Sigitas Geda

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Sigitas Zigmas Geda
Sigitas Geda.jpg

Gimė 1943 m. vasario 4 d.
Paterai, Lazdijų apskritis
Mirė 2008 m. gruodžio 12 d. (65 m.)
Vilniuje

Veikla
poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.

Žinomas už „Septynių vasarų giesmės“
„Babilono atstatymas“

Žymūs apdovanojimai

Sigitas Zigmas Geda (g. 1943 m. vasario 4 d. Paterų kaime, Lazdijų apskritis – 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.) – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.


Biografija

1961 m. baigė Veisiejų vidurinę mokyklą, 1966 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

1967 m. dirbo savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje, 19671975 m. – žurnalo „Mūsų gamta“ redakcijoje, tačiau dėl politinių pažiūrų aktyvumo buvo atleistas. 19881990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos sekretorius. Nuo 1992 m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ skyriaus redaktorius. [1]

Nuo 1967 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 19881990 m. Sąjūdžio narys, Lietuvos Seimo narys.

2007 m. S. Geda stojo prieš teismą apkaltintas dukters sužeidimu.

Kūryba

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1959 m. 1966 m. debiutavo eilėraščių knyga „Pėdos“.

Kūrybos bruožai

S. Gedos poezijoje jaučiamas nuolatinis ryšys tarp to, kas buvo dar priešistorėje, ir šiandienos; ieškoma universalios mitinės atminties, supinamos senosios lietuvių literatūros, Rytų poezijos, Viduramžių dailės, Biblijos, senųjų kultūrų mitologijos. Žemė, kosmosas ir žmogus suvokiami kaip lygiaverčiai partneriai, giedama giesmė gyvybei. Kalbėdamas apie nuolatinį pasaulio atsinaujinimą lyrinis subjektas pats nuolat keičiasi, persikūnija, tuo pačiu metu būna keliose laiko ir erdvės juostose: jam lygiai svarbu mitas, istorija ir asmeninė, kasdienė patirtis.

Bandydamas suvokti kalbos, atskirų žodžių ir reiškinių genezę Geda eksperimentuoja kalba, vartoja seksualines metaforas. Jam paklūsta pačios įvairiausios poetinės formos: klasikiniai ketureiliai, sonetai, rytietiški trieiliai. Poetas nuolat stebina skaitytojus išmone ir gaivalingumu.

Gedos esė apima viso gyvenimo įvairovę – nuo atsitiktinai sutiktų žmonių, užfiksuotų reiškinių iki platesnių kultūrinių apibendrinimų. Nevengiama atviro subjektyvumo, kontroversiškų teiginių.

S. Gedos eilėraščio poetinis laikas ir erdvė paneigia įprastinius realybės dėsnius. Lyrinis subjektas tekste reiškiasi labai įvairiai: jis gali būti įprastas kalbantysis, gali užsidėti paties autoriaus kaukę ir būti vadinamas jo pavarde, gali kalbėti kito žmogaus (pavyzdžiui, pranzūzų viduramžių poeto Fransua Vijono) vardu, gali būti ir poetinio pasakojimo veikėjas ir pasakotojas. Poetas mėgsta maišyti ir aukštąjį, ir žemąjį stilius: su šventumu susiję teiginiai susipina su buitine kalba, net piktžodžiavimu.

Viena svarbiausių S. Gedos kūrybos temų yra pasaulio gyvastingumas, gaivalingumas, nuolatinis atsinaujinimas ir nuostaba tokio pasaulio akivaizdoje. Dažnai eilėraštis tampa pradžios, ištakų (viso pasaulio, tautos, kalbos ar kokio nors daikto), netikėtų tarpusavio ryšių ieškojimu. S. Gedai apskritai svarbu etimologija, kilmė, jis mėgina rasti arba mistifikuoti (sukurti ir pateikti kaip tikrą) atskiro žodžio, gramatinės formos atsiradimo kelią. Neretai tarsi siekiama atkurti pirmykštį kalbos gausmą, žaidžiama kalbos garsais, derinamas žodis ir piešinys.

Bibliografija

  • Pėdos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1966.
  • Strazdas: poema. – Vilnius: Vaga, 1967.
  • Panteistinė oratorija: libretas. 1970.
  • Užmigę žirgeliai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.
  • 26 rudens ir vasaros giesmės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.
  • Velnio nuotaka: scenarijus, 1974.
  • Mėnulio žiedai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
  • Baltojo Nieko dainelės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
  • Paskutinės pagonių apeigos: libretas, 1978.
  • Marių paukštė: libretas, 1979.
  • Mėlynas autobusiukas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980.
  • Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis: 7 pjesių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1981.
  • Žydinti slyva Snaigyno ežere: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1981.
  • Meilė ir mirtis Veronoje: libretas, 1982.
  • Varnėnas po mėnuliu: eilėraščiai ir poemos. – Vilnius: Vaga, 1984.
  • Vasara su peliuku Miku: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1984.
  • Strazdas – žalias paukštis: libretas, 1984.
  • Mamutų tėvynė: eilėraščiai ir poemos. – Vilnius: Vaga, 1985.
  • Baltoji varnelė: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1985.
  • Praniukas pramaniūgas: trumpi ir ilgi eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
  • Kaulo Senis ant geležinio kalno: libretas, 1987.
  • Pasaulio medis: libretas, 1987.
  • Žalio gintaro vėriniai: eilių romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.
  • Karalaitė ant svarstyklių: poemos ir eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1989.
  • Ežys ir Grigo ratai: žodžiai apie kitus. – Vilnius: Vaga, 1989.
  • Magiškas sanskrito ratas: libretas, 1989.
  • Strazdas – žalias paukštis: scenarijus, 1989.
  • Septynių vasarų giesmės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1991.
  • Močiutės dainos: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1991.
  • Babilono atstatymas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1994.
  • Eilėraščiai: eilėraščiai. – Vilnius: Baltos lankos, 1997.
  • Valkataujantis katinas: 101 eilėraštis vaikams. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
  • Jotvingių mišios: eilėraščiai. – Vilnius: Andrena, 1997.
  • Gedimino valstybės fragmentas: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1997.
  • Skrynelė dvasioms pagauti: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1998.
  • Man gražiausias klebonas – varnėnas: pokalbiai apie poeziją ir apie gyvenimą. – Vilnius: Vyturys, 1998.
  • Žydintys lubinai piliakalnių fone: septynių vasarų dienoraščiai. – Vilnius: Seimo leidykla, 1999. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija
  • Valkataujantis katinas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999.
  • Baltoji varnelė: eilėraščiai. 2-asis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 2000.
  • Sokratas kalbasi su vėju: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.
  • Siužetą siūlau nušauti: esė rinkinys. – Vilnius: Baltos lankos, 2002.
  • Žiemos biopsija / Biopsy of winter: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2002.
  • Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis: eilėraščiai. – Vilnius: Presvika, 2003.
  • Žiemos biopsija: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2002.
  • Adolėlio kalendoriai: dienoraščiai, gyvavaizdžiai, užrašai, tyrinėjimai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
  • Strazdelio dainos: vieno gyvenimo rinktinė. – Vilnius: Kronta, 2005.
  • Pelytė Sidabrytė: pasaka. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2004.
  • Testamentas mažai mergaitei: kai kas mažiems, kai kas ir…: 75 eilėraščiai. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2006.
  • Poezija / Sigitas Geda. – Vilnius, 2006.
  • Aukso karietaitė: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Kronta, 2006.
  • Miegantis Teodendronas: senieji jotvingių eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006

Vertimai

  • Kornejus Čiukovskis. Painiava: poemėlė. – Vilnius: Vaga, 1972.
  • L. Nadis. Poezija. – Vilnius: Vaga, 1972.
  • Johanesas Bobrovskis. Sarmatijos metas: eilėraščiai / kartu su B. Savukynu. – Vilnius: Vaga, 1974.
  • Dede Gorgudo sakmės / kartu su V. Arzumanovu. – Vilnius: Vaga, 1978.
  • Celanas Paulis. Aguona ir atmintis: eilėraščiai / kartu su V. Karalium – Vilnius: Vaga, 1979.
  • Sergejus Jeseninas. Ieva: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
  • Giesmių giesmė. – Vilnius: Vaga, 1983.
  • Vahagnas Davtianas. Granatmedžių dienos: eilėraščiai ir poema / kartu su E. Mieželaičiu – Vilnius: Vaga, 1986.
  • D. Džalilas. Kurdų sakmės: vyresniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vyturys, 1987.
  • Vaikystės rytmetėliai: latvių vaikų poezija / sudarė Evaldas Juchnevičius. – Vilnius: Vyturys, 1988.
  • Lekia mano žirgelis: latvių dainos: viduriniam ir vyresniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vyturys, 1989.
  • Gėlė ir poezija: japonų hokus (haikus), tankos, ikebanos / kartu su R. Neimantu. – Kaunas: Orientas, 1992.
  • Psalmių knygos. – Vilnius: Vaga, 1997.
  • Panditas Bilhanas. Penkiasdešimt posmų apie slaptąjį meilės džiaugsmą: poema. – Vilnius: Žuvėdra, 1998.
  • Dante Alighieri. Naujas gyvenimas: eilėraščiai su proziniais komentarais / kartu su I. Tuliševskaite. – Vilnius: Vyturys, 1998.
  • François Villon. Rinktinė poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1999.
  • Graikų mūza. – Vilnius: Jandrija, 1999.
  • Jaan Kaplinski. Vakaras grąžina viską: poezija. – Vilnius: Andrena, 1999.
  • Grigoras Narekaci. Sielvartingų giedojimų knygos. – Vilnius: Vaga, 1999.
  • Edgar Lee Masters. Spūn Riverio antologija: epitafijos. – Vilnius: Adrena, 2000.
  • Servus, Madonna: mažoji meilės antologija. – Vilnius: UAB „Meralas“, 2000.
  • Josif Brodskij. Poezija. – Vilnius: Baltos lankos, 2001.
  • Omaras Chajamas. Rubajatai. – Vilnius: Presvika, 2002.
  • Arthur Rimbaud. Sezonas pragare; Nušvitimai / kartu su J. Mečkausku-Meškėla – Vilnius: Andrena: Dictum, 2003.
  • Charles Baudelaire. Piktybės gėlės: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
  • A. A. Milne. Kai mes buvome maži: eilėraščiai vaikams. – Vilnius: Garnelis, 2005.
  • Dante Alighieri. Dieviškoji komedija. Pragaras: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.
  • Koranas: Literatūrinių prasmių vertimas. – Vilnius, Kronta, 2008.
  • William Shakespeare. Sonetai – Vilnius, Žara, 2009.


Vaidmuo Lietuvos persitvarkymo sąjūdyje

S. Geda – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.

Anglų istorikas Anatolis Lievenas skiria tris neoficialias grupes, kurios pirmuosius dvejus metus sudarė Sąjūdžio vadovybę: menų ir humanitarinių mokslų intelektualus, mokslinę ir techninę inteligentiją ir žemesniuosius komunistų klano narius. S, Geda priklausė humanitarinių mokslų inteligentijos grupei. Šios grupės nariais buvo menotyros profesorius, muzikologas Vytautas Landsbergis, filosofas Vytautas Radžvilas, rašytojas Vytautas Petkevičius ir kiti.

S. Geda apie Sąjūdį:

1988-aisiais buvo labai daug žadėta, aš irgi buvau iš tų kalbėtojų, kurie piešė šviesiomis spalvomis Lietuvos ateitį. Ar galėjo būti kitaip? Dabar klausiamas atsakau, kad tuos, kurie nieko gero nežadėdavo, žmonės bemat nušvilpdavo. Sąjūdis buvo Sąjūdis, kraštas buvo okupuotas, nuo jaunumės, rodos, diduma mūsų, visas bėdas versdavo okupantams, konkrečiau – rusams, komunistams, kagėbistams… Dabar jau gerokai atvėsę, ramia širdžia galime ir turime pripažinti, kad ir tie, ir tie, ir tie… padėjo mums, savaip, kiekvienas priklausomai nuo savo sąžinės, o kitas – ir be jokios sąžinės. Tiesiog – išmušė valanda, atėjo virsmo metas, kas nevirto, nesivertė – buvo apverstas. Vienas sukandęs dantis, kitas praktiškai paskaičiavęs, trečias net pats neapsižiūrėjo, kaip iš raudonuko į baltą pavirto.

(S. Geda,Lietuva – su priešais ir be priešų, Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis Metai, 2008 m. Nr. 2 (vasaris))

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 146 psl.


Literatūra

  • Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis Metai, 2008 m. Nr. 2 (vasaris)
  • Anatol Lieven, Pabaltijo revoliucija : Estija, Latvija, Lietuva – kelias į nepriklausomybę, Vilnius: Baltos lankos, 1996, 475 p.
  • RAŠYTOJAI. LT – Literatūros Kultūros Platforma: [1]
  • LIETUVA TURINO KNYGŲ MUGĖS VIEŠNIA: [2]
  • „Lietuvių literatūros konspektas abiturientui“, Vilnius: Baltos lankos, 2008, 98p.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+16251-212=16039 wiki spaudos ženklai).