Rumšiškės

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rumšiškės
   Rumsiskes COA.gif   
Lithuania Rumszyszki 2.jpg
Tradicinis namas Lietuvos liaudies buities muziejuje

Rumšiškės
54°51′50″N 24°13′01″E / 54.864°N 24.217°E / 54.864; 24.217 (Rumšiškės)Koordinatės:54°51′50″N 24°13′01″E / 54.864°N 24.217°E / 54.864; 24.217 (Rumšiškės)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija: Rumšiškių seniūnija
Gyventojų: 1 651 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Rum̃šiškės
Kilmininkas: Rum̃šiškių
Naudininkas: Rum̃šiškėms
Galininkas: Rum̃šiškes
Įnagininkas: Rum̃šiškėmis
Vietininkas: Rum̃šiškėse
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: RumšiškėsVikiteka

Rumšiškės – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės vakaruose, prie Kauno marių, Kauno marių RP. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1860 m., perkelta 1959 m. su varpine iš senosios vietos, likusios Kauno marių dugne.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Rumšiškių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-56040)
Turizmo informacijos centras
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Lietuvos liaudies buities muziejus, atidarytas 1974 m., 195 ha, ~100 liaudies architektūros paminklų, per 90 000 kilnojamų eksponatų, didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje (yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų).
Rumšiškių kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Kaimo turizmo sodyba „Rumšiškės“



Turinys

Geografija

Kauno mariu regioninis parkas.png


Prie miestelio yra sengirė, vakaruose į Kauno marias įteka Praviena, yra poilsiavietės prie marių kranto, neeksploatuojamas žvyro telkinys. Prie miestelio, Rumšiškių miške auga Rumšiškių pušis (gamtos paminklas – storiausia pušis Lietuvoje, 5 m apimties ir 30 m aukščio, 300 metų amžiaus), Kauno marių pakrantėje – Rumšiškių ąžuolas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png KAUNAS – 20 km
Grabučiškės – 6 km
PRAVIENIŠKĖS II – 6 km
PRAVIENIŠKĖS I – 4 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kapitoniškės – 3 km
DOVAINONYS – 5 km
ŽIEŽMARIAI – 16 km
KAIŠIADORYS – 20 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Rumšiškės OpenLayers žemėlapyje
Rumšiškės „WikiMapia“ žemėlapyje[5]
Rumšiškės TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7].


Istorija

Miestelio planas prieš II pasaulinį karą

Kadaise buvusi svarbus gynybos centras, vietovė minima nuo 1382 m. (kryžiuočių kelių aprašymuose, kuriuos parašė Vygandas Marburgietis, minimos kaip Rumsinker), tuo metu tai buvo žemės ar valsčiaus centras. 1387 m. Jogailos rašte Skirgailai minima kaip kaimas. Manoma, kad gyvenvietė kūrėsi apatinėje Nemuno terasoje, į šiaurės vakarus nuo Pravienos upelio arba į šiaurę nuo Medejos upelio (Pravienos intako). Planas tikriausiai buvo linijinis, sodybos išsidėsčiusios pašlaitėje.[8] XV a. 1-ojoje pusėje jau ėmė formuotis radialinis planas.

1503 m. minimas Ldk Rumšiškių dvaras. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Rumšiškes užrašė Barborai Radvilaitei.[9] 1557 m. kaip miestelis. Nuo 1557 m. minimas miestelis. 1582 m. Steponas Batoras suteikė privilegiją, kuria Rumšiškių gyventojai atleidžiami nuo pastotės prievolių, pakeičiant ją piniginiu mokesčiu. 1600 m. privilegija leisti savaitiniai turgūs pirmadieniais. 1635 m. Zigmantas Vaza savo privilegija leido miestiečiams imti mišką statybai. XVII a. viduryje smarkiai nukentėjo nuo gaisrų.

1700 m. Rumšiškių rakto inventoriuje nurodomas 51 kiemas ir tiek pat sklypų. XVIII a. 2-ojoje pusėje veikė pradinė mokykla. 1775 m. Stanislovas Augustas sudarė valstybinę komisiją, kuri pavedė talentingam matematikui Pranciškui Norvaišai vadovauti Nemuno slenksčių ties Rumšiškėmis valymui nuo akmenų. Jo iškviesti narai iš Anglijos, iškėlę didžiausius akmenis, daug prisidėjo prie laivybos pagerinimo. 1791 m. gruodžio 12 d. Ldk Stanislovas Augustas suteikė laisvojo miesto teises ir Rumšiškių herbą, bet jau 1792 m. viduryje savivalda buvo panaikinta pakitus politinei padėčiai.

XIX a. miestelis augo dėl pro jį einančių Vilniaus–Kauno ir Kauno–Gardino kelių, čia gyveno nemažai pirklių, prekiavusių geležimi, miško medžiaga, druska, silkėmis. 18321833 m. per gaisrus sudegė keletas parduotuvių ir gyvenamųjų namų. Grafas Tiškevičius įrengė pašto stotį (12 arklių ir 3 vežimai). XIX a. miestelyje veikė ligoninė, vandens malūnas, prieplauka su sandėliais prekėms, meteorologijos stotis, dvimetė valsčiaus raštininkų mokykla, valdiška pradinė mokykla (nuo 1866 m.), buvo bažnyčia, sinagoga, žydų mokykla. 1890 m. nemažai iš rėvų iškeltų akmenų buvo panaudota Kauno tvirtovės statybai.

1907 m. sudarytas Rumšiškių planas (matininkas F. Sopkovskis), pagal jį miestelyje suplanuota 218 sklypų. XX a. tarpukariu miestelio plėtra prislopo, kadangi kelias Vilnius–Kaunas tapo beveik nenaudojamu (ėjo per demarkacinę liniją) nes ši siena buvo praktiškai uždaryta dėl nepalankių Lietuvos Lenkijos santykių. 1931 m. veikė 11 parduotuvių, 9 amatininkų dirbtuvės ir smulkios pramonės įmonės. 1944 m. miestelis sudegė, po gaisro teliko ~20 sodybų (iki 1949 m. senose vietose atstatyta ~30 sodybų). 19461947 m. miestelis perplanuotas (projekto autorius E. Konstantinavičius).

Statant Kauno HE, iki 1960 m. Rumšiškės perkeltos į dabartinę vietą, o Senosios Rumšiškės liko Kauno marių dugne 54°51′20″N 24°12′10″E / 54.85556°N 24.20278°E / 54.85556; 24.20278 (Senosios Rumšiškės) (miestelis užtvindant vietovę 19581959 m. perkeltas 2 km į šiaurės rytus, kur tuomet buvo Byliškės ir Vajakiškės). Paniro ir Rumšiškių piliakalnis. Dabartinės Rumšiškės ėmė kurtis 1956 m. – tai naujai pastatytas miestelis, iš senojo liko tik Rumšiškių bažnyčia kaip XVIII a. liaudies architektūros paminklas (po rąstą išardžius perkelta į naują vietą). Maždaug iki 1960 m. statyti vienaaukščiai mediniai sodybiniai namai, vėliau – daugiausia kapitaliniai. 1967 m. buvo 13 gatvių.[10]

Sovietmečiu buvo Pravienos kolūkio centrinė gyvenvietė (ūkio specializacija – daržovių auginimas; turėjo laukų drėkinimo sistemą). Pastatyta alytnamių, prekybos centras (architektas V. Putinas) su dviem parduotuvėmis ir kavine.

1998 m. patvirtintas dabartinis Rumšiškių herbas, miestelis pripažintas gražiausia Lietuvos gyvenviete.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. pabaiga – 1565 m. Rumšiškių valsčiaus centras Kauno apskritis
XIX a.  ?
19191946 m. Kauno apskritis
19461950 m. Kaišiadorių apskritis
19501995 m. Rumšiškių apylinkės centras Kaišiadorių rajonas
1995 Rumšiškių seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Rumšiškės yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Rumša (ar Rumšas, Rumšys), pridėjus vietovardžiams būdingą priesagą -iškės.[11] XX a. tarpukariu vartota vienaskaitinė forma Rumšiškė arba Rumšiškis.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[4] 1899 m.*[3] 1970 m.sur.[12] 1981 m.[13] 1986 m.[14] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
969 519 922 1 260 1 526 1 833 1 651 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Jono Aisčio muziejus
  • Rumšiškėse kurį laiką mokėsi poetas Antanas Baranauskas (1835–1902), kuriam čia pastatytas paminklas (1967 m., skulptorius Vladas Žuklys; pakeliui nuo bažnyčios link marių pakrantės; dailės ir istorijos paminklas).
  • Miestelio kapinėse, į dešinę nuo koplyčios palaidotas poetas Jonas Aistis (1904–1973; perlaidotas 2000 m.). Stovi paminklinis biustas jam atminti (skulptorius Vladas Žuklys, architektas S. Petrauskas), koplytstulpis.

Šaltiniai

  1. Rumšiškės. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Румшишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 259 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 Румшишки. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 342 psl. (rus.)
  5. Rumšiškės wikimapia.org
  6. Rumšiškės maps.vlasenko.net
  7. Rumšiškės loadmap.net
  8. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 51 psl.
  9. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  10. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 44 psl.
  11. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 184–185 psl.
  12. Rumšiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 118 psl.
  13. Rumšiškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 523 psl.
  14. Rumšiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 586 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: