Raudondvaris
- Kitos reikšmės – Raudondvaris (reikšmės).
Raudondvaris | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Raudondvario pilis | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Kauno rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Raudondvario seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 4 079 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | RaudondvarisVikiteka |
Raudondvaris – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, abipus kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Seniūnijos centras. Senoji Raudondvario dalis yra pakalnėje (dabartinis gyvenvietės centras išsidėstęs ant kalno) ir vadinasi Šiaudine. Nuo Raudondvario į pietryčius kelias veda link tilto per Nevėžį (pastatytas 1951 m.).
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, pastatyta 1938 m., daug sakralinio meno kūrinių |
Raudondvario kapinės
|
Paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui (pastatytas 1994 m.) |
pilies-dvaro architektūros ansamblis |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutas (įkurtas 1956 m., apie 100 darbuotojų, užsiima moksline ir gamybine veikla).[4]
|
Raudondvario biblioteka, įsikūrusi Raudondvario pilies pastate |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-54001) |
Ambulatorija |
Raudondvaryje aktyvi choreografinė, dramos, vokalinė muzikos veikla. |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Kultūros centras (pastatytas 1970 m., yra 320 vietų salė, teatrinė scena, kino įranga) |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Banko poskyris
|
Geografija
Kaimas įsikūręs šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante).
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Naujieji Bernatoniai – 4 km | |||||||||||
Netoniai – 5 km KULAUTUVA – 10 km BUBIAI – 13 km |
|
||||||||||
Šilelis – 2 km | KAUNAS – 10 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Raudondvaris TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. XIV a. tai buvo kovų su kryžiuočiais vieta, Nevėžio žiotyse buvo Virgalės (Vyrgalės) sala, kurioje stovėjo Vyrgalės pilis, bet ją sunaikino kryžiuočiai, o salą ilgainiui užliejo vanduo.
Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 m., kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. 1819 m. dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia.
Po I pasaulinio karo Raudondvario dvaras išparceliuotas, jame įkurta vaikų prieglauda. 1930 m. įsteigtas medelynas. 1931 m. pastatytas tiltas per Nevėžį, 1941 m. birželį susprogdintas sovietų, 1951 m. pastatytas naujas kitoje vietoje.
1956 m. įkurtas Žemės ūkio mechanizavimo ir elektrifikavimo mokslinio tyrimo institutas, 1966 m. prijungta Šiaudinė. Sovietmečiu veikė tekstilės ir galanterijos įmonė, miškų ūkio medelynas, restauruota Raudondvario pilis. 1959 m. aptikta Raudondvario akmens amžiaus gyvenvietė.
2007 m. patvirtintas Raudondvario herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. pabaiga – 1950 m. | Raudondvario valsčiaus centras | Kauno apskritis |
1950–1954 m. | Didvyrių apylinkė | Vilijampolės rajonas |
1954–1955 m. | Raudondvario apylinkės centras | |
1955–1995 m. | Kauno rajonas | |
1995– | Raudondvario seniūnijos centras | Kauno rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, nuo XVII a. vidurio – Aukštuoju Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio pavadinimas – Raudondvaris[7]. Tokį pavadinimą nulėmė raudonų plytų pilis, pastatyta XVII a. Simonas Stanevičius taip ir mini gyvenvietę:
Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą gryną vandenį savo į Nemuną varo. Simonas Stanevičius |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m. | |||||||
1885 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1981 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
90 | 382 (dvare) |
660 | 1 614 | 2 358 | 2 700 | ||
1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
3 160 | 2 640 | 4 092 | 4 142 | 4 079 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Juozas Naujalis (1869–1934), žymus lietuvių kompozitorius, gimęs Raudondvaryje. Išlikusi sodyba. Raudondvaryje stovi 3 paminklai jo garbei:
- 1969 m. pastatytas paminklas, žymintis kompozitoriaus gimtinę (autorius Vytautas Gabriūnas); aukštis 2,45 metro, dabar stovi netoli Raudondvario bažnyčios toje vietoje, kur kadaise buvusiame name gimė kompozitorius (šalia namo auga senoji alyva);
- 1994 m. pastatytas paminklas 125-ųjų gimimo metinių proga (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Gediminas Baravykas), aukštis 3 metrai;
- 1989 m. prie pilies, dvaro parke, pastatytas simbolinis paminklas, turintis net tris vardus: „Laisvės šauklys“, „Vaidila“ ir „Varpininkas“ (skulpt. Leonas Strioga). Tai meninis akcentas šalia įsikūrusiam J. Naujalio muziejui.
- Cezaris Anikinis (1787–1861), italų architektas, 1848–1861 m. gyvenęs Raudondvaryje ir vadovavęs bažnyčios bei klebonijos statyboms, palaidotas Raudondvaryje. Lietuvon jis atkeliavo su Napoleono kariuomene, tačiau pasiliko gyventi Lietuvoje. Ant jo kapo yra paminklas, nukreiptas į Raudondvario bažnyčios pusę ir bylojantis, kad čia ilsisi senosios Raudondvario bažnyčios projekto autorius.
Šaltiniai
- ↑ Raudondvaris. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Червонный Дворъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 617 psl. (rus.)
- ↑ http://www.zum.lt/Moks-instituc/D8.htm
- ↑ Raudondvaris SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Raudondvaris loadmap.net
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 346 p.
- Raudondvaris. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 694 psl.
- Raudondvaris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 514 psl.
- Raudondvaris. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 322 psl.
- Raudondvario tinklalapis
|