Stalupėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Stalupėnai
Nesterovas
   Gerb nesterov.jpg   
Stalupėnai4.JPG
Miesto centras

Stalupėnai
Nesterovas
Koordinatės:54°37′51″N 22°34′19″E / 54.630898°N 22.5718168°E / 54.630898; 22.5718168 (Stalupėnai)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Karaliaučiaus sritis
Rajonas: Vėliava Nesterovo rajonas
Miesto gyvenvietė: Nesterovo miesto gyvenvietė
Įkūrimo data: 1539 m.
Gyventojų: 4 636 (2011 m.)
Plotas: 8 km²
Tankumas (2011): 580 žm./km²
Altitudė: 65 m
Istoriniai pavadinimai

vok. Stallupönen
rus. Нестеров

Pašto kodas: 238010
Tel. kodas: +7 40144
Tinklalapis: [www.nesterov-city.ru nesterov-city.ru]

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Commons-logo.svg Vikiteka: Stalupėnai
Nesterovas
Vikiteka

Stalupėnai arba Nesterovas (vok. Stallupönen, nuo 1938 m. Ebenrode, nuo 1946 m. rus. Нестеров) – miestelis Kaliningrado srities pietryčių dalyje, prie sienos su Lietuva, 140 km nuo Kaliningrado. Nesterovo rajono centras. 2010 m. gyventojų surašymo duomenimis 4636 gyventojų. [1][2][3]

Istorija

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. [4] 15251701 m. Prūsijos kunigaikštystės, 17011736 m. Prūsijos karalystės, 17361818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011736 m. Prūsijos karalystė
17361818 m. Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė
18181945 m. Stalupėnų apskritis, Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija, TSRS
1946–1946 m. Stalupėnų rajonas, TSRS
19462008 m. Nesterovo rajonas, Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Nesterovo municipalinis rajonas, Kaliningrado sritis


Stalupėnai, 1906 m.
Stalupėnai įvažiuojant nuo Lietuvos

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2010 m.
1875 m. 1880 m. 1890 m. 1910 m.sur.[5] 1933 m.sur.[6] 1939 m.sur.
3 763 3 997 4 673 5 646 6 294 6 644
1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2006 m. 2010 m.
3 200 4 700 4 826 5 049 4 889 4 636

17401743 m. čia kantoriumi dirbo Kristijonas Donelaitis. Stalupėnuose įvyko pirmoji Jurgio Zauerveino pažintis su vietos lietuvninkais. Nuo 1889 m. čia kunigavo kraštotyrininkas ir kalbininkas Frydrichas Karolis Mažeika. Iš Stalupėnų kilęs lietuvių kilmės vokiečių literatūros tyrinėtojas ir filosofas Klausas Tevelaitis.

Evangelikų parapija

Pirmoji evangelikų bažnyčia pastatyta 1585 m. Joje kunigavo:

  • Johann Holstein, ab 1590
  • N. Stimer, 1595–1602
  • Samuel Sperber, 1603–1613
  • Gregorius Wirzinski, 1613–1640
  • Martin Schultz, 1640–1650
  • Johann Heinrich Leopoldi, 1650–1662
  • Cyprian Czudnochowius, 1651–1686
  • Johann Wolfgang Musculus, 1686–1725
  • Albrecht Piascowius, 1712–1717
  • Christian Guleke, 1717–1748
  • Johann Friedrich Breuer, 1736–1769
  • Johann Heinrich Kunzmann, 1749–1775
  • Gottlieb Westphal, 1769–1788
  • Fottlieb Funck, 1775–1781
  • Carl Gottlieb Steinberg, 1781–1797
  • Johann Christoph Prellwitz, 1786–1788
  • Johann Immanuel Groschke, 1789–1801
  • Christoph Andreas Sachs, 1796–1813
  • Christian F. Unverdorben, 1803–1808
  • Johann Wilhelm Kopp, 1808–1813
  • Friedrich Wilhelm Rauschning, 1813–1817
  • Johann Wilhelm Kopp, 1813–1823
  • Johann Carl Prellwitz, 1817–1827
  • Benjamin Lebrecht Hinz, 1824–1831
  • Carl Eduard Torno, 1827–1833
  • Friedrich Ferdinand Schultz, ab 1831
  • Johann Ferdinand Runau, 1833–1844
  • Otto Julius C. Hinz, 1845–1860
  • Eduard Theodor Hch. Küsel, 1869–1871
  • Ludwig Johann Johannesson, 1860–1885
  • Franz Otto L. Pensky, 1871–1879
  • Sylvester Suszczynski, 1881–1883
  • Franz Moritz Ziehe, 1884–1885
  • Johann Gustav Theodor Glodkowski, 1885–1907
  • Friedrich Otto Rosinski, 1888–1889
  • Friedrich Karl Moßeik, 1889–1919
  • Ernst Georg Gustav Liedtke, 1908–1919
  • Herbert Herrgesell, 1919–1934
  • Traugott Otto G. Getzuhn, 1920–1934
  • Max Michalik, 1934–1937
  • Karl Woronowicz, 1935–1945
  • Wilhelm Rugullis, bis 1941
  • Oskar Anton, 1942–1945


Šaltiniai

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Rimantas Lazdynas – autorius – 101% (+8051-0=8051 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 3% (+255-103=152 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-246=-246 wiki spaudos ženklai).