Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Romualdas Karazija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Romualdas Karazija
Romualdas Karazija.jpg
Romualdas Karazija 2000 m.

Gimė 1942 m. gegužės 18 d. (75 m.)
Subačius, Kupiškio raj.

Sutuoktinis(-ė)
Vaikai
  • Gita Laima Karazijaitė
  • 1969 m. spalio 5 d., Vilnius

Veikla
mokslinė
Sritis atomo fizika, teorinė spektroskopija
Pareigos
----
  • 1968-1970 LMA Fizikos ir matematikos institutas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis

  • 1970-1977 LMA Fizikos ir matematikos institutas, vyresnysis mokslinis bendradarbis

  • 1977-1990 LMA Fizikos institutas, vyresnysis mokslinis bendradarbis

  • 1990-1991 LMA Teorinės fizikos institutas, vyresnysis mokslinis bendradarbis

  • 1991-2002 Teorinės fizikos institutas, vyriausias mokslinis bendradarbis

  • 2002-2012 VU Teorinės fizikos institutas, vyriausias mokslinis bendradarbis

Išsilavinimas
  • 1952-1959 Subačiaus vidurinė mokykla

  • 1959-1964 Vilniaus universitetas, Fizikos ir matematikos fakultetas

  • 1965-1967 LMA Fizikos ir matematikos institutas, aspirantas

  • 1968 Fizikos ir matematikos mokslų kandidatas

  • 1993 Habilituotas fizinių mokslų daktaras

Žinomas už ...
Nuopelnai ...

Romualdas Karazija (g. 1942 m. gegužės 18 d. Subačiuje, Kupiškio rajonas) – fizikas teoretikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, LMA tikrasis narys.

Turinys

Kilmė ir šeima

TėvaiJonas Karazija, Povilo (1900 m. gruodžio 20 d. Jauniūnuose, Kupiškio raj. - 1986 m. gruodžio 10 d. Subačiuje), mokytojas.
— Ona Karazijienė, Adomo (Gužinskaitė, 1901 m. gegužės 18 d. Rozalime, Pakruojo raj. – 1987 m. gruodžio 26 d. Vilniuje), mokytoja.

Šeima — žmona Alina Momkauskaitė, Povilo (g. 1959 m. gruodžio 16 d. Grumbliuose, Plungės raj.), fizikė (VU, 1983), mokslų daktarė (VU, 1990).
Duktė (pirmosios žmonos) Gita Laima Karazijaitė (Tatorienė, g. 1969 m. spalio 5 d. Vilniuje), farmacininkė (KMU, 1993).
Anūkai — Simas Tatoris (g. 1991-02-17 Panevėžyje), biochemikas. — Rimas Tatoris (g. 1998-02-21 Panevėžyje).

Moksleivio ir studijų metai

Dėl silpnos sveikatos Romualdas pradžios mokyklos nelankė, namuose jį mokė tėvai.

1952 m. išlaikęs eksternu egzaminus už pradinės mokyklos kursą jis buvo priimtas į Subačiaus vidurinės mokyklos penktąją klasę.

1959 m. baigė Subačiaus vidurinę mokyklą sidabro medaliu ir tais pačiais metais buvo priimtas studijuoti į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą fizikos specialybę. teorinės fizikos specializaciją.

1964 m. su pagyrimu baigė VVU Fizikos ir matematikos fakultetą, pripažinta fizikos (teorinės fizikos) kvalifikacija.

Mokslo keliu

19651967 m. LMA Fizikos ir matematikos instituto aspirantas (vadovas Adolfas Jucys).

1968 m. VVU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją „Kai kurie energijos operatoriaus matricinių elementų skaičiavimo sudėtingiems atomams klausimai“

1993 m. trijų LMA fizikos institutų sudarytame habilitacijos komitete apgynė habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją „Laisvųjų atomų konfigūracijos su vidinėmis vakansijomis ir Rentgeno bei Ožė spektrų savybės“

Profesinė karjera

1968 m. paskirtas LTSR Mokslų akademijos (LMA) Fizikos ir matematikos instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, o 1970 m. išrinktas vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.

1977 m. FMI išsiskyrus į du institutus R. Karazija tapo Fizikos instituto (FI) vyresniuoju mokslliniu bendradarbiu ir juo buvo iki 1990 m.

1990 m. iš LMA FI atsiskyrus Teorinės fizikos institutui, jame iki 1991 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, o 1991-2012 m. - vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu (nuo 2002 m., institutą prijungus prie Vilniaus universiteto, - VU TFAI).

19952000 m. dirbo (0,25 etato) Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Dėstė atomo teoriją, fizikos istoriją ir kt.

2000 m. VPU suteiktas profesoriaus vardas.

Mokslinė veikla

Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – atomo ir atominių spektrų teorija. Išplėtojo daugiaelektronių atomų Rentgeno ir Ožė (Auger) spektrų teoriją. Išvystė bendrą atominių dydžių sumavimo pagal visus daugiaelektronius kvantinius skaičius metodą. Juo naudojantis, gautos energijos lygmenų, emisijos ir Ožė spektrų bendrųjų charakteristikų algebrinės išraiškos. Jos buvo pritaikytos spektrų kitimo dėsningumams atomų sekose tirti, daugiapakopiams procesams atomuose nagrinėti. Pasiūlytos konfigūracijų maišymosi charakteristikos – vidutinis energinis atstumas tarp dviejų konfigūracijų lygmenų ir konfigūracijų sąveikos stipris. Nustatytos naujos elektrono banginės funkcijos kolapso savybės, siauros intensyvių linijų grupės susidarymo emisijos ir fotosužadinimo spektruose sąlygos.

Paskelbė keletą mokslotyros straipsnių.

Dauguma rezultatų gauta su bendradarbiais ir mokiniais: Sigitu Kuču, Antra Karosiene, Valdu Jonausku, Aušra Kyniene, Alina Momkauskaite, Arvydu Udriu ir kt.

Yra dviejų monografijų ir per 100 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautorius.

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

19721979 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos mokslinis sekretorius.

19911993 m. – pirmosios Lietuvos mokslo tarybos narys.

20032009 m. – Lietuvos mokslo premijų komiteto narys.

19912009 m. buvo žurnalo „Fizikų žinios“ redaktorių kolegijų narys.

Nuo 1994 m. yra „Lithuanian Journal of Physics“ redaktorių kolegijų narys, o 20082010 m. buvo jo vyriausiasis redaktorius.

Nuo 2001-2014 m. - Visuotinės lietuvių enciklopedijos konsultantas fizikos istorijos klausimais.

2003-2007 m. – Lietuvos mokslo tarybos Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos narys.

Įvertinimai

  • 1995 m. – Lietuvos mokslo premija už monografijas „Laisvųjų atomų Rentgeno ir elektroninių spektrų teorijos įvadas“ (V., 1987 m., rusų k.) ir „Atominių dydžių sumos ir vidutinės spektrų charakteristikos“ (V., 1991 m., rusų k.).
  • 1997 m. - išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu.
  • 2000 m. - išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.
  • 2003 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
  • 2004 m. – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) kūrybingumo premija už fizikos knygas.
  • 2004 m. – Lietuvos mokslų akademijos vardinė Adolfo Jucio premija už darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004 m.)“ (kartu su bendradarbiais).
  • 1994, 1996, 1997, 2003 ir 2006 m. – LR Švietimo ir mokslo ministerijos premijos už vadovėlius vidurinėms bei aukštosioms mokykloms ir mokslo populiarinamąsias knygas.
  • Nuo 2011 m. - Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Bibliografija

Monografijos:

  • Romualdas Karazija. Laisvųjų atomų Rentgeno ir elektronų spektrų teorijos įvadas (rus. Введение в теорию рентгеновских и электронных спектров свободных атомов). Vilnius: Mokslas, 1987. 273 p.:iliustr (rusų k., papild. leid. anglų k. 1996 m.)
  • Romualdas Karazija. Atominių dydžių sumos ir vidutinės spektrų charakteristikos (rus. Суммы атомных величин и средние характеристики спектров). Vilnius: Mokslas, 1991. 271 p. iliustr. (rus.)
  • Romualdas Karazija. Introduction to the Theory of X-Ray and Electronic Spectra of Free Atoms. New York: Plenum Publishing Corporation, 1996. ISBN 0-306-44218-3

Vadovėliai:

  • Romualdas Karazija. Fizika humanitarams. Klasikinė fizika. Vilnius: TEV, 1996, 278 p.:iliustr. ISBN 9986-546-07-9
  • Romualdas Karazija. Fizika humanitarams. Šiuolaikinė fizika. Vilnius: TEV, 1997, 221 p.:iliustr. ISBN 9986-546-16-8
  • Romualdas Karazija. Fizikos istorija. Vilnius: Inforastras, 2002. 263 p.:iliustr. ISBN 9955-9578-0-8
  • Romualdas Karazija. Fizikos metodologija ir filosofija. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. 162 p.:iliustr. ISBN 978-9955-20-207-3

Biografijos:

Mokslo populiarinimo knygos:

  • Romualdas Karazija. Šimtas fizikos mįslių. Vilnius: Vaga, 1977. 294 p.:iliustr.
  • Romualdas Karazija. Linksmoji fizika. Vilnius: Mokslas, 1982. 128 p.:iliustr.
  • Romualdas Karazija. Neregimųjų spindulių pėdsakais. Vilnius: Mokslas, 1983. 103 p.:iliustr.
  • Romualdas Karazija (sudarytojas). Kas domina fizikus šiandien? (straipsnių rinkinys). Vilnius: Mokslas, 1984. 93 p.:iliustr.
  • Romualdas Karazija. Vaivorykštės spalvos: apsakymai. Vilnius: Vaga, 1984. 54 p.:iliustr.
  • Romualdas Karazija. Kaip pakelti Žemę. Kaunas: Šviesa. 60 p.:iliustr. 1988. ISBN 5-430-00147-3
  • Romualdas Karazija. Šimtas fizikos mįslių, 1990 (bulgarų k.).
  • Romualdas Karazija. Kasdienės paslaptys: Skaitiniai žemesniųjų klasių mokiniams. Kaunas: Šviesa, 1993. 91 p.:iliustr. ISBN 5-430-01445-1
  • Romualdas Karazija (sudarytojas). Kas domina fizikus šiandien? Atradimai, prielaidos, faktai. Kaunas: Šviesa, 1996. 99 p.:iliustr.
  • Romualdas Karazija. Fizikos mįslės. Vilnius: Alma Littera, 1999. 189 p.:iliustr. ISBN 9986-02-615-6
  • Romualdas Karazija. Linksmoji fizika ir jos taikymas poezijoje, politikoje bei parapsichologijoje. Kaunas: Šviesa, 1999. 196 p.:iliustr. ISBN 5-430-02570-4
  • Romualdas Karazija. Šviesos ir šešėlių paslaptys. Vilnius: Asveja, 2000. 16 p.:iliustr. ISBN 9955-464-00-3
  • Romualdas Karazija. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002. 189 p.:iliustr. ISBN 5-430-03260-3
  • Romualdas Karazija. Žaislai, įdomūs bandymai ir žaidimai. Vilnius: TEV, 2002. 128 p.:iliustr. ISBN 9955-491-14-0; II papildytas leidimas 2014, 136 p.:iliustr. ISBN 978-609-433-217-3.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: