Telšiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Telšiai
   Telsiai coat of arms.png   
Telsiai in the evening.jpg
Miesto centras vakare

Telšiai
55°59′10″N 22°15′11″E / 55.986°N 22.253°E / 55.986; 22.253 (Telšiai)Koordinatės:55°59′10″N 22°15′11″E / 55.986°N 22.253°E / 55.986; 22.253 (Telšiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija: Telšių miesto seniūnija
Gyventojų: 25 540 (2011 m.)
Plotas: 23,14 km²
Tankumas (2011): 1 104 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Telšiaĩ
Kilmininkas: Telšių̃
Naudininkas: Telšiáms
Galininkas: Télšius
Įnagininkas: Telšiaĩs
Vietininkas: Telšiuosè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-87001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: TelšiaiVikiteka

Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių. Telšių apskrities ir Telšių rajono savivaldybės centras, Telšių miesto seniūnija. Miesto centrinė dalis yra urbanistikos paminklas. Per miesto šiaurinę dalį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis ir respublikinės reikšmės kelias  A11  ŠiauliaiPalanga . Geležinkelio stotis.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
SilentHillFilmCultSymbol.svg Kalnėnų piliakalnis
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas
Japanese Map symbol (Library).svg Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png 3 pašto skyriai
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
Vaikų globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Krašto muziejus „Alka“ (nuo 1932 m.)
  • Žemaitijos kaimo muziejus
  • unikali A. Jonušo žemaitiška-japoniška sodyba
Kultūros parkas (Masčio ežero rytiniame krante)
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Miesto riboženklis žemaičių tarme
Telšių centras

Tarp geležinkelio ir Palangos–Šiaulių plento plyti miesto pramoninis rajonas.

Miesto dalys:

1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

Geležinkelio ruožas



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Telšiai OpenLayers žemėlapyje
Telšiai „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Telšiai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Telšių gyvenvietė, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1450 m., kūrėsi XIV ar XV a. buvusioje kuršių genties teritorijoje; kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų ties 1317 m. paminėtą Talsa slėnį. Pasak padavimų, Telšius įkūrė milžinas ar didvyris Džiugas (Telšys), lietuvių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli Telšių esančio Džiugo kalno.

XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos seimai ir teismai. Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas valstybinis Telšių dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru. Nuo 1526 m. Telšiai – miestelis. 1536 m. įsteigta Telšių katalikų parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos Magdeburgo teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Telšių ir Žemaitijos kultūros raidai daug nusipelnė Telšių valstybinio dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius bernardinus. XVII–XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, bet miestelis greitai atsigavo. 1721 m. Augustas II Telšiams suteikė turgų teisę. Turgūs čia vykdavo kartą per savaitę (sekmadienį), o jomarkai – 4 kartus per metus.

1764 m. miestelis tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru. Tada čia buvo įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas.

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. gruodžio 6 d. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei Telšių herbas. 1793 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.

Nuo XX a. 1-osios pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“, – nors iki XVIII a. pab. kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai. 1931 m. suteiktos I eilės miesto teisės.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu iš nedidelės įmonės išaugo stambus trikotažo fabrikas „Mastis“, įkurtas vaisių ir daržovių konservų fabrikas, skaičiavimo technikos gamykla.

1991 m. patvirtintas naujasis Telšių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys Telšių valsčiaus centras  ? Žemaitijos seniūnija
17641775 m.  ? Telšių apskrities centras
17751791 m.  ? Šiaulių apskritis
17911795 m. Telšių valsčiaus centras Telšių apskrities centras Žemaitijos kunigaikštystė
17951796 m.  ? Vilniaus gubernija
17961801 m.  ? Lietuvos gubernija
18011842 m.  ? Vilniaus gubernija
18421915 m.  ? Kauno gubernija
19151919 m.  ? Oberostas
19191950 m. Telšių valsčiaus centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Telšių apylinkės centras Telšių rajono centras Klaipėdos sritis
19531995 m.
1995 Telšių miesto seniūnija Telšių rajono savivaldybės centras Telšių apskrities centras


Pavadinimo kilmė

Telšiai yra vandenvardinis vietovardis, veikiausiai kilęs nuo nedidelio Telšės upelio, kadaise įtekėjęs į Masčio ežerą dabartinių Laivų ir Telšės gatvių rajone. Nors įmanoma, kad ir būta ežero, vardu Telšys.[7]

Liaudies etimologija pasakoja, kad miestą įkūręs milžinas Telys (arba Telšys), dar vadinamas Džiugu.[8]

Architektūra ir kultūra

Mieste yra Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra (pastatyta 1791 m., katedra nuo 1926 m.), Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1867 m.), Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, išlikę buvusio bernardinų vienuolyno pastatai, sinagoga (XIX a.).

Muziejus „Alka“
Žemaitijos kaimo muziejus
Telšiai naktį

Telšiuose galima aplankyti „Alkos“ muziejų (įkurtas 1932 m.) ir apžiūrėti įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją. Išlikusi 19311936 m. buvusi kraštotyros draugijos „Alka“ būstinė.

Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai.

Telšių centre veikia turizmo informacijos centras, teikiantis informaciją turistams bei miesto svečiams apie Telšių rajono lankytinas vietas.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1870 m.[3] 1897 m.sur. 1900 m.[2] 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur.
5 000 6 481 6 200 6 288 4 691 4 983 5 874 13 500
1970 m.sur.[9] 1976 m.[10][11] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur. 2011 m.sur. -
20 200 24 900 26 369 33 351 31 147 29 119 25 540 -

Žymūs žmonės

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Telšių kunigų seminarija
Buvusi žydų rabinų mokykla - ješiva

Aukštojo mokslo įstaigos

Gimnazijos

Vidurinės mokyklos

Profesinės ir meno mokyklos

  • VšĮ Telšių regioninis profesinio mokymo centras
  • VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro Telšių filialas
  • Telšių vaikų dailės mokykla
  • Telšių vaikų muzikos mokykla
  • Telšių jaunimo mokykla
  • Telšių rajono sporto ir rekreacijos centras
  • Telšių taikomosios dailės technikumas

Pagrindinės mokyklos

Pradinės mokyklos

  • Santarvės pradinė mokykla
  • Saulėtekio pradinė mokykla

Mokykla-darželis

  • „Žemaitukas“
  • „Saulėtekis“

Lopšeliai ir darželiai

  • „Berželis“
  • „Eglutė“
  • „Nykštukas“
  • „Mastis“
  • „Saulutė“
  • „Žemaitukas“

Bibliotekos

Vyskupijos centras

Šv. Antano Paduviečio katedra
Telšių stačiatikių cerkvė
Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Telšių vyskupija naujai suformuota 1926 m. Jos pirmuoju vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (18661943 m.). Šv. Antano Paduviečio katedra (17611791 m.) barokinė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F. Rimgaila). Altorius darė skulptorius T. Podhaiskis ir vietinis meistras J. Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus 1929 m., projektavo žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis.

1927 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.

Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).

Miestų partnerystė

Sportas

Futbolas

Šaltiniai

  1. Telšiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Тельши. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 826 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Тельши. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 90 psl. (rus.)
  4. Telšiai wikimapia.org
  5. Telšiai maps.vlasenko.net
  6. Telšiai loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 224–225 psl.
  8. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 110 psl.
  9. Telšiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 538 psl.
  10. Telšiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 258 psl.
  11. Telšiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 304 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: