Sirija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
الجمهوريّة العربيّة السّوريّ
Al-Jumhuriyah al-'Arabiyah al-Suriyah
Flag of Syria.svg Coat of arms of Syria.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Sirija žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Damaskas
Didžiausias miestas Damaskas
Valstybės vadovai Baschar al-Assad
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
185 180185,180 km²
18,518,000 ha
71,497.998 mi²
km² (86)
0,61 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
21 835 476 (54)
117.91117.91 žm./km²
1.179 žm./ha
305.387 žm./mi²
žm./km² (70)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
75,10 mlrd. $ (65)
4000 $ (115)
Valiuta Sirijos svaras (SYP)
Laiko juosta UTC+2
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Prancūzijos
1946 m. balandžio 17 d.
Valstybinis himnas Sirijos himnas
ISO kodas SY
ISO3 kodas SYR
ISO skaitmeninis kodas 760
FIPS kodas SY
GeoName kodas 163843
Interneto kodas .sy
Šalies tel. kodas +963
Commons-logo.svg Vikiteka: SirijaVikiteka

Sirijos Arabų Respublika (Sirija) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Libanu, Izraeliu, Jordanija, Iraku, Turkija bei Viduržemio jūra.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija

Apie priešislamiškos Sirijos istoriją: Senovės Sirijos istorija

Senovės laikotarpis

Romėnų amfiteatras Bosroje

Sirija - vienas pasaulio žemdirbystės židinių ir viena seniausių civilizacijų, klestėjusi vienu metu, kaip ir Senovės Egiptas bei Mesopotamija. Dėl palankių sąlygų čia labai anksti susiformavo pastoviai gyvenamos gyvenvietės, brandžios priešistorinės kultūros. III tūkst. pr. m. e. Sirija tapo svarbia tarpininke Artimųjų Rytų prekyboje tarp Egipto, Šumero ir Hatų valstybėlių (šiaurėje). Tuo metu klestėjo prekybiniai miestai, kurių svarbiausi tūkstantmečio II pusėje buvo Ebla ir Maris, konkuravę dėl hegemonijos visoje Sirijoje. Kultūros srityje Sirija buvo stipriai įtakojama Mesopotamijos: iš čia atkeliavo dantiraštis, kiti svarbūs pasiekimai.

III tūkst. pr. m. e. pabaigoje Eblą ir Marį prisijungė Akadas, ir tik po III Ūro dinastijos pabaigos Senovės Sirijos miestai vėl tapo nepriklausomi. Tuo metu daugumą jų apgyvendino semitų kilmės amoritai, sukūrę turtingus miestus valstybes, tokius kaip Jamchadas, Hamatas, Alalachas, Katna, Karchemišas, Ugaritas ir kt. Per II tūkst. pr. m. e. dėl hegemonijos turtingoje Sirijoje kovojo Egiptas, Hetitų imperija, Mitanija. Laikotarpiu XII-VIII a. pr. m. e. Sirijos miestai valstybės buvo atkūrę nepriklausomybę kaip siro-hetitų valstybės, kuriose maišėsi aramėjai, luviai ir huritai.

Nuo VIII a. pr. m. e. Siriją valdė įvairios išorinės jėgos - galingos imperijos. Pirmiausia Asirija, vėliau Babilonija, Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai, Romos imperija, Bizantijos imperija. Nuo Aleksandro laikų Sirija buvo smarkiai helenizuojama, pervardijami toponimai, čia įsitvirtino helenistinės vertybės, graikų kalba, galiausiai krikščionybė. Didžioji dalis Sirijos buvo gyvenama semitų aramėjų.

Islamo laikotarpis

Minaretai Hamoje

636 m. Sirijos regionas buvo užkariautas Arabų Kalifato ir pradėta krašto islamizacija ir arabizacija. Labai greitai Sirija tapo Kalifato centrine dalimi, į kurios miestą Damaską Omejadai perkėlė savo imperijos sostinę. Tik įsitvirtinus Abasidams, 750 m. sostinė perkelta į Bagdadą, ir Sirijos reikšmė sumenko. Yrant Kalifatui, Sirijoje susiformavo keletas nepriklausomų karalysčių, kurios XI a. buvo prijungtos prie Seldžiukų imperijos.

Tuo pat metu krašte pasirodė krikščionys iš Vakarų Europos – Kryžiaus karų dalyviai, kurie įkūrė krikščioniškas pakrantės valstybes ir atskyrė Siriją nuo jūros. Musulmonų karvedys Saladinas konsolidavo pajėgas prieš krikščionis ir įkūrė Ajubidų dinastiją, kuri įsiviešpatavo Sirijoje ir Egipte. Tai nulėmė tolesnius glaudžius Sirijos santykius su Egiptu, nes Egipto dinastijos dažniausiai kontroliuodavo ir Siriją.

1516 m. Sirija tapo Osmanų imperijos dalimi ir jos sudėtyje išlieka keturis amžius. Valdant Osmanams sutriko Sirijos ekonominė ir socialinė raida. Gyventojų skaičius sumažėjo 30 %, šimtai kaimų išnyko dykumoje. Ir nors Sirija buvo nualinta Osmanų valdymo, ji ir toliau traukė Europos pirklius. XV a. Alepas, vienas didžiausių Sirijos miestų, buvo svarbiausias Artimųjų Rytų prekybos centras.

Žlungant Osmanų imperijai, 1916 m. Prancūzija ir Didžioji Britanija pasidalino Levantą, ir Prancūzijai atiteko dabartinė Sirija ir Libanas – taip vadinamasis Prancūzijos Sirijos mandatas. Prancūzai kontrolę šalyje išlaikė iki pat 1941 m., o 1946 m. Sirija de facto tapo nepriklausoma. Nuo tada jos istorija buvo formuojama pašonėje atsiradusio Izraelio ir nuolatinių tarptautinių neramumų, kurių metu Sirija ne kartą vienijo jėgas su Egiptu. Nestabili tarptautinė padėtis buvo vienas iš veiksnių, kuris leido 1963 m. ateiti į valdžią Baath partijai. Šalyje įsitvirtino vienpartinė pro-kairioji sistema, kuri išsilaikė iki mūsų dienų.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Sirijos politinė sistema

Nuo 1963 metų Siriją valdo „Baath“ partija, kuri kontroliuoja visus vyriausybės padalinius. Valdžia tvirtai sutelkta prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado), 2000 metais perėmusio postą iš savo velionio tėvo Hafezo al-Assado (Hafezo Asado), rankose.

250 vietų Liaudies Taryba vadinamas parlamentas renkamas kas ketverius metus ir sprendžiant politinius klausimus turi mažai galių. Sirijoje nuo 1963 metų galioja Nepaprastasis įstatymas kuriuo nėra leidžiama jokių opozicinių partijų veikla. Prieš rinkimus į liaudies Tarybą patikrinamas visų kandidatų lojalumas – jų dalyvavimui rinkimuose turi pritarti vyriausybė. Balsavimo teisę šalyje turi 7,6 mln. gyventojų.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Sirijos gubernijos

Sirija yra padalinta į 14 gubernijų (muhāfazų), kurios vadinamos pagal jų administracinius centrus:

Didžioji El Kuneitros gubernijos dalis nuo 1967 m. yra okupuota Izraelio.

Geografija

Nusarijos kalnai

Pagrindinis straipsnis: Sirijos geografija

Siriją sudaro trys svarbiausios geografinės sritys. Vakarinę dalį užima pakrantės lyguma su derlingiausia šalies žeme. Čia gyvena dauguma sirų. Viduržemio jūros pakrante Sirija tęsiasi 180 km nuo Turkijos iki Libano, čia įsikūrę du dideli uostai, Tartusas ir Latakija. Pakrantės lygumą nuo vidinių šalies rajonų skiria keletas kalnagūbrių - Antilibanas, Nusarijos kalnai, Drūzų kalnai, Golano aukštumos ir keletas derlingų baseinų, kuriuose įsikūrę dideli miestai. Į rytus nuo kalnų plyti Džeziros plynaukštė, nedideli plokščiakalniai ir akmenuota dykuma. Pusę šalies užima Sirijos dykuma, nusidriekusi į Jordaniją, Vakarų Iraką ir šiaurės Saudo Arabiją. Aukščiausia šalies vieta yra Hermono kalnas Libano pasienyje (2814 m).

Svarbiausia šalies upė - Eufratas, sudarantis 80 % Sirijos vandens resursų. Ant upės įrengta hidroelektrinė, sudarytas didelis Asado tvenkinys. Sirijos teritorijoje į Eufatą suteka keletas intakų, iš kurių svarbiausias - Chabūras. Kita svarbi upė - vakaruose tekantis Orontas.

Klimatas subtropinis (pajūryje) ir tropinis (vidinėse srityse). Šias juostas skiria šalies vakaruose iškilę kalnagūbriai. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 750–1000 mm pajūryje, 200–250 mm Damaske, iki mažiau nei 100 mm pietryčiuose. Žiemą kalnuose kartais iškrenta sniegas. Rytuose būna smėlio audrų. Pakrantėje vidutinė temperatūra būna nuo 7 °C žiemą iki 27 °C vasarą, centriniuose rajonuose - atitinkamai nuo 4 iki 40 °C, o dykumoje vasarą oras įkaista virš 45 °C.

Jūros pakrantėje ir vakariniuose kalnų šlaituose auga subtropiniai krūmynai, pušų, Libano kedrų, ąžuolų, laurų, kiparisų giraitės. Toliau rytuose būdingos pusdykumės ir dykumos.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Sirijos ekonomika

Apie 40 % Sirijos gyventojų dirba žemės ūkio srityje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, miežiai, medvilnė, tabakas, lęšiai. Auginamos didelės bandos paukščių, galvijų, avių.

Šalis perdirba naftą, apdirba maisto produktus, gamina alkoholinius gėrimus, chemikalus. Dirbinių, tokie kaip šilkas, oda, stiklas, gamyba plačiai paplitusi šalyje. Sirijoje išgaunama nafta, gamtinės dujos, fosfatai, klintys, druska.

Sirija daugiau eksportuoja nei importuoja. Importuojami įvairūs įrenginiai, maisto produktai, metalai, tekstilės produktai, chemikalai, plataus vartojimo prekės. Eksportuojama nafta, tekstilės produktai, fosfatai. Šalies mainų partneriai yra Vokietija, Italija, Prancūzija, Libanas, Saudo Arabija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Sirijos demografija

Daugiau nei 80 % Sirijos gyventojų yra arabai, musulmonai. Likusiuosius sudaro 10-12 % krikščionių, kurių dalis save laiko asirais, tačiau daugiausia kalba arabiškai, 3-6,5 % kurdų, 1-2 % armėnų bei nedidelės čerkesų (apie 80 000) ir turkų/turkomanų (apie 30 000) mažumos. Didžioji dabartinių Sirijos arabų yra kilę iš viduramžiais islamizuotų ir arabizuotų krikščionių-aramėjų gyventojų.

Šalia nuolatinių gyventojų yra didelė dalis arabiškai kalbančių pabėgėlių (482 000), iš jų 476 000 palestiniečiai, taip pat 170 000 vidaus pabėgėlių (2002 m. pabaiga).

Per XX a. Sirijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. Po Pirmojo pasaulinio karo Sirijoje gyveno ne daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų. Apie 1970 m. gyventojų skaičius pasiekė 6 mln., t. y. padidėjo keturis kartus. Šiuo metu yra 18 mln. gyventojų, t. y. dvylika kartų daugiau nei po Pirmojo pasaulinio karo.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1981 m. ir 2012 m.
1981 m. 1994 m. 2012 m.
9 050 204 13 812 284 21 835 476

Religija

Apie 70 % gyventojų yra musulmonai sunitai; apie 12  % – alavitai, nuo 2 % iki 3 % – drūzai ir apie 2 % šiitų; 10–12 % gyventojų priklauso įvairioms krikščionių konfesijoms.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Sirijos kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

Dalį Sirijos interneto svetainių galima pasikeisti į anglų ar kitas kalbas.

Bendros žinios:

Žinių svetainės:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:




Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.