Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Stanislovas Kerbedis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stanislovas Kerbedis
Stanisław Kierbedź.PNG
Herbas "Slepowron"
Herbas "Slepowron"

Gimė 1810 m. kovo 9 d.
Naujamiesčio valsčiaus Naudvaryje
Mirė 1899 m. balandžio 19 d.
Varšuvoje

Veikla
Tiltų inžinierius, menininkų rėmėjas.
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Stanislovas Kerbedis (gimęs 1810 m. kovo 9 d. Naujamiesčio valsčiaus Naudvaryje, miręs 1899 m. balandžio 19 d. Varšuvoje, palaidotas Povonzkų kapinėse) – pirmųjų Vidurio Europos geležinkelio tiltų inžinierius.

Turinys

Gyvenimo kelias

Baigė Panevėžio pijorų mokyklą.

1826 m. baigė Kauno klasikinę gimnaziją.

18261828 m. studijavo Vilniaus universitete.

1831 m. baigęs Sankt Peterburgo kelių inžinierių korpuso institutą, iki 1849 m. dėstė taikomąją mechaniką jame ir kitose Sankt Peterburgo aukštosiose mokyklose, nuo 1842 m. Mechanikos katedros vedėjas, nuo 1842 m. profesorius.

18371838 m. tobulinosi Paryžiaus kelių ir tiltų institute bei kitose Vakarų Europos šalyse.

1858 m. Imperatoriškosios Sankt Peterburgo mokslų akademijos garbės narys.

Iki 1891 m. dirbo Rusijos susisiekimo valdyboje.

1891 m. dėl senatvės Stanislovas Kerbedis atsisakė visų pareigų ir persikėlė gyventi į Varšuvą, ten ir palaidotas 1899 m.

Darbai

Dar studijų metais 1830 m. vasarą atliko praktiką prie kasamo Ventos kanalo.

Stanislovas Kerbedis suprojektavo pirmąjį tiltą per Nevą Sankt Peterburge, vadovavo jo statybai. Buvo pasiūlęs kabamąjį, bet užsakovams išsigandus, pastatė arkinį ketinį 8 tarpsnių su pasukama varstomąja perdanga tiltą. Tai buvo didžiausias tiltas to meto Europoje. Statyba truko aštuonerius metus, baigta 1850 m. 1938 m. tiltas buvo išardytas ir pervežtas į Tverę, kur tebestovi ir dabar.

Stanislovas Kerbedis tapo geležinkelių statybos Rytų Europoje pradininku. Kartu su Pavelu Melnikovu (vėliau tapusiu pirmuoju Rusijos susisiekimo ministru), apkeliavę Angliją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją, Šveicariją ir Austriją, išnagrinėję susisiekimo sausumos keliais patirtį, įvertinę mokslo ir technikos naujoves, surašė didžiulės apimties (beveik 1700 puslapių teksto ir 200 puslapių brėžinių) galimybių studiją su išvada – nutiesti magistralinius geležinkelius Rusijos imperijoje.

1851 m. Stanislovas Kerbedis paskirtas geležinkelio tarp Sankt Peterburgo ir Varšuvos tiesimo vyriausiuoju inžinieriumi, prisidėjo projektuojant Vilniaus ir Kauno tunelius, suprojektavo geležinkelio tiltus per Lugą – geležinį su grotinėmis santvaromis, per Velikają – strypinėmis ir per Dauguvą – parabolinėmis santvaromis, vadovavo jų statybai. 18591864 m. suprojektavo ir pastatė 6 tarpsnių geležinį santvarinį su lygiagrečiomis juostomis Kerbedžio tiltą per Vyslą Varšuvoje, kurio atramų įrengimui panaudojo kesonus – povandenines oro dėžes darbui upės dugne.

Iki 1891 m. konsultavo Kronštato ir Sankt Peterburgo uostų, Marijos vandens kelio atnaujinimo projektus.

Stanislovas Kerbedis nuosavomis lėšomis šelpė Lietuvos menininkus. XIX a. pab. Riebinių dvare įkūrė lietuvių menininkų kūrybos namus.[1]

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Stanislovas Kerbedis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 753 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: