Slovėnija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republika Slovenija
Flag of Slovenia.svg Slovenia Coat of Arms.png
(Detaliau) (Detaliau)
Slovėnija žemėlapyje
Valstybinė kalba slovėnų
Sostinė Liubliana
Didžiausias miestas Liubliana
Valstybės vadovai Danilo Türk Janez Janša
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
20 27320,273 km²
2,027,300 ha
7,827.405 mi²
km² (149)
0,6 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
2 049 204 (142)
101.08101.08 žm./km²
1.011 žm./ha
261.797 žm./mi²
žm./km² (73)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
47,12 mlrd. $ (80)
23400 $ (35)
Valiuta Euras
Laiko juosta UTC+1
Nepriklausomybė
Paskelbtomis karalyste
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jugoslavijos
1936 m. liepos 6 d.
1991 m. birželio 25 d.
1992 m.
Valstybinis himnas Slovėnijos himnas
ISO kodas SI
ISO3 kodas SVN
ISO skaitmeninis kodas 705
FIPS kodas SI
GeoName kodas 3190538
Interneto kodas .si
Šalies tel. kodas 386
Commons-logo.svg Vikiteka: SlovėnijaVikiteka
Slovėnijos prezidentas Danilas Tiurkas kalba Vilniaus universitete 2010 m. Kairėje VU docentė dr. J.Konickaja

Slovėnijos respublika – valstybė centrinėje Europoje, besiribojanti su Italija vakaruose, Kroatija pietuose ir rytuose, Vengrija šiaurės rytuose, Austrija šiaurėje ir Adrijos jūra pietvakariuose.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos istorija

Slovėnų gyvenamos žemės ilgus amžius priklausė Šventąjai Romos imperijai, o vėliau iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. – Austrijos Habsburgų imperijai. 1918 m. slovėnai drauge su kroatais ir serbais įkūrė naują valstybę – Serbų, kroatų ir slovėnų Karalystę, kuri 1929 m. buvo pervardyta Jugoslavija. Po Antrojo pasaulinio karo Slovėnija tapo komunistinės Jugoslavijos Federacijos respublika. Jugoslavijos komunistinis režimas skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos režimo ir buvo liberalesnis. Tačiau ilgainiui Slovėnijoje, kaip ir kitose neserbiškose Jugoslavijos dalyse, kilo nepasitenkinimas Belgrado tautine politika, ir Jugoslavijos Federacija iširo į atskiras respublikas.

Taigi Slovėnija yra pati jauniausia iš visų Europos Sąjungos valstybių, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo 1991 m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai su Europa, veiksminga ekonomika leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti modernia valstybe.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos politinė sistema

Pagal 1991 m. konstituciją Slovėnija yra parlamentinė demokratinė respublika. Valstybės vadovas prezidentas tiesioginiuose rinkimuose renkamas penkeriems metams. Jį renka tauta visuotiniu balsavimu.

Parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Valstybės Susirinkimo (Državni Zbor) ir Valstybės Tarybos (Državni Svet). Valstybės susirinkimas susideda iš 90 narių: 40 jų yra renkami tiesiogiai, 50 – pagal proporcinio atstovavimo sistemą ketveriems metams. Dvi vietos yra rezervuotos tautinėms mažumoms – po vieną vengrams ir italams. Valstybės Taryba susideda iš 40 narių ir yra renkama netiesiogiai penkeriems metams iš įvairių politinių, socialinių ir kultūrinių interesų grupių atstovų. Ministras pirmininkas skiriamas prezidento teikimu ir Nacionalinio Susirinkimo pritarimu.

Rinkimų teisę turi piliečiai nuo 18 metų, o dirbantys – nuo 16 metų.

Administracinis suskirstymas

Slovėnijos administracinis suskirstymas

Slovėnija suskirstyta į 193 savivaldybes (občina), iš kurių 11 – miestų savivaldybės. Nuo 2007 m. sudaryta ir 12 statistinių regionų:

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos geografija

Slovėnijos žemėlapis
Vaizdas:Si-4geographic-regions.jpg
Slovėnijos išsidėstymas tarp kalnu

Šalis turi siaurą 47 km pločio išėjimą į Adrijos jūrą. Teritorija kalnuota (90 proc. teritorijos yra virš 300 m), joje daug slėnių ir upių. Aukščiausias Slovėnijoje ir buvusioje Jugoslavijoje Triglavo kalnas Alpėse yra 2864 m aukščio. Svarbiausios upės – Dunojaus intakai Drava ir Sava.

Didžiausi miestai:

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos ekonomika

Lietuvos eksportas į Slovėniją 2002 m. sudarė 1,68 mln. litų (apie 486,2 tūkst. EUR). Lyginant su 2001 m. jis sumažėjo 34 proc. Pagal eksporto apimtis Slovėnija yra 75 vietoje. 2007 sausio 1 d. Slovėnija įsivedė eurą.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos demografija

Liublianos panorama

2009 m. Slovėnijoje gyveno maždaug 2,005 mln. gyventojų. Šalis turi vieną iš mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje, todėl, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius po truputį mažėja. 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 13,5 % visų gyventojų, o 65 metų ir vyresni - 16,5 %. Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą Slovėnija yra 6 vietoje. Pasiskirstymas pagal etninę sudėtį (2002 m. surašymo duomenys):[2]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m.
1991 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2012 m.
1 913 355 1 964 073 1 996 433 1 997 590 2 003 358 2 010 377 2 013 597 2 049 204

Kalbos

91,1 % gyventojų kalba slovėniškai, 4,5 % - Serbų-kroatų kalba, 4,4 % - kitomis kalbomis/nežinoma.[2]

Pasak 2005 m. apklausos, dar 59 % Slovėnijos gyventojų gali susikalbėti kroatiškai (neskaitant tų kuriems ji yra gimtoji), 57 % - angliškai ir 50 % - vokiškai. Net 71 % slovėnų moka bent tris kalbas (įskaitant gimtąją).[3]

Religijos

Bažnyčia nedidelėje saloje šiaurės vakarų Slovėnijoje

Pasiskirstymas pagal religijas (2002 m. surašymo duomenys):[4]

Palyginus 1991 ir 2002 m. surašymus, katalikų dalis sumažėjo 13,8 %, netikinčių ir ateistų skaičius išaugo 2,35 karto, o tikinčių, bet nepriklausančių jokiai religijai - net 17,5 karto.[4]

Pasak 2005 m. apklausos, 37 % Slovėnijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 46 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 16 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[5]

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos kultūra

Iš žymiausių slovėnų minėtini protestantų reformistas ir rašytojas Primožas Trubaras (Primož Trubar) 15081586 m., 1550 m. išleidęs pirmąjį slovėnišką katekizmą; enciklopedistas Janesas Vaikardas Valvasoras (Janez Vaijkard Valvasor) 16411693 m.

Kita informacija

Šaltiniai

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: