jam priskiriama apdirbamoji pramonė ir statyba.

Ūkio sektorius apimantis veiklą, kurio branduolį sudaro paslaugų tiekimas. Jis aprėpia tokias sritis kaip mokytojavimas, vadovavimas ir pramoninių gaminių platinimas.

Ganėtinai nauja informacijos pramonės šaka. Ūkio sektorius apimantis mokslinių tyrimų ir jų pritaikymo veiklą, technologijų plėtotę, kompiuterių programavimą bei biochemiją.

Kitos pramonės reikšmės

iš esmės verslo grupavimas pagal tam tikrus veiklos požymius (pavyzdžiui, muzikos pramonė, automobilių pramonė). Kita prasme, pramonė gali būti suprantama, kaip ekonomikos sektorius, kuriame dominuoja gamyba, kuri įtraukia didelius kapitalo kiekius.


Pramonė Lietuvoje

1936 m. Lietuvoje veikė 1 135 įmonės, kiekvienoje iš kurių dirbo mažiau kaip 5 asmenys. Iš viso tokiose įmonėse tais metais dirbo 25 844 samdomi darbininkai.[1]

Vikiteka

Šaltiniai

  1. „Tautos ūkis“ Nr. 3 (87), 1937 m. vasario 20 d., 60 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: