Rietavo dvaras

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Koordinatės:55°43′41″N 21°55′56″E / 55.72806°N 21.93222°E / 55.72806; 21.93222

Rietavo dvaras
Rietavo dvaras XIX amžiuje
Rietavo dvaras XIX amžiuje
Vieta Rietavas
Įkurtas 1253 m.
Rūmų stilius Neoklasicizmas
Bajorų giminės Tiškevičiai,
Zubovai,
Irenėjus Kleopas Oginskis,
Povilas Jurgaitis
Parkas Rietavo parkas

Rietavo dvaras – dvaras Rietave. Ankstesnieji dvaro savininkai – Oginskiai. 2003 m. į nekilnojamųjų turto vertybių registrą įrašyti išlikę XIX a. dvaro sodybos statiniai: oficina, arklidė, muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, alaus darykla-skalbykla-vandentiekio bokštas, koplyčia-mauzoliejus, sargo namelis, namai, baltieji vartai, raudonieji vartais ir parkas. Technikos istorijos paminklas – pirmosios elektrinės Lietuvoje pastatas (Plungės g. 39).

Istorija

1882 m. tarp kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietave ir grafų Tiškevičių Kretingos dvare ir Zubovų Plungės dvare nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija.[1] 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės, tais metais dvare pastatyta pirmoji Lietuvoje elektrinė. Kunigaikščio tarnas mena:

Cquote2.png Kuomet iš elektrinės tiesė laidus į dvaro rūmus, žmonės stebėjosi, kaipgi čia būsią, kad ugnis kūrensis viename laidų gale – elektrinėje, šviesa švies kitame gale – dvaro rūmuose. Kada vyrai pamatė šviečiančią elektros lemputę, vieni ją bandė užpūsti, kiti – prie jos pypkes prisidegti, treti bijojo prisiartinti... O kai užsidegė elektra bažnyčioje, į Rietavą važiuodavo pažiūrėti šitos šviesos iš visų Žemaitijos kampų.
Cquote1.png


Taigi galima teigti, kad Rietavo dvaras yra vienas Lietuvos elektrotechnikos lopšių.

1909 metais Rietavo rūmuose kilo gaisras ir daug vertybių sudegė. Rūmų niokojimas tęsėsi Pirmojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiai daug vertingų daiktų, muzikos instrumentų, meno kūrinių iš rūmų išvežė į Vokietiją. Buvo nuplėštas ir varinis rūmų stogas, iššaudytos parke gyvenusios gulbės ir fazanai.

1924 m. dvaro centrą nusavino valstybė, dvaras buvo išparceliuotas, rūmai perduoti lietuvių katalikių moterų draugijai, kuri 1926 m. juos pardavė iš varžytinių. Naujasis savininkas Povilas Jurgaitis rūmus nugriovė, o iš plytų statėsi naujus namus.

Sovietmečiu dvarvietėje įkurtas tarybinis ūkis-technikumas.

Dabartis

Iki šių laikų išliko Rietavo parkas, kuris paskutiniuoju laiku vis geriau prižiūrimas. Rytinę jo dalį juosia Jūros upė, o vakarinėje dalyje – tvenkinys. Iš senųjų dvaro pastatų išliko muzikos mokykla, kurios pastate įsikūrė Rietavo istorijos muziejus, muzikantų bendrabutis, vandens bokštas, keli ūkiniai pastatai, sargo namelis, dalis tvoros, dveji vartai. Paskutiniuoju laiku atkasti rūmų pamatai.

Dvarvietės pakraštyje, prie kelio į Plungę, tebestovi Oginskių šeimos koplyčia. Čia ilsisi Bogdano Oginskio ir jo brolio Mykolo palaikai, o šalia jos akmeninis paminklas žymi jų tėvo Irenėjaus kapą.

Nuorodos

  1. XX amžiaus Lietuvos ir pasaulio istorija. // „Briedis“, 2009. 29 p.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 68% (+2890-46=2844 wiki spaudos ženklai).
  • KS – autorius ir redaktorius – 34% (+1455-70=1385 wiki spaudos ženklai).