Pranciškus Butkevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Pranciškus Butkevičius (1825 m. lapkričio 19 d. Baidotai, netoli Salantų1896 m. rugpjūčio 20 d. Kaunas) – Lietuvos knygnešys, kunigas, kanauninkas.

Biografija

Kilęs iš valstiečių šeimos. 1850 m. baigė Varnių kunigų seminariją, paskirtas Kvėdarnos parapijos vikaru. Nuo 1859 m. Žvingių administratorius, nuo 1860 m. klebonas.

Reiškėsi kaip literatas. Rėmė 1863 m. sukilėlius. Apie 1867 m. Motiejus Valančius jį įtraukė į savo knygnešių organizaciją. Per jį Antanas Brundza arba Jonas Zabermanas perduodavo M. Valančiui į Kauną pirmuosius Tilžėje išspausdintų jo knygų egzempliorius. Kai kada jis gabendavo ir dideles knygų siuntas. Norėdamas sudaryti oficialią dingstį lankytis Kaune M. Valančius paskyrė jį Rietavo dekanu. Kai vokiečių valdžia išdavė A. Brundzą Rusijos policijai, P. Butkevičius 1871 m. sausio 18 d. buvo suimtas. Gyventojai priešinosi ir policijai teko kviesti kazokus. Kalėjo Vilniuje. 1871 m. balandžio mėn. ištremtas į Kurganą (Tobolsko gubernija). Po kelerių metų persikėlė į Jekaterinburgą. Nuo 1881 m. gyveno Kaune, kunigavo Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijoje, benediktinių vienuolyno kapelionas, Kauno dekanas.[1]

Šaltiniai

  1. Vytautas Merkys. Pranciškus Butkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 671 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1896-0=1896 wiki spaudos ženklai).