Stasys Karazija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stasys Karazija
250 px
Stasys Karazija .... m.

Gimė 1930 m. gruodžio 14 d.
Terpeikiai, Subačiaus valsčius

Sutuoktinis(-ė)
Aldona Karazijienė
Vaikai
  • Asta Karazijaitė
  • 1961 m. rugpjūčio 18 d. Kaunas

  • Daiva Karazijaitė
  • 1962 m. lapkričio 6 d. Kaunas

Veikla
...
Sritis ...
Pareigos

Išsilavinimas
  • 1942-1949 Kupiškio gimnazija, moksleivis

  • 1949-1954 Lietuvos žemės ūkio akademija Miškų ūkio fakultetas, studentas

  • 19..-19.. Lietuvos universitetas <> fakultetas, aspirantas

Kvalifikacija
  • 19.. Biomedicinos mokslų kandidatas

  • 19.. Biomedicinos mokslų daktaras

Narystė MA
  • 1996 m. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys

Žinomas už ...
Nuopelnai ...

Stasys Karazija (g. 1930 m. gruodžio 14 d. Terpeikiuose, Subačiaus valsčius) – miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, LMA akademikas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai — Povilas Karazija, Domininko (1879-1954), gimęs ir visą gyvenimą išgyvenęs Terpeikių km., dabartiniame Kupiškio raj., ūkininkas, eigulys. — Emilija Karazijienė, Kazimieras (Šateikaitė, 1890-1979), kilusi iš Terpeikių km., namų šeimininkė.
Seserys ir broliai — Paulina Jonuškienė (1920-2015). — Juozas (1922-1996). — Janina Petrulienė (g. 1924), visi žemdirbiai. — Kazimieras (g. 1933) inžinierius (LŽŪA, 1956).

Šeima — žmona Aldona Karazijienė (iki ... Gabrilavičiūtė, g. 1931 m. ... Kaune), gydytoja otorinolaringologė (KMI, 1956).
Vaikai — Asta Karazijaitė (g. 1961 m. rugpjūčio 18 d. Kaune), gydytoja (KMI, 1986). — Daiva Karazijaitė (g. 1962 m. lapkričio 6 d. Kaune), vertėja (Muzikos ir teatro akademija, 1987, VDU bakalauras, 1996, VDU magistratūra, 2006).

Vaikystė ir mokslo metai

Vaikystė prabėgo Terpeikių kaime, šalia miško. Kurio eiguliu buvo tėvas, kas iš dalies ir paskatino Stasį rinktis miškininko specialybę.

1937 m. jis pradėjo lankyti Lukonių pradžios mokyklą, o penktą skyrių baigė Subačiaus pradžios mokykloje, kur mokė Jonas Karazija, tolimas giminaitis, akademiko Romualdo Karazijos tėvas.

1942 m. mokslus tęsė Kupiškio gimnazijoje, kurią 1949 m. baigė. Tai buvo karo ir pokario metai - žiaurumų, netekčių, išbandymų metai, aprašyti daugelyje publikacijų. Mokykloje pradėjo dalyvauti meno saviveikloje, kurios dalyviu buvo daug metų ir po to.

Ginnazijoje mokėsi gerai, buvo klasės seniūnas ir kandidatas į sidabro medalininkus. Bet ministerijai sumažinus lietuvių kalbos rašinio pažymį juo netapo. Su gimnazijos laikų likusiais gyvais bendramoksliais, ir tais, kurie kartu nebaigė dėl tremčių, ryšiai ir sustikimai liko visą gyvenimą.

1949 m. Stasys Karazija įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją (LŽŪA) Miškų ūkio fakultetą. Studijų metais, doc. E. Purvino paskatintas, įsijungė į mokslinę veiklą.

1954 m. Stasys baigė LŽŪA, įgydamas miškininko diplomą su pagyrimu. Bet kadangi jis nebuvo komjaunuolis ir neiškojo protekcijų, į aspirantūrą nepateko.

Darbo ir veiklos patirtis

1954 m. rugpjūčio 1 d. pagal paskyrimą Stasys Karazija pradėjo dirbti Rokiškio miškų ūkio Šimonių girinkijos girininku.

1957 m. sausio 1 d. jis buvo paskirtas naujai įkurto Šakių miškų ūkio vyr. miškininku. Čia dirbdamas vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo vykdyti neplynus pagrindinius kitimus.

Tolesniu mokslo keliu

1960 m. birželio mėn. S. Karazija atsiradus galimybei ir atitinkamai susiklosčius šeimyninėms aplinkybėms, perėjo dirbti į Lietuvos miškų institutą (tuometinį LMŪMTI).

Čia jis perėjo visas pareigybes - nuo jaunesniojo mokslinio bendradarbio iki instituto direktoriaus.

19731989 m. Miško dirvožemių ir miško tipologijos, 19921994 m. Tipologijos skyriaus vedėjas, 19941997 m. - instituto direktorius. 1997-2008 m. - Senato (Tarybos) pirmininkas.

1993 m. suteiktas profesoriaus vardas.

1996 m. jis buvo išrinktas LMA nariu korespondentu. Nuo 2011 m. tapo nariu emeritu.

Disertacijos

1965 m. gegužės 12 d. Stasys Karazija Baltarusijos S. Kirovo technologijos institute apgynė miškotyros mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR beržynų tipai ir produktyvumas“. Vadovas - Latvijos žemės ūkio akademijos profesorius Karlas Saksas. (1993 m. nostrifikuota kaip Miškotyros daktaro disertacija, kodas 14 B).

1980 m. spalio 9 d. Baltarusijos SSR mokslų akademijos V. Kuprevičiaus eksperimentinės botanikos institute jis apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją „Pietų Pabaltijo miškų tipologinė klasifikacija kaip jų sudėties optimizavimo ir produktyvumo padidinimo pagrindas“. (1993 m. nostrifikuota kaip Biologijos habilituoto daktaro disertacija, kodas 01 B).

Akademinė ir mokslinė veikla

...

Mokslo interesai

Dėstyti kursai

...

Vadovavimas daktaro disertacijoms

...

Kvalifikacijos tobulinimas

...

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

Mokykloje pamiltas chorinis dainavimas liko visam gyvenimui - dalyvauta choruose tiek dirbaant Šakiuose, tiek Institute. Su choru dalyvauta 5-se respublikinėse dainų šventėse.

Įvertinimai

...

Bibliografija

  • Lietuvos miškų augalai, su kitais, 1977 m.
  • Miškininkystė, su kitais, 1979 m.
  • Lietuvos miškų tipai, 1988 m.
  • Miškai ir saugomos teritorijos, 1994 m.
  • Lietuvos ąžuolynai: išsaugojimo ir atkūrimo problemos, su kitais, 1997 m.
  • Ekologinis miškų vaidmuo Lietuvoje, su kitais, 2000 m.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: