Stanislovas Gediminas Ilgūnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stanislovas Gediminas Ilgūnas
IlgūnasGediminas.JPG

Gimė 1936 m. kovo 29 d.
Kantališkiai, Sasnavos valsčius, Marijampolės apskritis
Mirė 2010 m. gegužės 8 d. (74 m.)
Vilnius

Veikla
Lietuvos rezistentas, istorikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.

Alma mater Vilniaus universitetas

Žymūs apdovanojimai

Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936 m. kovo 29 d. Kantališkiuose, Sasnavos valsčius, Marijampolės apskritis – 2010 m. gegužės 8 d. Vilniuje) – Lietuvos rezistentas, istorikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.

Turinys

Biografija

19431946 m. mokėsi Surgučių pradžios, 19461950 m. – Sasnavos septynmetėje mokyklose. 19601968 m. neakivaizdiniu būdu mokėsi Kauno ekonomikos technikume, 19681976 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, įgijo žurnalistikos specialybę.

Nuo 1951 m. – rezistencijos dalyvis, suimtas kartu su tėvu už antitarybinės literatūros saugojimą, platinimą, pagalbą partizanams. Dėl nepilnametystės iš kalėjimo paleistas. Tačiau suorganizavo pogrindinę antitarybinę jaunimo grupę, užmezgė ryšius su partizanais. Už tai nuteistas 25 m. kalėjimo. 19531957 m. kalėjo sovietiniuose lageriuose, vėliau paleistas. Nuo 1957 m. Marijampolės cukraus fabriko sąskaitininkas, nuo 1962 m. – Maisto pramonės automatų gamyklos inžinierius, nuo 1966 m. Jonavos Statybos valdybos inžinierius. Tais pat metais įsitraukė į kraštotyrinį judėjimą. Surengė ir vadovavo daugeliui ekspedicijų, kuriose rinko medžiagą apie lietuvių istorijos ir kultūros pėdsakus, įžymius Lietuvos žmones. Platino antitarybinę spaudą, dėl to buvo nuolat persekiojamas KGB. 19681990 m. Jonavos Statybos tresto skyriaus viršininkas. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Jonavos sąjūdžio tarybos pirmininkas. Nuo 1990 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus narys (nuo 2001 m. – LSDP tarybos narys). 1991 m. – Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas.

19901992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininkas. 19931997 m. Lietuvos archyvų generalinės direkcijos, Lietuvos archyvų departamento direktorius. 19931996 m. Lietuvos Radijo ir Televizijos valdybos, vėliau – Tarybos pirmininkas. 19971998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas. Nuo 1998 m. – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie LR Prezidento kanceliarijos direktorius.

Spaudoje bendradarbiavo nuo 1960 m.. Paskelbė apie 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje Lietuvos kultūros ir mokslo istorijos klausimais. [1]

Bibliografija

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 166 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: