Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Salantai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Salantai
   Salantai COA.jpg   
Salantai church2.JPG

Salantai
56°03′29″N 21°34′01″E / 56.058°N 21.567°E / 56.058; 21.567 (Salantai)Koordinatės: 56°03′29″N 21°34′01″E / 56.058°N 21.567°E / 56.058; 21.567 (Salantai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Salantų miesto seniūnija
Įkūrimo data: XVII a.
Seniūnas: Kazimieras Galdikas
Gyventojų: 1 615 (2011 m.)
Plotas: 2,980 km²
Tankumas (2011): 542 žm./km²
Altitudė: 66 m
Vietovardžio kirčiavimas
(3b (4) kirčiuotė)
Vardininkas: Salantaĩ
Kilmininkas: Salantų̃
Naudininkas: Salantáms
Galininkas: Sãlantus (Salantùs)
Įnagininkas: Salantaĩs
Vietininkas: Salantuosè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-97035
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: SalantaiVikiteka

Salantai – miestas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos. Salantų seniūnija, Imbarės seniūnijos administracinis centras. Urbanistikos paminklas.

Stovi Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1911 m.), veikia pašto skyrius (LT-97035), policijos nuovada, ligoninė, gimnazija, vaikų darželis, kultūros centras, pirminės sveikatos priežiūros centras, Salantų regioninio parko direkcija, 2 vaistinės, 2 degalinės, daugiau kaip 10 parduotuvių, duonos kepykla, keletas smulkių individualių įmonių.

Kultūros paveldo objektai: senoji miesto dalis – urbanistikos paminklas, Salantų akmuo su Laumės pėda, Salantų, Laivių Laumės akmuo, Karių kapinės, Nepriklausomybės paminklas, paminklas lietuvių tautos kančioms atminti, prelatų P. Urbanavičiaus ir A. Simaičio kapai, kapinių koplyčia ir koplytėlės, Žvainių senovės gyvenvietė.

Veikia M. Ivanausko privatus zoologijos sodas, gimnazijos kraštotyros muziejus.

Turinys

Geografija

Salantu regioninis parkas.png


Gamtos paminklai: miesto parkas, Salantų kaštonas (kamieno apimtis – 4,8 m), seniausias Lietuvoje kaštonas. Apylinkėse įsteigtas Salantų regioninis parkas. Salanto upės šlaite auga XIX a. įveistas parkas.


WikiMapia žemėlapis

Salantai WikiMapia žemėlapyje[4]

Topografinis žemėlapis

Salantai topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Rusų tankas IS-2 Salantuose 1959 m., pastatytas kaip paminklas SSRS didvyriui gvardijos jaun. leitenantui Georgijui Tyrinui, žuvusiam prie Salantų 1944 m. spalio 18 d. Po 1991 m. tankas perkeltas į Orvydų sodybą, kur stovi iki šiol.

Salantų apylinkėje žmonių gyvenama nuo žalvario amžiaus, t. y., I tūkstantmečio pr. m. e.. Nuo 1556 m. minimi Skilandžių dvaras ir miestelis. 1567 m. miestelyje buvo turgavietė, 4 gatvės ir 27 namai, 1630 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, o nuo 1638 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais. Apie 1667 m. įsteigta parapinė mokykla. 1668 m. Salantai vadinami miestu, kuriame gyveno 66 šeimos. 1746 m. miestelis gavo 4 metinių prekymečių privilegiją.

18251831 m. veikė kanauninko Stanislovas Čerskio įsteigta raižykla, kurioje buvo gaminami vario raižiniai lietuviškų elementorių ir maldaknygių iliustracijoms. Mokytojo Simono Borisevičiaus vadovaujami salantiškiai pirmieji Lietuvoje 1831 m. vasario mėn. sukilo prieš rusų carų priespaudą. 1833 m. miestelyje veikė 28 krautuvės ir 12 karčemų, 1871 m. atidaryta vaistinė, 1880 m. – paštas, 1904 m. – taupomoji kasa.

Nuo 1905 m. Salantuose Aleksandras Bendikas leido kalendorių ūkininkams „Keleivis, išeinąs į Žemaičius ir Lietuvą“. Klebonas, kanauninkas Pranas Urbanavičius 1905 m. įkūrė vartotojų bendrovę „Kaukas“, 1906 m. atidarė lietuvišką „Saulės“ draugijos pradinę mokyklą mergaitėms, 19061911 m. pastatė mūrinę bažnyčią (archit. Karlas Eduardas Strandmanas).

Nuo XIX a. pab. Salantai buvo valsčiaus ir seniūnijos administracinis centras. 19191940 m. jame veikė valsčiaus savivaldybė, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, paštas, katalikų bažnyčia, žydų sinagoga, keletas batų dirbtuvių, vartotojų bendrovės parduotuvė, keletas privačių krautuvių. 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas.

1923 m. Salantuose buvo 221 sodyba. [7] Lietuvos žemės reformos metu prie miestelio prijungta išparceliuoto Salantų dvaro sodyba. 1941 m. nacistai sunaikino Salantų žydų bendruomenę (apie 700 žmonių).

1950 m. suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu Salantai gyventojų skaičiumi nedaug atsiliko nuo aplinkinių rajono centrų – Skuodo ir Plungės. Tačiau mieste nebuvo vystoma pramonė, jis nesiplėtė, liko Salantų tarybinio ūkio centrine gyvenviete. 1993 m. ties buvusiu vandens malūnu atstatyta užtvanka, įrengtas apie 5 ha dydžio tvenkinys. 1995 m. Salantai neteko miesto teisių, liko Salantų ir Imbarės seniūnijų centras. 1996 m. miestas atšventė 440-ąsias įkūrimo metines. Šventės proga liepos 2 d. patvirtinti miesto vėliava ir Salantų herbas, o prie seniūnijos atidengta skulptūra (autorius Liudas Ruginis).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1565 m. Imbarės vaitija Platelių seniūnija
nuo XIX a. pab. Salantų valsčiaus centras Telšių apskritis
19191950 m. Kretingos apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Imbarės apylinkės centras Salantų rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m. Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Salantų seniūnija ir Imbarės seniūnijos centras Kretingos rajono savivaldybė Klaipėdos apskritis


Pavadinimo kilmė

1565 m. vietovė minima kaip Skilandžiai, nuo 1638 m. – Salantai. Miesto vardas kilęs nuo pro jį tekančios upės Salanto (vandenvardinis vietovardis).[8] Pasakojama, kad Erlos slėnyje stovėjo Alko kalnas, ant kurio buvusi žalčių dievo Pilvyčio šventykla, o jam daugiausia buvo aukojami skilandžiai.[9]

Liaudies etimologija pasakoja, kad kai aplink Salantų teritoriją tekėjo upė, du romėnai plaukė valtimi ir vienas sušuko „Sala antai!“ („ten yra sala“).

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1868 m.*[3] 1897 m.sur. 1900 m.*[2]
1 294 1 344 2 446 1 500
1923 m.sur. 1970 m.sur. 1976 m.[10] 1979 m.sur.
1 942 2 163 2 300 2 086
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur.
2 431 1 942 1 767 1 615
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Gimė:

Gyveno:

Gyvena ir reikšmingus darbus kuria:

  • tautodailininkas, medžio drožėjas Liudas Ruginis
  • tautodailininkas, medžio drožėjas, Kretingos rajono politikas Alioyzas Pocius
  • chorvedžiai Danutė ir Petras Pučkoriai

Švietimas ir ugdymas

Sportas

Šaltiniai

  1. Salantai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Саланты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 28А (56) : Саварни — Сахарон. С.-Петербургъ, 1900., 113 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Саланты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 395 psl. (rus.)
  4. Salantai wikimapia.org
  5. Salantai maps.vlasenko.net
  6. Salantai loadmap.net
  7. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 185–186 psl.
  9. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 49 psl. .
  10. Salantai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 613 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: