Romualdas Karazija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Romualdas Karazija
Romualdas Karazija.jpg
Romualdas Karazija 2000 m.

Gimė 1942 m. gegužės 18 d. (76 m.)
Subačius, Kupiškio raj.

Veikla
mokslinė
Sritis atomo fizika, teorinė spektroskopija
Pareigos
----
  • 19681970 LMA Fizikos ir matematikos institutas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis

  • 19701977 LMA Fizikos ir matematikos institutas, vyresnysis mokslinis bendradarbis

  • 19771990 LMA Fizikos institutas, vyresnysis mokslinis bendradarbis

  • 19901991 LMA Teorinės fizikos institutas, vyresnysis mokslinis bendradarbis

  • 19912002 Teorinės fizikos institutas, vyriausiasis mokslo darbuotojas

  • 20022012 VU Teorinės fizikos institutas, vyriausiasis mokslo darbuotojas

Išsilavinimas
  • 19521959 Subačiaus vidurinė mokykla

  • 19591964 Vilniaus universitetas, Fizikos ir matematikos fakultetas

  • 19651967 LMA Fizikos ir matematikos institutas, aspirantas

  • 1968 Fizikos ir matematikos mokslų kandidatas

  • 1993 habilituotas fizinių mokslų daktaras

Žinomas už ...
Nuopelnai ...

Romualdas Karazija (g. 1942 m. gegužės 18 d. Subačius, Kupiškio rajonas) – fizikas teoretikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, LMA tikrasis narys.

Turinys

Kilmė ir šeima

TėvaiJonas Karazija, Povilo (1900 m. gruodžio 20 d. Jauniūnai, Subačiaus valsčius – 1986 m. gruodžio 10 d. Subačius), mokytojas; – Ona Gužinskaitė-Karazijienė, Adomo (1901 m. gegužės 18 d. Rozalimas – 1987 m. gruodžio 26 d. Vilnius), mokytoja.

Šeima – žmona Alina Momkauskaitė, Povilo (g. 1959 m. gruodžio 16 d. Grumbliuose, Plungės r.), fizikė (VU, 1983), mokslų daktarė (VU, 1990).
Duktė – (pirmosios žmonos) Gita Laima Karazijaitė-Tatorienė (g. 1969 m. spalio 5 d. Vilniuje), farmacininkė (KMU, 1993).
Anūkai – Simas Tatoris (g. 1991 02 17 Panevėžyje), biochemikas; – Rimas Tatoris (g. 1998 02 21 Panevėžyje).

Moksleivis ir studentas

Dėl silpnos sveikatos Romualdas pradžios mokyklos nelankė, namuose jį mokė tėvai.

1952 m., išlaikęs eksternu egzaminus už pradinės mokyklos kursą, buvo priimtas į Subačiaus vidurinės mokyklos penktą klasę.

1959 m. baigė Subačiaus vidurinę mokyklą sidabro medaliu ir tais pačiais metais pradėjo studijuoti fiziką Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos ir matematikos fakultete.

1964 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, pripažinta fiziko (teorinės fizikos) kvalifikacija.

Mokslo keliu

19651967 m. LMA Fizikos ir matematikos instituto aspirantas (vadovas Adolfas Jucys).

1968 m. VVU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar atitinka daktaro) disertaciją „Kai kurie energijos operatoriaus matricinių elementų skaičiavimo sudėtingiems atomams klausimai“.

1993 m. trijų LMA fizikos institutų sudarytame habilitacijos komitete apgynė habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją „Laisvųjų atomų konfigūracijos su vidinėmis vakansijomis ir Rentgeno bei Ožė spektrų savybės“.

Profesinė karjera

1968 m. paskirtas LTSR Mokslų akademijos (LMA) Fizikos ir matematikos instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, o 1970 m. išrinktas vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.

1977 m. FMI išsiskyrus į du institutus R. Karazija tapo Fizikos instituto (FI) vyresniuoju mokslliniu bendradarbiu ir juo buvo iki 1990 m.

1990 m. nuo LMA FI atsiskyrus Teorinės fizikos ir astronomijos institutui, jame iki 1991 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, o 19912012 m. - vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu (nuo 2002 m., institutą prijungus prie Vilniaus universiteto, - VU TFAI).

19952000 m. dirbo (0,25 etato) Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Dėstė atomo teoriją, fizikos istoriją ir kt.

2000 m. VPU suteiktas profesoriaus vardas.

Mokslinė veikla

Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – atomo ir atominių spektrų teorija. Išplėtojo daugiaelektronių atomų Rentgeno ir Ožė (Auger) spektrų teoriją. Išvystė bendrą atominių dydžių sumavimo pagal visus daugiaelektronius kvantinius skaičius metodą. Juo naudojantis, gautos energijos lygmenų, emisijos ir Ožė spektrų bendrųjų charakteristikų algebrinės išraiškos. Jos buvo pritaikytos spektrų kitimo dėsningumams atomų sekose tirti, daugiapakopiams procesams atomuose nagrinėti. Pasiūlytos konfigūracijų maišymosi charakteristikos – vidutinis energinis atstumas tarp dviejų konfigūracijų lygmenų ir konfigūracijų sąveikos stipris. Nustatytos naujos elektrono banginės funkcijos kolapso savybės, siauros intensyvių linijų grupės susidarymo emisijos ir fotosužadinimo spektruose sąlygos.

Paskelbė keletą mokslotyros straipsnių.

Dauguma rezultatų gauta su bendradarbiais ir mokiniais: Sigitu Kuču, Antra Karosiene, Valdu Jonausku, Aušra Kyniene, Alina Momkauskaite, Arvydu Udriu ir kt.

Yra dviejų monografijų ir per 100 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris.

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

19721979 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos mokslinis sekretorius.

19911993 m. – pirmosios Lietuvos mokslo tarybos narys.

20032009 m. – Lietuvos mokslo premijų komiteto narys.

19912008 m. buvo žurnalo „Fizikų žinios“ redaktorių kolegijų narys.

Nuo 1994 m. yra „Lithuanian Journal of Physics“ redaktorių kolegijų narys, o 20082010 m. buvo jo vyriausiasis redaktorius.

20012014 m. - Visuotinės lietuvių enciklopedijos konsultantas fizikos istorijos klausimais.

20032007 m. – Lietuvos mokslo tarybos Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos narys.

Įvertinimai

  • 1995 m. – Lietuvos mokslo premija už monografijas „Laisvųjų atomų Rentgeno ir elektroninių spektrų teorijos įvadas“ (V., 1987 m., rusų k.) ir „Atominių dydžių sumos ir vidutinės spektrų charakteristikos“ (V., 1991 m., rusų k.).
  • 1997 m. - išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu.
  • 2000 m. - išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.
  • 2003 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
  • 2004 m. – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) kūrybingumo premija už fizikos knygas.
  • 2004 m. – Lietuvos mokslų akademijos vardinė Adolfo Jucio premija už darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004 m.)“ (kartu su bendradarbiais).
  • 1994, 1996, 1997, 2003 ir 2006 m. – LR Švietimo ir mokslo ministerijos premijos už vadovėlius vidurinėms bei aukštosioms mokykloms ir mokslo populiarinimo knygas.
  • Nuo 2011 m. - Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Bibliografija

Monografijos:

  • Romualdas Karazija. Laisvųjų atomų Rentgeno ir elektronų spektrų teorijos įvadas (rus. Введение в теорию рентгеновских и электронных спектров свободных атомов). Vilnius: Mokslas, 1987, 273 p.:iliustr (rusų k., papild. leid. anglų k. 1996 m.)
  • Romualdas Karazija. Atominių dydžių sumos ir vidutinės spektrų charakteristikos (rus. Суммы атомных величин и средние характеристики спектров). Vilnius: Mokslas, 1991, 271 p. iliustr. (rus.)
  • Romualdas Karazija. Introduction to the Theory of X-Ray and Electronic Spectra of Free Atoms. New York: Plenum Publishing Corporation, 1996. ISBN 0-306-44218-3

Vadovėliai:

Biografijos:

Mokslo populiarinimo knygos:

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Edvinas – Edvinas Giedrimas
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Rokas – Romualdas Karazija