Rietavas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rietavas
   Rietavas COA.jpg   
Rietavas 2009-07-28.jpg
Rietavo panorama

Rietavas
55°43′30″N 21°55′41″E / 55.725°N 21.928°E / 55.725; 21.928 (Rietavas)Koordinatės:55°43′30″N 21°55′41″E / 55.725°N 21.928°E / 55.725; 21.928 (Rietavas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Rietavo savivaldybė
Seniūnija: Rietavo miesto seniūnija
Gyventojų: 3 251 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Rietãvas
Kilmininkas: Rietãvo
Naudininkas: Rietãvui
Galininkas: Rietãvą
Įnagininkas: Rietavù
Vietininkas: Rietavè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-90018


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: RietavasVikiteka

Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės. Rietavo savivaldybės centras, Rietavo miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1873 m.
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m. (skulptorius Bronius Pundzius), atstatytas 1992 m.
Havezate 0gr.gif Rietavo dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-90018)
RWB Krankenhaus.svg Ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Miestas išsidėstęs tarp Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose, Rietavo lygumoje. Aplink miestą plyti Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra (upė).



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Rietavas OpenLayers žemėlapyje
Rietavas „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Rietavas TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, nuo 1533 m. žinomas kaip miestas. Nuo 1588 m. Rietavą valdė Sapiegos. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvės[7].

1773 m. ATR seimas už ypatingus nuopelnus Rietavą perdavė Tadui Oginskiui, po kutio Rietavą kurį laiką valdė jo sūnus Ksaveras Oginskis. 1792 m. kovo 20 d. suteiktos Magdeburgo teisės. 1795 m. padalijus ATR, Rusijos imperatorė Kotryna II Rietavą padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. 1812 m. Rietavą iš jo išpirko Tado Oginskio brolvaikis Mykolas Kleopas Oginskis (LDK iždininkas, garsėjęs ir kaip kompozitorius), kuris Rietavo dvarą pavedė valdyti savo sūnui Irenėjui Oginskiui.

XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 18121909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūrą ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia, I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 18591863 m.

Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungės dvarą (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. 1895 m. įrengtas unikalus vandens bokštas su vėjo jėgaine, kurios energija naudota vandeniui pumpuoti.[8]

18741903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką.

Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.

1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1527 m. Rietavo valsčiaus centras
XVI a. vidurys Žemaitijos seniūnija
XVI–XVIII a.  ?
17751791 m. Šiaulių reparticija
XIX a. Raseinių apskritis
1915 m. Rietavo apskrities centras
19191947 m. Telšių apskritis
1947–1948 m. Plungės apskritis
1948–1950 m. Rietavo apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Rietavo apylinkės centras Rietavo rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1962 m.
1962–1995 m. Plungės rajonas
1995–1999 m. Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras Plungės rajono savivaldybė Telšių apskritis
nuo 1999 m. Rietavo savivaldybės centras


Pavadinimo kilmė

Nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato
Rietavo vakarinė dalis
Rietavo sankryža

Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.

Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.[9]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[3] 1899 m.*[2] 1923 m.sur. 1970 m.sur.
984 3 000 1 720 3 423
1976 m.[10] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
3 900 4 072 4 490 3 979
2011 m.sur. - - -
3 251 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Miestų partnerystė

Šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga [11]

Šaltiniai

  1. Rietavas. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Ретово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 622 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Ретовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl. (rus.)
  4. Rietavas wikimapia.org
  5. Rietavas maps.vlasenko.net
  6. Rietavas loadmap.net
  7. V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.
  8. Giedrė Jankevičiūtė. „Lietuva“. Vadovas // Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. 270 psl.
  9. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 177–180 psl.
  10. Rietavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 545 psl.
  11. [1]


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS