Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio TS-LKD)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
TS-LKD-logo.jpg
Pirmininkas Gabrielius Landsbergis
Įkurta 1993 m. gegužės 1 d.
Ideologija konservatyvizmas, krikščioniškoji demokratija
Narių skaičius 14 921 (2015) [1] [2]
Skyriai 60
Buveine Vilnius
Adresas L.Stuokos-Gucevičiaus g. 11, LT-01122 Vilnius
Telefonas 5-212.1657
Svetainė www.tsajunga.lt
El. paštas sekretoriatas@tsajunga.lt
Kodai Juridinio asmens: 301753623; PVM:-

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (sutrumpintai - TS-LKD) – Lietuvos centro dešinės politinė partija, kuri būdama jungtine politine jėga suvienijo ir sutelkė: iš Sąjūdžio kilusią, konservatizmo ideologiją pasirinkusią Tėvynės Sąjunga, šimtametės krikščioniškosios demokratijos vertybių ir politinės veiklos tradiciją tęsiančius Lietuvos krikščionis demokratus ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą, kuri tęsia laisvės kovų ir rezistencijos metu subrendusias valstybingumo tradicijas.

Turinys

Tikslai ir uždaviniai

Tikslas – tęsti tautos telkimą ir stiprinti Lietuvoje krikščioniškosiomis vertybėmis grindžiamą demokratiją, Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir ūkio reformos darbus, - puoselėti atvirą pilietinę visuomenę, modernią nepriklausomą demokratinę valstybę, laisva iniciatyva ir bendrosios gerovės tikslais grindžiamos šalies ekonomikos plėtrą, išsaugant ir puoselėjant lietuvybę ir tradicines Lietuvos kultūros vertybes.

Simboliai

TS-LKD partijos pagrindinis simbolis – mėlynos spalvos širdies formos kontūras su žalios spalvos stilizuota kregždute vietoje dešinės apatinės kontūro dalies ir raidėmis TS-LKD kontūro viduje.

Kiti simboliai - žalios spalvos stilizuota kregždutė ir stilizuotas pilies simbolis, apačioje papuoštas ąžuolo lapų ornamentu apskritime.

Himnas – Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos. Autorius K. Vasiliauskas.

Veiklos nuostatos ir principai

-

Organizacinė struktūra

Partiją sudaro šie struktūriniai padaliniai – bendrija ,,Lietuvos krikščionys demokratai“, Politinių kalinių ir tremtinių ir Tautininkų frakcijos, Moterų, Senjorų ir Jaunimo bendruomenės, skyriai, skyrių sueigos, grupės, kurie veikia Įstatuose apibrėžtos kompetencijos ribose.

TS-LKD partijoje 2013 m. buvo 16 409 nariai.

Skyriai

TS-LKD partija turi 83 skyrius, iš kurių 3 skyriai yra užsienyje Belgijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Frakcijos

TS-LKD partijoje yra Politinių kalinių ir tremtinių ir Tautininkų frakcijos.

Jaunimo organizacijos

TS-LKD įstatų (187 str.) nustatyta, kad TS-LKD pagal sutartis bendradarbiauja su Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunaisiais krikščionimis demokratais ir Jaunųjų tautininkų organizacija. Taip pat kaip partijos vidinė organizacija veikia Jaunimo bendruomenė.

Vadovybė

TS-LKD organai yra vienasmeniai ir kolegialūs. Vienasmenis TS-LKD valdymo organas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas (renkamas kas 2 metai, nuo 2016 m. bus renkamas kas 4 m.), kolegialus TS-LKD valdymo organas yra Prezidiumas (renkamas kas 2 metus). TS-LKD suvažiavimas (rengiamas kas 2 metus) yra aukščiausias TS-LKD organas. TS-LKD taryba (renkama kas 2 metai) yra aukščiausias organas tarp suvažiavimų. Jie sprendžia svarbiausius partijos politikos klausimus.

Veikla

Nepriklausomos Lietuvos istorija yra glaudžiai susijusi su TS-LKD istorija. Tie patys Lietuvos Sąjūdžio žmonės, kurie vedė Lietuvą į Kovo 11-ąją, 1993 m. gegužės 1 d. sukūrė partiją, kuri pradžioje buvo pavadinta Tėvynės sąjunga-Lietuvos konservatoriai.

Nepriklausomos valstybės kūrėjai sudaro ir šiandieninės TS-LKD partijos pamatus. Partijoje yra bent trys dešimtys Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, tarp jų – buvęs pirmasis Lietuvos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, dabar partijos Politikos komiteto pirmininkas, Europos Parlamento narys; Česlovas Vytautas Stankevičius – buvęs pirmojo atkurtos valstybės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo ir 2008-2012 m. Seimo vicepirmininkas, vienas iš 200 tūkst. okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 1993 m. strategų; Laima Andrikienė – dabar Europos Parlamento narė; Algirdas Saudargas – pirmasis Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar Europos Parlamento narys; parlamentinį darbą toliau tęsia buvę Kovo 11-osios signatarai Emanuelis Zingeris, Rasa Juknevičienė.

Šiandieninė TS-LKD partija jungia bent aštuonias dešiniąsias politines partijas – iš Sąjūdžio išsirutuliojusią Tėvynės sąjungą (Lietuvos konservatorius), Lietuvos krikščionis demokratus, buvusius politinius kalinius ir tremtinius, tautininkus, demokratus ir kt. TS-LKD – tai beveik 17 tūkstančių Lietuvai ir tradicinėms vertybėms ištikimų žmonių. Tai politinė jėga, kuri prisiima atsakomybę sunkiausiu nepriklausomai Lietuvos valstybei metu – Nepriklausomybės pradžioje, 1996-aisiais, kai reikėjo dėti pagrindus stojimui į NATO ir ES, 1999-ųjų ir 2008-ųjų ekonomikos, finansų, energetikos krizių metais.

Partija per 20 metų 8-erius buvo valdžioje, 12 – opozicijoje. Nors po gilios krizės laikotarpio 2012 m. vykę Seimo rinkimai partijai neatnešė pergalės, bet pelnyti naujų – jaunų ir išsilavinusių rinkėjų balsai ir jaunėjanti TS-LKD bendruomenė teikia vilčių ir žada naujų laimėjimų.

Rinkimai

  • 1995 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai: 428 mandatai
  • 1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 70 mandatų
  • 1997 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai: 493 mandatai
  • 2000 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai: 199 mandatai
  • 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 9 mandatai.
  • 2002 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai: 193 mandatai
  • 2004 m. Europos Parlamento rinkimai: 2 mandatai.
  • 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 25 mandatai.
  • 2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 256 mandatai.
  • 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 18 mandatų.
  • 2009 m. Europos Parlamento rinkimai: 4 mandatai.
  • 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 249 mandatai
  • 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 33 mandatai.

Istorija

Tėvynės sąjunga įkurta 1993 m. gegužės 1 d., kaip Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja. Seime ši partija turėjo daugumą 1996-2000 ir 2008-20012 m. kadencijomis, o 2000-2004 m. ir 2004-2008 m. kadencijose iškovojo mažiau vietų ir nedalyvavo valdančiosiose koalicijose.

1999 m. spalio 23 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusių Laimos Andrikienės, Irenos Andriukaitienės, Vidmanto Žiemelio iniciatyva įkurta Tėvynės liaudies partija, kuri 2001 m. su trimis kitomis dešiniosiomis partijomis susijungė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą.

2000 m. liepos 2 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusio buvusio TS Valdybos pirmininko Gedimino Vagnoriaus ir jo šalininkų iniciatyva įkurta Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (2004 m. reorganizuota į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą).

2003 m. lapkričio 8 d. Tėvynės sąjungos ir Lietuvos dešiniųjų sąjungos suvažiavimai pritarė nutarimams dėl partijų jungimosi.

2004 m. vasario 7 d. Tėvynės Sąjungai susijungus su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, ji tapo didžiausia Lietuvoje politine partija.

2008 m. vasario 24 d. Lietuvių tautininkų sąjungos ir kovo 11 d. Tėvynės sąjungos suvažiavimai patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos.

2008 m. gegužės 17 d. partijų suvažiavime Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos susijungė į politinę partiją „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“

2011 m. birželį iš partijos nusprendė pasitraukti Tautininkų frakcija.

Krikščioniškųjų demokratų frakcijos steigimo deklaracija buvo priimta 2003 m. gegužės 25 d. vykusiame Tėvynės sąjungos VI-jame suvažiavime. Frakcija sukurta siekiant išryškinti Tėvynės sąjungos krikščionišką matmenį. Jos steigiamoji konferencija įvyko 2003 m. rugsėjo 27 d. Frakcija siekia stiprinti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą demokratiją, skatinti krikščioniškos demokratijos idėjų sklaidą Lietuvoje bei siekti stipresnės jų išraiškos TS politinėje veikloje, skleisti krikščioniško socialinio mokymo nuostatas visuomenėje, supažindinti su Europos liaudies partijos principais ir veikla, bei tęsti Lietuvos krikščioniškos demokratijos tradicijas.

Politinių kalinių ir tremtinių frakcija įsteigta 2007 m. vasario 7 d. Politinių kalinių ir tremtinių konferencijoje. Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis, 2007 m. spalio 27 d.

Vadovai

-

Šaltiniai

Aprašymas atnaujintas 2013 m. birželio mėn. pagal TS-LKD pateiktus duomenis.
Citavimo klaida puslapyje egzistuoja žyma <ref>, tačiau žymos <references/> nėra rasta

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: