Seulas
| Seulas kor. 서울 | |
|---|---|
 Vaizdas:Flag of Seoul (1946 - 1996).svg
| |
 Seulo fotomontažas | |
  Seulas | |
| Laiko juosta: (UTC+9) | |
| Valstybė: |  Pietų Korėja
|
| Gyventojų: | 10 117 909 (2014 m.) |
| Plotas: | 605,21 km² |
| Tankumas: | 16 718 žm./km² |
| GeoName kodas | 1835848 |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | |
 Vikiteka: |
SeulasVikiteka |
Seulas (kor. 서울, soul) arba oficialiai Seulo ypatingasis miestas (kor. 서울 특별시, soul tukbjolši) – Pietų Korėjos didžiausias miestas ir šalies sostinė nuo 1948 m. Nuo 1394 m. iki šalies padalinimo 1948 m. bei trumpą laiką Korėjos karo metu buvo visos Korėjos sostinė. Tai sparčiai augantis miestas, turintis apie 10,5 mln. gyventojų.[1]
Seulas yra išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, į pietus nuo demilitarizuotos zonos, prie Han upės. Miesas yra politinis, kultūrinis, socialinis ir ekonominis Pietų Korėjos ir Rytų Azijos centras, jame gyvena apie ketvirtadalį šalies gyventojų. Miestas taip pat yra tarptautinis verslo, finansų, tarptautinių korporacijų ir pasaulinių organizacijų centras.
Seulas laikomas vienu iš didžiausių pasaulio miestų. Metropolinė Seulo teritorija apima Inčono uostą, „miegamąjį“ miestą Songnamą ir kitus priemiesčius. Puiki transporto infrastruktūra: geležinkeliai, automagistralės, oro uostai, metropolitenas. Išvystyta geležies ir plieno, spaudos, tekstilės pramonė, gaminami automobiliai, elektronika, chemikalai, plati paslaugų sfera.
Mieste yra daug istorinių karališkų rūmų (Gyeongbok, Changdeok, Deoksu ir kt.), muziejų, krikčionių bažnyčių, budistinių šventyklų, teatrų, bibliotekų, zoologijos ir botanikos sodų, universitetų (didžiausias – Seulo valstybinis universitetas).
Istorija
Seulo istorija pradedama skaičiuoti maždaug nuo 18 m. pr. m. e, ir siejama su Pekčės (Baekje) valstybės įkūrimu. Šios valstybės sostinė vadinta Virjesong (慰禮城 / 위례성 Wiryeseong), ir buvo dabartinio Seulo teritorijoje. Iš tų laikų mieste yra išlikusios atskiros miesto sienų dalys. Tada Seulas buvo tvirtovė ir prekybos centras.
Samguk laikotarpiu Pekčė, priklausanti Mahan federacijai (vienai iš trijų to meto Pietinės Korėjos federacijų Samhan) užkariavo kitas federacijos valstybėles ir suvienijo visą pietvakarių Korėją. Tai padarė Virjesongą didelės valstybės sostine.
392 m, kaimyninės valstybės Kogurio ekspansijos metu, Virjesong buvo užimtas (Pekčė buvo priversta perkelti sostinę į pietus).
551 m, plečiantis Silla valstybei, ši užėmė miestą, ir jis buvo pervadintas Hanjang (kor. 漢陽 / 한양 Hanyang), o vėliau, X a. Korėją suvienijus Korio valstybei, Seului pradėta teikti ypatinga reikšmė – manyta, kad ta valstybė, kuri turi Seulą, valdo ir visą Korėją. XI a Seulas pavadintas Pietine sostine (Namgyeong).
1394 m. prasidėjus Čioson dinastijai, Seulas, tada pavadintas Hansong (kor. 漢城 / 한성 – Hanseong) tapo visos Korėjos sostine. Hansongas buvo apjuostas tvirtomis sienomis su vartais, centre išdygo Korėjos imperatoriaus rūmai Giongbokgung.
Kuomet 1910 m. Korėją užėmę Japonija, miestas buvo pervardintas „Sostinės miestu“ (京城 / 경성 – Gyeongseong), jame rezidavo Japonijos generalgubernatorius.
Antrojo pasaulinio karo metu Seulą užėmė JAV karinės pajėgos. 1948 m. miestas tapo Pietų Korėjos sostine, 1950 m. birželio 28 d., praėjus vos trims dienomis nuo Korėjos karo pradžios, miestą užėmė Šiaurės Korėja, paskui jis buvo užimtas tai vienų, tai kitų kariaujančių pusių, kol 1951 m. kovą Seulą perėmė valdyti Jungtinės Tautos. Smarkiai sugriautas karo metu, po to Seulas buvo atstatytas labai moderniais principais.
Geografija
Seulas įsikūręs Pietų Korėjos šiaurės vakaruose, prie Han upės. Ši teritorija jau nuo seno vaidino labai svarbų vaidmenį Korėjos istorijoje. Miestą supa aštuoni kalnai, jame daug kalvų.
Klimatas
| Klimato lentelė Seulo | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| S | V | K | B | G | B | L | R | R | S | L | G |
23
1
-7
|
25
3
-5
|
47
10
0
|
94
17
7
|
92
23
13
|
134
26
17
|
369
29
22
|
294
30
22
|
169
26
17
|
50
20
10
|
53
11
3
|
21
4
-4
|
| temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm šaltinis: climate-charts.com | |||||||||||
|
Farenheito skale
| |||||||||||
Seului būdingas drėgnas žemyninis klimatas, nepaisant to, kad pati P. Korėja iš 3 pusių apsupta vandens. Vasaros karštokos ir drėgnos, žiemos šaltokos ir sausesnės.
Suskirstymas
Seulas padalintas į 25 gu (구; 區) (rajonus)[2]. Gu stipriai skiriasi plotu (nuo 10 iki 47 km²) ir gyventojų skaičiumi (nuo mažiau nei 140 000 iki 630 000). Songpa gyvena dagiausiai žmonių, tuo tarpu Sočo yra didžiausio ploto. Kiekvienas gu padalintas į dong (동; 洞) arba mikrorajonus. SIš viso Seule 522 administraciniai mikrorajonai (행정동).[2] Dong toliau dalinami į 13 787 tong (통; 統), kurie savo ruožtu dalinami į 102 796 ban.
|
|
Gyventojai
Seulas pasižymi dideliu gyventojų tankumu (apie 17 000/km²) ir tautiniu jų homogeniškumu – iš daugiau nei 10 mln. jo gyventojų tik apie 2,5% yra kinų, japonų ar kitų mažumų atstovai. Pagrindinės išpažįstamos religijos yra budizmas ir krikščionybė.
Ekonomika
Nors Seulas užima tik apie 0,6% Pietų Korėjos teritorijos, jame sukuriama apie 21% viso šalies BVP ir surenkama apie 43% visų valstybės mokesčių.[3]
Šiame mieste yra įsikūrę pagrindinės Pietų Korėjos kompanijos (kaip kad Samsung, LG, Hyundai, Kia) ir užsienio kompanijų atstovybės.
Kultūra
Seule įsikūrę daugiau nei 100 įvairių muziejų, įskaitant tris valstybinius (Valstybinis Korėjos muziejus, Valstybinis Liaudies muziejus ir Valstybinis Korėjos rūmų muziejus).
Mieste taip pat yra daug svarbių istorinių rūmų (Changdeokgung, Changgyeonggung, Deoksugung, Gyeongbokgung, Gyeonghuigung), religinės paskirties pastatų.
Sportas
1988 m. Seule vyko XXIV vasaros olimpinės žaidynės, 2002 m. – XVII pasaulio futbolo čempionatas.
Transportas
Seulas turi gerai išvystytą ir vis dar tebeplečiamą transporto sistemą. Mieste yra 9 metro linijos, kuriomis kasdien pasinaudoja apie 8 mln. žmonių, vietinio ir tarpmiestinio susisiekimo autobusų tinklas, keturios didelės ir daug mažesnių traukinių stočių, du oro uostai (Inčon ir Gimpo). Seulo gatvėmis taip pat važinėja beveik 3 mln. įvairių rūšių automobilių.[4]
Švietimas
Universitetai
Seule yra įsikūrusi didžioji dalis pagrindinių Pietų Korėjos universitetų, kaip kad Seulo Valstybinis, Korėjos, Yonsei, Sungkyunkwan, Ewha Moterų, Hanyang, Sogang, Kyung Hee, Chung-Ang ir kiti. Iš viso Seule yra 42 universitetai.
Turizmas
Seulas yra turistų aktyviai lankoma vieta. Jame kasmet apsilanko daugiau nei 8 mln. užsieniečių, daugiausiai iš Japonijos.[5]
Miestai partneriai
Žemiau pateikiami Seulo miestai partneriai. Skliausteliuose pateikti metai, nuo kurių miestai bendradarbiauja.[6]
|
|
Šaltiniai
- ↑ The registered population of the South Korean provinces and cities, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 "Administrative Districts." Seulo metropolijos valdžia. Nuoroda tikrinta 2008-05-02. Citavimo klaida: Netinkama
<ref>žymė; vardas "Administraciniai rajonai" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu - ↑ About Seoul, Economic and Social Development Commission
- ↑ Number of Vehicles in Seoul Set to Top 3 Million, The Chosunilbo, 2011-04-25
- ↑ Seoul City sees steady increase in foreign visitors, The Korea Herald, 2011-06-15
- ↑ Seul Metropolitan Government. "International Cooperation: Sister Cities."
- ↑ The Many Lives of Tehran Road
Nuorodos
.svg){kind=link}
| ||||||