Raimundas Leonas Rajeckas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Raimundas Leonas Rajeckas
1 Ambasadorius.png
LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius

Anglijos ir Š. Airijos JK, 1994 m.


Gimė 1937 m. spalio 27 d.
Šiauliai
Mirė 1997 m. rugpjūčio 11 d. (59 m.)
Vilnius

Vaikai
  • Arnoldas Romas Rajeckas
  • 1992 m., Vilnius

Veikla
mokslinė, organizacinė, visuomeninė, politinė
Sritis ekonomika, valdymas, pedagogika
Pareigos
  • 1959-1962 Kauno „Inkaro“ avalynės kombinatas, cecho meistras, viršininkas

  • 1962-1964 Kauno metalo dirbinių įmonė „Aušra“, direktorius

  • 1967-1968? KPI pramonės ekonomikos ir įmonių organizavimo katedros asistentas

  • ...

  • 1973-1987 Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos instituto direktorius

  • 1987-1992 VU Ekonomikos fakulteto profesorius, Ekonominės kibernetikos katedros vedėjas, LMA akademikas – sekretorius

  • 1993-1994 Lietuvos Prezidento vyriausiasis patarėjas

  • 1994-1996 Lietuvos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje


Išsilavinimas
  • 1949-1954 Panevėžio 1-oji vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1954-1959 Kauno politechnikos institutas <> fakultetas, studentas

  • 1964-19.. Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1966 <> mokslų kandidatas

  • 1970 Habilituotas socialinių mokslų daktaras


Narystė MA
  • 1980 m. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys

  • 1987 m. Lenkijos Mokslų Akademijos tikrasis narys, Visuomenės mokslų skyriaus akademikas sekretorius

  • 1989 m. Lietuvos MA viceprezidentas visuomenės mokslams

Žinomas už ...
Nuopelnai ...

Raimundas Leonas Rajeckas (1937 m. spalio 27 d. Šiauliuose – 1997 m. rugpjūčio 11 d. Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse) – ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius, LMA akademikas, politikos ir visuomenės veikėjas.

Moksleivio ir studijų metai

Šešiolikmetis Raimundas- Kauno politechnikos instituto studentas

Dar nesulaukęs šešerių metų R. Rajeckas 1943 m. pradėjo lankyti mokyklą Vilniuje. Pirmokų klasės mokytoja buvo jo mama Ona Rajeckienė.

Sugrįžusi gyventi atgal į Panevėžį O. Rajeckienė mokytojavo pradžios mokykloje, kur mokėsi ir jos sūnus Raimundas. Būdamas vienuolikos metų Raimundas baigė šešis pradinės mokyklos skyrius ir įstojo Pirmąją Panevėžio vidurinę mokyklą (tą pačią, kurią 1911 m. baigė jo tėvas, o 1948 m. – vyresnysis brolis Valentinas). Tai buvo gana garsi savo auklėtiniais ir pedagogais, seniausia lietuviška mokykla.

Šiandien mokykla didžiuojasi ir savo auklėtiniais Raimundu ir Valentinu Rajeckais. Buvę klasės draugai iki šiol prisimena Raimundo draugiškumą, geranoriškumą, nesavanaudišką pagalbą silpnesniems mokiniams. Raimundas labai mėgo grožinę literatūrą, tėvo ir motinos įsigytas knygas. Be vidurinės mokyklos lankė aštuonmetę muzikos mokyklą, dalyvavo koncertuose. Kasdien sportavo: žaidė futbolą, dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, buvo priimtas į miesto pirmenybėse dalyvaujančią krepšinio komandą.

Vidurinę mokyklą baigė šešiolikos metų. Visus brandos egzaminus išlaikė labai gerai. Mokykla pristatė R. Rajecką aukso medaliui. Tačiau švietimo ministerija jam, kaip ir anksčiau vyresniajam broliui Valentinui, skyrė tik “sidabrą”.

Tuo metu su sidabro medaliu į bet kurią aukštąją mokyklą priimdavo be stojamųjų egzaminų. Tačiau pristačius stojamuosius dokumentus į Kauno politechnikos institutą, R. Rajeckas priimtųjų į pirmąjį kursą saraše savo pavardės neaptiko. Akivaizdu, kad kelio užkirtimą studijuoti Kauno politechnikos institute nulėmė tėvo biografija.

Vis dėlto Onai Rajeckienei asmeniniame priėmime pas Kauno politechnikos rektorių Kazimierą Baršauską buvo pažadėta, kad jos sūnus bus priimtas kandidatu. Prisiminęs tą laikotarpį, akademikas R. Rajeckas sakė “Tiktai mano motinos atkalumo ir Kazimiero Baršausko dėka įstojau į aukštąją mokyklą, tapau inžinieriumi”.

Kazimierą Baršauską dar ir šiandien daugelis Kauno politechnikos instituto absolventų prisimena, kaip, rizikuodamas savo karjera, rektorius savo sprendimais įteisindavo studentais politinių tremtinių ir kalinių vaikus. Raimundui, kaip kandidatui, nebuvo skiriama stipendija ir bendrabutis. Kad paremti sūnaus studijas, motina, mokyklose dėsčiusi rusų kalbą ir literatūrą, turėjo imtis papildomo darbo.

Iš motinos Raimundas imdavo tik tiek, kiek reikėdavo užmokėti už maistą ir kambarį, nors lankydavosi triukšminguose jaunimo vakarėliuose, įsigijo tokių pat linksmų ir aktyvių, kaip jis pats, draugų. Visa tai netrukdė būti geru studentu. Nepasitenkindamas vien dėstomais dalykais, bibliotekose skaitė knygas ir žurnalus apie mokslo naujoves.

Ypatingai jį sudomino nauja mokslo kryptis - ekonominė kibertetika, kuriai vėliau jis skyrė savo gvenimo dešimtmečius. 1959 m. vasarą jis sėkmingai apgynė diplominį darbą “Naujos kokybės cechas”, įgijo avalynės pramonės inžinieriaus technologo diplomą ir buvo paskirtas kaip jaunas specialistas darbui į Kauno “Inkaro” avalynės kombinatą.

Profesinė karjera

Dvidešimt vienų metų jaunasis specialistas - inžinierius technologas R. Rajeckas Kauno „Inkaro“ avalynės kombinate buvo paskirtas cecho meistro pareigoms. Jaunasis cecho meistras darbe taikė ne tik institute įgytas žiniais. Jis skaitė specialiąją literatūrą, organizuodavo diskusijas su kitais specialistais, darbininkais, ypač tais, kurie turėjo didelę, per dešimtmečius sukauptą darbo ir gyvenimo patirtį.

Po metu R. Rajeckas buvo paskirtas cecho viršininku ir dar plačiau ir efektyviau galėjo remtis įgytomis žiniomis, diegti naujoves.

Kaip jaunam gabiam ir energingam, reikliam sau ir darbininkams novatoriui Kauno valdžia jam patikėjo direktoriaus pareigas Kauno metalo dirbinių įmonėje „Aušra“. Jaunasis direktorius pirmiausia įvertino staklių ir įrankių apkrovos lygį, palygino su naujausios mokslinės literatūros rekomendacijomis ir pradėjo esminius pertvarkymus įmonėje. Anksčiau už atsilikimą valdžios ir laikraščių kritikuota “Aušra” po dvejų R. Rajecko vadovavimo metų ėmė pirmauti, buvo įrašyta į Kauno garbės lentą.

Mokslinė veikla

Daug kam nelauktai R. Rajeckas savanoriškai pasitraukia iš jo vadovavimo dėka pirmaujančia tapusios “ Aušros” įmonės direktoriaus pareigų ir įstoja į Kauno politechnikos instituto aspirantūrą.

Aspirantūroje tyrimams jis pasirenka ne inžinerinę, o ekonominę liaudies ūkio planavimo ir organizavimo sritį. Skaitant šios srities mokslinę literatūrą, jį sudomina ekonomikos matematinio modeliavimo tyrimai Maskvos M. Lomonosovo universiteto Ekonomikos fakulteto Ekonomikos matematinės analizės katedroje.

Suvokus tokio aukšto lygio mokslinio vadovavimo jauno mokslininko tyrimams svarbą, R. Rajeckas pasiunčiamas į Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantūrą. Studijuojant Maskvoje atsiveria plačios galimybės susipažinti ir suartėti su SSRS MA akademikais ir nariais korespondentais Leonidu Kantarovičiumi, Niklolajumi Fedorenka, Leonidu Abalkinu, Abeliu Aganbegianu, Nikolajumi Petrakovu, Stanislavu Šatalinu, kitais ekonomikos ir jos matematinio modeliavimo mokslo žvaigždėmis.

R. Rajeckas pasižymėjo išskirtiniais asmeninių kontaktų užmezgimo ir vėlesnio įtvirtinimo gebėjimais. Vėliau jis užmezgė kontaktus su JAV ekonomistu Nobelio premijos laureatu Vasilijumi Leontjevu, kurių dėka stažavosi du kartus JAV Harvardo universitete.Tokie kontaktai neabejotinai pasitarnavo ekonomikos mokslo plėtrai sovietinėje Lietuvoje ir jo pripažinimo augimui sąjunginiu lygiu ir užsienyje. Sėkmingai apgynęs disertaciją ir tapęs ekonomikos mokslų kandidatu R. Rajeckas grįžta į Kauno politechnikos institutą (KPI) ir dirba pramonės ekonomikos ir įmonių organizavimo katedros asistentu.

Po metų R. Rajeckui atsiranda galimybė LTSR Valstybinės Plano Komisijos (VPK) sistemoje parodyti neeilinius mokslinio organizatoriaus gebėjimus, kurių dėka atsirado Lietuvoje naujas „Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinių tyrimų institutas“ (LŪPEMTI).

Naujam institutui sukurti ir sėkmingai gyvuoti būtinos trys svarbiausios sąlygos: pakankamas finansavimas, stabili valstybės užsakomų tyrimų problematika ir kvalifikuoti moksliniai kadrai. Finansavimo problemas lengvino ta aplinkybė, kad tokie institutai buvo kuriami visose sovietinėse respublikose, finasuojant SSRS Valstybiniam plano komitetui (Gosplan). Sudėtingiau būta dėl tyrimų problematikos, nes reikėjo perimti ne mažą jos dalį iš LMA Ekonomikos instituto, akivaizdu, jaučiant šio instituto vadovybės pastangas stabdyti naujo instituto steigimą.

Daugiausi dėmesio rengiant mokslinius kadrus R. Rajeckas sutelkė jau 1967 m. pradėjęs vadovauti VPK Ekonominių- matematinių metodų ir elektroninės skaičiavimo technikos skyriui. Į skyrių dirbti pakviesti ekonominės kibernetikos studijas baigę Kaune, Vilniuje ir Leningrade jauni specialistai, kurie R. Rajecko vadovaujami apgynė kandidatines disertacijas.

Akademikas R. Rajeckas (dešinėje) LMA narių visuotiniame susirinkime (1996)

1973 m. įkurto LŪPEMTI mokslinio kolektyvo pagrindą ir sudarė šio skyriaus ir vėliau VPK Skaičiavimo centre R. Rajecko išugdyti mokslų kandidatai. R. Rajecko pastangų ir mokslinių ryšių Maskvoje dėka LŪPEMTI paskiriamas vedančiaja organizacija kuriant Automazuotą planinių skaičiavimų sistemą (APSS) sovietinėms respublikoms be sritinio padalinimo. Tai buvo pasiekta nežiūrint aplinkybės, kad dėl minėto rango suteikimo Latvijai dideles asmenines pastangas tiesiogiai darė šios sovietinės respublikos VPK pirmininkas.

Atleidus R. Rajecką iš LŪPEMTI direktoriaus pareigų (priežastis - keleivio žūtį iššaukusi autoavarija) R. Rajeckas pereina nuolatiniam darbui į Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos katedrą, su juo pereina nemaža dalis perspektyviausių LŪPEMTI mokslininkų. Mokslinio organizatoriaus neeiliniai gabumai vėliau pasireiškė Vilniaus universitete, vadovaujant MA visuomenės mokslų skyriui, einat MA viceprezidento pareigas. LMA nariu korespondentu jis buvo išrinktas 1980 m., LMA tikruoju nariu (akademiku)- 1987 m..

Raimundas Rajeckas sukūrė plačiai žinomą mokslinę mokyklą: parengti 37 mokslų kandidatai, vienas iš jų vėliau apsigynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją.

Tyrimai buvo vykdomi įvairiomis kryptimis, kurių pasirinkimą ribojo sovietitinės ekonomikos sistema. R. Rajecko mokyklos pagrindinio tyrimų branduolio mokslinę kryptį sąlyginai galima pavadinti “Sovietinės respublikos planavimo ir valdymo matematinio kompleksinio matematinio modeliavimo ir kompiuterizavimo problemos”.

R. Rajeckas turėjo savitą ir reiklų vadovavimo savo mokinių kandidatinėms disertacijoms stilių. Savarankiškumas buvo svarbiausiu reikalavimu disertantams: pagal aptartą bendrai su vadovu tyrimo temą disertantas aspirantūros kiekvienų metų pabaigoje turėjo pristatyti ir apginti savarankiškai gautus mokslinio tyrimo ir disertacijos parengimo rezultatus. Vertinimas buvo griežtas: antrus metus nepateikus patenkinamų rezultatų be pateisinamų priežasčių disertantui R. Rajeckas toliau pasiūlydavo susirasti kitą mokslinį vadovą arba mesti aspirantūrą. Sėkmingai rengiant disertaciją ir ją užbaigus R. Rajeckas per savo plačius mokslinius kontaktus padėdavo disertantams publikuojant mokslinius darbus, parenkant tarybą, vedančiają organizaciją ir oponentus disertacijos gynymui.

Pedagoginė veikla

Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos katedros vedėjas profesorius R. Rajeckas (viduryje) su bendradarbiais (1985)

Dirbdamas LTSR Valstybinės plano komisijos sistemoje jis kartu dirbo antraeilėse pareigose ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Ekonominės kibernetikos katedroje.

Nuo 1978 m. jis tapo nuolatiniu Vilniaus universiteto darbuotoju. Jo skaitomos studentamas disciplinos buvo susietos su matematinių metodų taikymu ekonomikoje. Studijuojantys ekonominę kibernetiką įgijo daug matematikos ir ekonomikos sistemos teorijos, valdymo sprendimų logikos bei kitų žinių, kurios padeda sėkmingai dirbti bet kokį darbą. Tai yra R. Rajecko vadovaujamaos ekonominės kibernetikos katedros kuruojami studentai buvo rengiami universaliais specialistais.

Šaliai vėl atgavus nepriklausomybę ekonominės kibernetikos specialybės absolventai lengviausiai prisitaikė darbui transformuojantis planinei komandinei ekonomikai į rinkos ekonomiką. Daugelis iš jų sėkmingai dirbo LR Seimo nariais, ministrais, ambasadoriais ir kitose aukščiausiose valstybės instituticijų postuose.

Buvę R. Rajecko studentai Vilniaus universitete pripažįsta jį geriausiu savo dėstytoju. Profesorius tarp studentų, ypač tarp studenčių, garsėjo savo elegantiška išvaizda, tvarkingumu. Jis dėstė intin nuosekliai ir logiškai, neskaitė tradiciškai iš pasirengto konspekto, o improvizuodavo, aiškindavo, diskutuodavo. Per pratybas, skirtingai nuo kitų dėstytojų, reikalaudavo ne atpasakoti, o išgvildenti aptariamos temos turinį ir pareikšti savo nuomonę.

R. Rajeckas studentams atkakliai skiepydavo sekantį svarbiausią principą: “Nėra autoritetingų nuomonių, yra tik argumentuotos nuomonės”. Būdavo baisi nuodėmė, jei studentas mėgindavo išsisukti nuo savo nuomonės pagrindimo ir argumentavimo Po profesoriaus R. Rajecko įdomių paskaitų ir reiklių pratybų studentams tapdavo nesudėtinga pasirengti egzaminui. R. Rajecko garbei Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete įrengta profesoriaus Rajecko auditorija yra, ko gero, gražiausia ir moderniausia Vilniaus universiteto Saulėtekio rūmuose.

Visuomeninė ir ekspertinė veikla

Iš daugybės visuomeninių darbų daugiausiai laiko, jėgų ir sveikatos atiduota Mokslinių techninių draugijų (MTD) vadovavimui.

Jau tapus ekonomikos mokslų daktaru ir “palaiminus” LKP CK Respublikos mokslinių techninių draugijų (MTD) suvažiavimas išrinko R. Rajecką visuomeniniu respublikinės MTD tarybos pirmininku. Teko sudėtinga užduotis koordinuoti atskirų visuomeninių šakinių draugijų, kurių vadovais buvo aukšto rango pareigūnai - ministrai, jų pavaduotojai ir pan., kurie buvo atsakingi už techninę pažangą vadovaujamose žinybose, veiklą.

R. Rajecko pastangų dėka pirmiausia buvo sugriežtinta disciplina respublikinėje ir šakinėse MTD draugijose. Asmeniniu pavyzdžiu, aštrios viešos kritikos žodžiu buvo išgyvendinta susiklosčiusi praktika, kad šakinių MTD vadovai dažnai nesiteikdavo dalyvauti respublikinės Tarybos posėdžiuose. Po dešimties metų R. Rajeckas paliko šį visuomeninį postą, įsitikinęs, kad prieš jį rezgamos intrigos, kurios nebeleis normaliai vadovauti respublikinei MTD tarybai. MTD veikla, atnešusi Lietuvos ūkiui daug naudos, ėmė silpnėti, kol pagaliau visai užgeso.

Paskutiniaisiais sovietinės santvarkos metais jis buvo aktyvus diskusijų dėl Lietuvos ekonominio savarankiškumo SSRS sudėtyje stiprinimo dalyvis ir organizatorius. Akademikas R. Rajeckas – vienas iš 1988 m. pabaigoje Vilniuje įvykusio forumo dėl Lietuvos ekonominio savarankiškumo pagrindinių organizatorių.

Diskutuoti su lietuviais mokslininkais iš Maskvos į Vilnių atvyko akademikai L. Abalkinas, N. Petrakovas ir kiti plačiai žinomi sovietiniai ekonomistai. Maskviečiai priešiškai sutiko R. Rajecko išsakytą forume įdėją dėl nuosavos konvertuojamos valiutos įvedimo Lietuvoje. Jų tvirtinimu, tai reikštų, kad Lietuva nutraukia ryšius su SSRS. Mokslininkai išsiskirstė neįtikinę vieni kitų, nepakeitę savo nuomonės, jau nebesuradę bendros kalbos. R. Rajeckas buvo vienas iš „Lietuvos Pramonininkų asociacijos“ įkūrimo iniciatorius, 1992 m. Vilniuje vykusio Antrojo pasaulio lietuvių verslininkų suvažiavimo organitorių (Programinio komiteto pirmininkas). Pirmoji nepriklausomos LR Vyriausybė jį paskyrė vadovauti ekonominių ir socialinių Lietuvos reformų pagrindų kūrimui.

Politika

Nors ir trumpalaikė, bet ganėtinai įvairi Raimundo Rajecko politinė veikla prasidėjo tik paskutiniaisiais sovietmečio metais, tapus Sajūdžio iniciatyvinės grupės nariu, ir suintensyvėjo atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje.

Matyt prieštaringiausių vertinimų visuomenėje iki šiol, praėjus jau daugeliui metų, susilaukia R. Rajecko atviras laiškas LR Prezidentui Algirdui Brazauskui. Šis laiškas buvo paskelbtas Lietuvos žiniasklaidoje, kai LR Prezidentas dekretu R. Rajecką atšaukė iš LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus D. Britanijos ir Š. Airijos JK pareigų.

Vien nuoskauda dėl nepateisintų vilčių, R. Rajeckui, kaip rinkimų šatabo vadovui, daug prisidėjus, kad A. Brazauskas būtų išrinktas LR Prezidentu, to atviro laiško paaiškinti negalima. Sovietmečiu R. Rajecko ir aukštuose postuose buvusio A. Brazausko santykiai buvo puikiausi. Po rinkimų patikėtos jam Prezidentūroje vyriausio patarėjo pareigos jį greitai nuvylė, kadangi jis buvo praktiškai nušalintas nuo svarbiausių sprendimų. Prezidentui dėl tų sprendimų patarinėjo ne oficialūs patarėjai, o šešėliniai LDDP veikėjai. Pasipylė paskalų srautas ir intrigos, iš kurių nesunkiai buvo matyti organizuojamas A. Šleževičiaus vaidmuo.

Ir vis dėlto, greičiausiai atviras akademiko laiškas buvo tiksliai jo apskaičiuoto ėjimo į LRS dalis. Laiškas jam padėjo užsitikrinti tvirtą konservatorių paramą, kurių sėkme išstumti LDDP iš valdžios kitoje kadencijoje mažai kas abejojo, paramą būsimuose Seimo rinkimuose. Rinkimų į Seimą rezultatatai parodė, kad šį kartą buvo apskaičiuota tiksliai - R. Rajeckas vienmandatinėje Panevėžio rinkiminėje apygardoje buvo išrinktas LR Seimo nariu.

Įvertinimai

  • 1987 m. - suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas
  • 1989 m.- paskirta Lietuvos valstybinė premija
  • 1980 m.- išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu
  • 1987 m.- išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu (akademiku)
  • 1987 m.- išrinktas Lietuvos MA Visuomenės mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi
  • 1989 m.- išrinktas lietuvos MA viceprezidentu visuomenės mokslams
  • 1996 m.- išrinktas LR seimo nariu

Asmenybė ir pomėgiai

Raimundui Rajeckui buvo būdingos išskirtiniams Lietuvos valstybės lyderiams, kurių šiandien ryškiai šalyje stokojame, asmenybės savybės: valingas, stiprus, labai kryptingai reguliuojantis savo veiklą, gerbiantis energingus ir gabius žmones, gebantis sutelkti apie save drąsius ir iniciatyvius bendradarbius, visur siekiantis teisybės, nepaprastai jautrus ir principingas, drąsiai sakantis tiesą į akis.

R. Rajeckas turėjo ir daug draugų, ir nemažai priešų - tai matyt būdinga daugeliui iškilių asmenybių. Jis buvo aukštos kultūros ir labai diplomatiškas žmogus, bet jei kas užkliudydavo jo asmeninius interesus, veikdavo be diplomatijos. Apskritai politika vargu ar yra ta sritis, kur visuomenei daug naudos gali atnešti R. Rajecko masto mokslininkai.

Būdamas labai kritiškas žmogus, akademikas ilgainiui vis labiau reiškė nepasitenkinimą į valdžią sugrįžusiais konservatorių sprendimais. Paprastai politiniai vadovai negirdi ne valdžioje esančių mokslininkų kritikos, o valdžioje atsidūrusius kritikus nubaudžia. Jei ne ankstyva R. Rajecko mirtis, buvo nemaža tikimybė, kad galėjo atsirasti naujas atviras laiškas, tik šį kartą konservatorių vadovybei adresuotas.

Raimundas buvo visapusiškai turtinga asmenybė, todėl ir jo pomėgiai neapsiribojo kokia nors siaura sritimi. Jis visiškai netapo medžioklės ar žvejybos pomėgio vergu. Bet jis giliai domėjosi muzika ir menu aplamai, sporto srityje jis buvo pripažįstamas profesionaliu futbolo ir ypatingai krepšinio žinovu. Raimundas Rajeckas buvo įdomiu pašnekovu plačiam pašnekovų ratui. Įdomu būdavo su Raimundu leisti poilsio valandas, nes jis mokėdavo atsipalaiduoti.

Kilmė ir šeima

Tėvas – Leonas Rajeckas (1892 m. netoli Panevėžio - 1943 m. Norilsko lageriuose, perlaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse). Septynių ha valstiečių ūkelyje apsukrus darbštuolis Leono tėvas, mirus žmonai, vienas išaugino tris dukteris ir tris sūnus. Priešpaskutinį Leoną išleido į mokslą: jis baigė Panevėžio realinę mokyklą. Leoną Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse pašaukė į Rusijos caro kariuomenę.

1941 m. birželis. Paskutinė visos šeimos nuotrauka. Iš kairės: Raimundas, Leonas, Valentinas, Ona

Baigęs karininkų mokyklą į Pirmojo pasaulinio karo ugnį pateko būdamas jaunesniuoju leitenantu, o karo pabaigoje jau turėjo kapitono laipsnį. Pilietinio karo banga Rusijoje Leoną nubloškė į generolo Antono Denikino savanorių armiją. Sutriuškintos Denikino armijos likučiai pasitraukė į Vakarus ir Leonas atsidūrė Galicijoje.

Sužinojęs, kad Lietuva jau nepriklausoma, jis sugrįžo į gimtąją šalį ir buvo paskirtas tarnauti Ketvirtąjame Mindaugo pulke. Po dvejų metų jis, jau majoras, tapo to pulko vadu, dar po trejų metų metų pulkininkas leitenantas L. Rajeckas pradėjo eiti divizijos štabo skyriaus viršininko pareigas. Po vedybų apsigyveno Šiauliuose, nes buvo paskirtas Trečiosios pėstininkų divizijos štabo viršininku.

1940 m. sausio 24 d. L. Rajeckas Respublikos Prezidento aktu paskiriamas Ypatingojo skyriaus santykiams su SSRS kariuomene viršininko padejėju, o nuo 1940 m. birželio 15 d. tampa šio skyriaus viršininku. 1940 m. spalio 26 d. Sovietams likvidavus Ypatingąjį skyrių santykiams su SSRS kariuomene, likęs be pareigų L. Rajeckas patenka į Raudonosios armijos 29-jo šaulių korpuso vadovybės rezervą. 1941 m. pradžioje, įsakius Lietuvos kariuomenės generolams bei aukštiems karininkams su šeimomis apsigyventi Vilniuje, L. Rajeckas paskiriams 29-jo šaulių korpuso 234 - pulko vadu.

1941 m. birželyje L. Rajeckas areštuojamas ir nuteisiamas aštuoneriems metams, ištremiamas į Norilską, kur 1943 m. lageryje miršta.

Ona Rajeckienė viena užauginusi du mokslo vyrus – Valentiną (kairėje) ir Raimundą

Mama - Ona Rajeckienė (iki ... m. Kavoliūnaitė, 1901 m. Nekonių kaime, Anykščių krašte - 1987 m. Vilniuje, palaidota Rokantiškių kapinėse). Gimtąjame Nekonių kaime sunkiai sudurianti galą su galu Kavoliūnų šeima išvyko į Ukrainą. Ukrainiečių ir Kamenskojos miesto Jakaterinoslavo gubernijoje gyventojų nuoširdumo padedamas J. Kavoliūnas greitai susirado darbą, užtikrinantį neblogas pragyvenimo sąlygas šeimai. Nuo šiltinės Ukrainoje mirė Onos motina, tėvas ir du broliai. Ji, pėmusi kitus likusius du brolius (vienas buvo šešerių, kitas - dvylikos metų), 1920 m. grįžo į Anykščių kraštą ir prisiglaudė pas gimines. Vėliau Ona dirbo Finansų ministerijoje ir, sėkmingai baigusi Kauno mokytojų seminariją, pradėjo mokytojauti Kaune. Mokytojaudama Kauno ir Panevėžio mokyklose iki pensijinio amžiaus ji viena užaugino du sūnus – Valentiną ir Raimundą.

BrolisValentinas Rajeckas (1930 m. Panevėžyje - 2013 m. Kaune, palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse). Profesorius, technikos mokslų habilituotas daktaras, MA narys-korespondentas, nacionalinės (1995) ir valstybinės (1980) premijų laureatas, nusipelnęs mokslo veikėjas (1980), Kauno politechnikos instituto (vėliau Kauno technologijos universiteto) Odos ir tekstilės gaminių technologijos katedros vedėjas (1975-1991).

Šeima – su žmona Ale Rajeckiene (Mašnekovaite iš Jonavos) išsiskyrė 1976 m. po dvylikos bendro gyvenimo metų. Visiems Raimundo draugams ir artimiesiems tapo teigiamu pavyzdžiu Alės ir Raimundo darnus bendravimas po skirybų. Alė budėjo prie sunkios ligos prikaustyto Raimundo ir paskutinėmis jo gyvenimo akimirkomis. Nesukurdamas šeimos Raimundas susilaukė 1992 m. iš gyvenimo draugės Danutės Pupeikytės sūnaus Arnoldo. Arnoldas Romas Rajeckas, įgijęs vadybininko specialybės aukštojo mokslo diplomą, dar tik pradeda savarankiško savo gyvenimo kelią ir kopimą būsimos karjeros laiptais.

Bibliografija

R. Rajecko 1987 m. sudarytame ir pasirašytame darbų sąraše, saugomoje Lietuvos mokslų akademijos archyve jo asmens byloje, nurodyti 164 paskelbti mokslo darbai (parašyti asmeniškai ir su bendraautoriais).

Tarp paskelbtų mokslo darbų 15 monografijų:

  1. Sisteminio požiūrio liaudies ūkio planavime realizavimas. Vilnius, Respublikinis mokslinės techninės informacijos ir propagandos institutas, 1970 (rusų kalba).
  2. Sąjunginės respublikos liaudies ūkio planavimo integruota sistema. Vilnius, Mintis, 1972 (rusų kalba).
  3. Informacia- prognozė- planas (su bendraautore). Maskva, Ekonomika,1972 (rusų kalba).
  4. Ekonominių procesų prognozavimo sistema (su bendraautoriais). Vilnius, Respublikinis mokslinės techninės informacijos ir propagandos institutas, 1974 (rusų kalba).
  5. Sąjunginės respublikos liaudies ūkio valdymo automatizavimo pagrindai (su bendraautoriais). Vilnius, Mintis, 1975 (rusų kalba).
  6. Planavimo ir prognozavimo modelių sistema. Maskva, Ekonomika,1975 (rusų kalba).
  7. Ekonomikos plėtros analizė ir ilgalaikių prognozių įvertinimas (su bebdraautoriu). Vilnius, Mintis, 1979 (rusų kalba).
  8. Valdymo organizavimas (su bendraautoriais) ). Maskva, Ekonomika,1979 (rusų kalba).
  9. Aplinka ir planavimo problemos (su bendraautoriu). Maskva, Nauka, 1981 (rusų kalba).
  10. Planavimo ir prognozavimo modelių sistema. Varšuva, Panstwowe wydawnictwo naukove, 1981 (lenkų kalba)
  11. Liaudies ūkio planavimo modelių sistema (su bendraautoriais). Maskva, Nauka, 1982 (rusų kalba).
  12. Negamybinio vartojimo analizė ir prognozė (su bendraautoriu). Vilnius, Mintis, 1983 (rusų kalba).
  13. Gamybinės funkcijos ekonominėje analizėje (su bendraautoriu). Vilnius, Mintis, 1984 (rusų kalba).
  14. Socialinis-ekonominis gamybos efektyvumas (su bendraautoriu). Maskva, Nauka, 1984 (rusų kalba).
  15. Kiekybinė analizė ekonomikoje (su bendraautoriu). Maskva, Nauka, 1984 (rusų kalba).

Šaltiniai

Parengė: LMA akademikas Aleksandras Vasiliauskas, 2016 m..
  • Adolfas Paulius. Gyvenimo atspindžiai. Leidykla “Algarvė”, 2000.
  • Aleksandras Vasiliauskas (1940). Keletas atsiminimų apie akademikus Eduardą Vilką, Aleksandrą Čyrą ir Raimundą Rajecką. Akademija ir akademikai atsiminimuose. Lietuvos mokslų akademija, 2013.
  • Aleksandras Vasiliauskas. Raimundas Rajeckas. Knyga Lietuvai ir pasauliui (KLIP). 2016. Vilnius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 93% (+26581-2929=23652 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 17% (+4888-61=4827 wiki spaudos ženklai).