Ruanda

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Repubulika y'u Rwanda
Republique Rwandaise
Republic of Rwanda
Flag of Rwanda.svg Coat of arms of Rwanda.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Ruanda žemėlapyje
Valstybinė kalba kinjaruanda, prancūzų, anglų
Sostinė Kigalis
Didžiausias miestas Kigalis
Valstybės vadovai Paul Kagame
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
26 33826,338 km²
2,633,800 ha
10,169.102 mi²
km² (143)
5,3 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
9 320 208 (87)
353.87353.87 žm./km²
3.539 žm./ha
916.523 žm./mi²
žm./km² (19)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
13,54 mlrd. $ (130)
1600 $ (159)
Valiuta Ruandos frankas (RWF)
Laiko juosta UTC+2
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Belgijos
1962 m. liepos 1 d.
Valstybinis himnas Ruandos himnas
ISO kodas RW
ISO3 kodas RWA
ISO skaitmeninis kodas 646
FIPS kodas RW
GeoName kodas 49518
Interneto kodas .rw
Šalies tel. kodas +250
Commons-logo.svg Vikiteka: RuandaVikiteka

Ruandos Respublika (Ruanda) – valstybė Centrinėje Afrikoje, vadinamajame Didžiųjų Ežerų regione. Ribojasi su Uganda, Burundžiu, Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija. Dažnai vadinama „Tūkstančio kalvų šalimi“.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Ruandos istorija

1895 m. Ruanda tapo Vokietijos kolonija. Jai pralaimėjus I pasaulinį karą protektoratas suteiktas Belgijai, kuri valdė su Tautų Lygos mandatu. Belgai, siekdami savo tikslų, tutsių ir hutų tautas atskyrė. Tutsiai tapo aukštesiąja klase, o hutai – žemesiąja. 1962 m. liepos 1 d. Ruanda išsivadavo iš Belgijos mandato. Kilo pilietinis karas tarp tutsių ir hutų. Į karą buvo įtraukta ir Tanzanija. 1994 m. prasidėjo Ruandos genocidas, kurio metu nužudyta apie 0,8 mln. tutsių. JTO ir Prancūzijos pastangomis karas nutrauktas. Vėliau šalis įtraukta į Pirmąjį ir Antrąjį Kongo karus. Tik 2004 m. Ruanda išsivadavo iš karų ir pasuko demokratijos keliu. 2009 m. lapkričio 29 d. šalis tapo 44-ąja Tautų sandraugos nare.[2]

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Ruandos politinė sistema

Po 1994 m. karinės pergalės, Ruandos Patriotų Frontas ir kitos partijos pasirašė politinę deklaraciją eiti taikos ir demokratijos keliu. 2003 m. referendumu patvirtinta nauja konstitucija. 2003 m. įvyko pirmieji pokario prezidento ir įstatymų leidybos rūmų rinkimai. Pagal naująją konstituciją uždraustas bet kos religinis, rasinis ir tautinis skirstymas. Šalies galva ir vyriausias vadovas – prezidentas. Įstatymų leidyba priklauso Senatui ir Deputatų Rūmams.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Ruandos provincijos

Ruanda suskirstyta į 5 provincijas (intara), kurios padalintos į 30 apygardų (akarere). Provincijos:

Geografija

Ruandos žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Ruandos geografija

Ruanda – nedidelė šalis, esanti beveik pačiame Afrikos centre, keli laipsniai į pietus nuo pusiaujo. Vakaruose nuo Kongo DR atskirta Kivu ežeru ir Ruzizi upe. Šiaurėje ribojasi su Uganda, rytuose – su Tanzanija, pietuose – su Burundžiu. Šalies sostinė ir svarbiausias miestas Kigalis išsidėstęs šalies centre.

Būdingiausias Ruandos kraštovaizdis – miškais ir pievomis padengtos nedidelės kalvelės. Šiaurės vakaruose paviršius iškyla į Virungos kalnus. Ruandoje yra Nilo ir Kongo upių vandenskyra. Šalį kertančiame Didžiajame Riftiniame slėnyje yra išsidėstę daugybė ežerų. Čia prasideda Kageros upė – Nilo ištaka. Rytinė Ruandos dalis daug žemesnė – čia vyrauja aukštumos ir lygumos, paviršius užpelkėjęs. Šalyje gyvena daug saugomų gyvūnų rūšių. Svarbiausia saugoma teritorija – Njungvės Miško nacionalinis parkas.

Klimatas

Ruandoje būdingas subekvatorinis klimatas. Skirtingame aukštyje vyrauja labai skirtingos temperatūros. Kalnuose žiemą kartais netgi sninga. Žemumose temperatūra per metus svyruoja tarp 17-21 °C. Per metus iškrinta 1000–2000 mm kritulių. Ruanda – pasaulio žaibų ir audrų sostinė. Daugiau nei 200 dienų per metus būna audringos ir su perkūnijomis.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Ruandos ekonomika

Ruanda – agrarinė šalis. Net apie 90 % šalies gyventojų verčiasi žemės ūkiu. Šalyje nėra daug naudingųjų iškasenų, pramonė išvystyta silpnai. Daugiausia eksportuojama kava ir arbata, mineralai, gėlės. Kadangi šalyje nemažai nacionalinių parkų, ežerų pastaruoju metu pradėtas vystyti turizmas (ypač ekoturizmas). Ruanda ilgą laiką turėjo milžiniškas užsienio skolas, tačiau 2005 m. beveik visos organizacijos nurašė skolas, kadangi šalis daro ryškią pažangą.

Demografija

Drabužių turgus Ruandoje

Pagrindinis straipsnis: Ruandos demografija

Visi Ruandos gyventojai kalba kinjaruanda kalba. Etniniu požiūriu daugumą sudaro Nigerio-Kongo tautoms priklausantys hutai (85 %), didelę gyventojų dalį taip pat sudaro Nilo-Sacharos tautoms priklausantys tutsiai (14 %). XXI a. pr. Ruanda valdžia oficialiai atsisakė skirstymo į tutsius ir hutus ir šalyje gyvenantys žmonės vadinami tiesiog ruandiečiais.

Tai viena tankiausiai gyvenamų ir mažiausiai urbanizuotų Afrikos šalių. 1994 m. vykusio genocido metu žuvo daugiau nei milijonas gyventojų. Vienam kvadratiniam kilometrui tenka apie 314 gyventojų. 2000 metais Ruandoje gyveno 8 mln., 2003 m. – 8,8 mln, 2004 m. – 8,9 mln. gyventojų (pagal pasaulio 2006 m. balandžio mėn. banko duomenis). Kadangi Ruanda beveik neturi pramonės ir jokių gamtos išteklių, gyventojų perteklius yra didelė problema. Vidutinė gyvenimo trukmė čia yra apie 40 metų. Gyventojų prieaugis – apie 2,1 %. Moteris vidutiniškai pagimdo 5-6 vaikus. Vaikų iki 5 metų mirštamumas yra apie 18-20 %.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m.
1991 m. 1999 m. 2002 m. 2012 m.
7 164 994 7 568 207 8 128 553 9 320 208

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Ruandos kultūra

Kita informacija

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: