Stasys Lozoraitis (1898)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stasys Lozoraitis
LozoraitisS.jpg

Gimė 1889 m. rugsėjo 5 d.
Kaunas
Mirė 1983 m. gruodžio 24 d. (94 m.)
Roma, Italija

Tėvas Motiejus Lozoraitis
Motina Marija Jaroševičiūtė-Lozoraitienė
Sutuoktinis(-ė) Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė
Vaikai

Stasys Lozoraitis,
Kazys Lozoraitis


Veikla
diplomatas, užsienio reikalų ministras

Vikiteka Stasys Lozoraitis (1898)Vikiteka

Stasys Lozoraitis (1898 m. rugsėjo 5 d. Kaune – 1983 m. gruodžio 24 d. Romoje, Italija) – Lietuvos diplomatas, užsienio reikalų ministras.

Turinys

Biografija

Gimė visuomenės veikėjo, publicisto bei advokato Motiejus Lozoraičio ir jo žmonos Marijos Jaroševičiūtės šeimoje. Kaune baigė keturias gimnazijos klases, 1918 m. Voroneže (Rusija) Martyno Yčo gimnaziją.

Paminklinė lenta Lozoraičiams Kaune

1918 m. pabaigoje grįžęs į Lietuvą pradėjo dirbti raštininku LR Vidaus reikalų ministerijoje. 1919 m. paskirtas Ministrų kabineto kanceliarijos viršininku, 1922 m. – Ministrų kabineto reikalų vedėju. 1923 m. balandžio mėn. perėjo dirbti į Užsienio reikalų ministeriją.

1923 m. Vytauto bažnyčioje Kaune susituokė su Vincenta Matulaityte (1896–1987), valstybės kontrolieriaus Vinco Matulaičio dukra.

1923–1929 m. diplomatinį darbą dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. 1925 m. paskirtas pirmuoju sekretoriumi, nuo 1928 m. patarėju. Klausė teisės paskaitų Berlyno universitete. Čia gimė abu sūnūs – Stasys (1924–1994) ir Kazys (1929–2007).

Nuo 1929 m. pabaigos iki 1932 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto Italijoje, nuo 1931 m. laikinasis reikalų patikėtinis. 1932 m. rugsėjo mėn. su šeima grįžo į Lietuvą. 1932–1934 m. LR Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius. 1934 m. birželio 12 d. prezidento Antano Smetonos įsakymu paskirtas LR užsienio reikalų ministru.[1] 1934 m. jo iniciatyva Ženevoje pasirašyta Pabaltijo valstybių santarvės sutartis. 1935 m. išrinktas Paryžiaus tarptautinės diplomatinės akademijos nariu.[2] Nuo 1939 m. vasario mėn. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje, šias pareigas ėjo iki pasiuntinybės uždarymo 1940 m. rugpjūčio 27 d.

Artėjant sovietų okupacijai, tuometinis LR užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys 1940 m. birželio 2 d. visoms Lietuvos pasiuntinybėms išsiųstoje telegramoje paskyrė Stasį Lozoraitį užsienyje likusios Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT) šefu. Šiuo aktu J. Urbšys sukūrė naują Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo instituciją. Sovietų okupacijos laikotarpiu LDT šefas buvo aukščiausias legalus Lietuvos valstybės pareigūnas de jure. LDT šefo veikla apėmė dvi pagrindines sritis: Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir tolimesnį Lietuvos bei jos piliečių teisių ir interesų gynimą.[3]

1940 m. pabaigoje A. Smetonos pasirašytais „Kybartų aktais“ S. Lozoraitis paskirtas prezidento pavaduotoju ir Ministru pirmininku. Kaip LDT šefas dalyvavo bendrose LDT ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto konferencijose (1946 m. Berne ir 1947 m. Paryžiuje) bei vėlesniuose jų susitikimuose. LDT šefo pareigas su nedidele pertrauka (1941 m. gruodžio 2 d. – 1945 m. lapkričio 15 d. jį pavadavo diplomatas Jurgis Šaulys, tuo metu rezidavęs Šveicarijoje) ėjo iki pat mirties – 1983 m. gruodžio 24 d.[4]

1998 m. lapkričio 10 d. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Atminimo įamžinimas

  • 1995 m. vasario 16 d. prie namo (K. Donelaičio g. 58) atidengta memorialinė lenta su dviem bareljefais (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Jonas Lukšė).
  • 1998 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas bendras pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).[5]
  • 1999 m. sukurtas dokumentinis filmas „Lietuvos diplomatijos šefas“ (režisierius, scenarijaus autorius Vytautas Žalys ir Juozas Sabolius).
  • 2000 m. balandžio 28 d. buvusiuose Ministrų rūmuose Stasio Lozoraičio vyresniojo darbo kabinete (dab. VDU rektoratas, K. Donelaičio g. 58) atidarytas Lozoraičių memorialinis muziejus.[6]

Šaltiniai

Nuorodos


Postas
Prieš tai:
Dovas Zaunius
Lietuvos užsienio reikalų ministras
19341938 m.
Po to:
Juozas Urbšys
Prieš tai:
Lietuvos diplomatijos šefas
19401983 m.
Po to:
Stasys Antanas Bačkis
Prieš tai:
Antanas Smetona
Lietuvos prezidentas emigracijoje
19441983 m.
Po to:
Stasys Antanas Bačkis


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: