Stasys Vainiūnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Stasys Vainiūnas (1909 m. balandžio 2 d. Rygoje, Latvija1982 m. Rokiškyje) – Lietuvos kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, chorvedys, profesorius.

Biografija

Šeima

Stasys (Stanislovas) Vainiūnas buvo jauniausias Andriaus Vainiūno ir Stanislovos Macianskaitės-Vainiūnienės sūnus. Gausioje Vainiūnų šeimoje buvo dvylika vaikų, tačiau užaugo tik penki – Feliksas, Vincenta, Emilija, Marija ir Stasys. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui šeima pasitraukė į Jarcevą pas pasiturinčiai gyvenančią S. Vainiūnienės seserį, kuri priglaudė pabėgėlius. Su žmona Birute Stasys Vainiūnas išaugino dvi dukras – pianistę Birutę Vainiūnaitę ir smuikininkę Audronę Vainiūnaitę.

Studijos

Pirmasis mokytojas – iš Maskvos į Jarcevą atvykęs Juozas Karosas, kuris miestelyje pradėjo dirbti vargoninku ir vadovavo chorui. Būdamas keturiolikos Stasys Vainiūnas pradėjo studijuoti Rygos konservatorijoje ir baigė joje fortepijono ir kompozicijos specialybes. Studijų metais jis taip pat dėstė muziką Rygos lietuvių gimnazijoje. 1933 m. dalyvavo Vienoje vykusiame tarptautiniame pianistų konkurse ir pelnė laureato vardą, taip tapdamas pirmuoju tarptautinį įvertinimą įgijusiu Lietuvos pianistu.

Veikla

1938 m. buvo pakviestas dėstyti fortepijono specialybę Klaipėdos, vėliau Šiaulių muzikos mokykloje ir Kauno konservatorijoje. Nuo 1949 m. dirbo profesoriumi Lietuvos SSR valstybinėje konservatorijoje (dab. LMTA) ir iki 1973 m. vadovavo specialiojo fortepijono katedrai. Už nuopelnus vystant lietuvių muzikinę kultūrą 1959 m. jam suteiktas LSSR liaudies artisto vardas.

Kūryba

Vainiūno kūryba buvo daugiausia susijusi su jo profesiniu instrumentu fortepijonu. Kartu su Baliu Dvarionu, Antanu Račiūnu ir kitais pokario metais kūrė romantinio stiliaus, liaudies dainų citatomis pagrįstą muziką, kuri atitiko to meto partinių ideologų propaguojamo socrealizmo stiliaus reikalavimus. 1940 m. sukurtoje „Vabzdžių siuitoje“, susidedančioje iš keturių dalių („Uodas“, „Drugelis“, „Žiogas“, „Vapsva“), atsiskleidžia nauji kompozitoriaus kūrybos bruožai – vaizdingumas, programiškumas. Tai pat parašė "Gimtinės pievos siuita" kuri susideda iš keturiu dalių ("Auštantis rytas", "Pakalnutės žygį", "Liūtis", "Žybuoklių šokis")

1946 m. Stasys Vainiūnas pirmasis iš lietuvių kompozitorių parašė koncertą fortepijonui ir orkestrui. Taip pat pirmasis iš Lietuvos muzikų pamėgino vargonus parodyti kaip pasaulietinės muzikos instrumentą ir 1949 m. sukūrė koncertą vargonams ir styginių orkestrui. Vainiūnas taip pat rašė simfonijas, preliudus fortepijonui, fortepijoninius trio, sukūrė pirmąjį lietuvių muzikos istorijoje fortepijoninį kvintetą.

Mokiniai: kompozitorius Julius Juzeliūnas, dirigentas Algis Žiūraitis, kompozitorius Tomas Leiburas, pianistas Kęstutis Grybauskas, dirigentas Vytautas Viržonis ir kt.

Šaltiniai

  • Gaudrimas J., Jasinskas K., Tauragis A.; Muzika; Kaunas, 1983 m.
  • Narbutienė O., Stasys Vainiūnas; Vilnius, 1991 m.
  • Stasys Vainiūnas (sud. Ona Narbutienė, Vytautė Markeliūnienė). – Vilnius: Typoart, 2010. – 146 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9914-4-1


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+4002-42=3960 wiki spaudos ženklai).