Televizija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal
Vikisritis: Televizija
Televizijos studija
Televizijos siųstuvai

Televìzija (angl. television < tele – atstumas + lot. visio – regėjimas) – judamų ar nejudamų objektų atvaizdų peradresavimas per atstumą laidinio arba radijo ryšio priemonėmis. Pagrindinės vaizdo perdavimo grandys: televizijos perdavimo kamera, siųstuvas, siunčiamoji antena, ryšio kanalas, priimamoji antena, televizorius.

Istorija

Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Pirmą kartą reguliariai pradėta transliuoti nuo 1928 m. liepos 2 d. JAV.

Skaitmeninė televizija

Pagrindinis straipsnis – Skaitmeninė televizija.

Antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimo (angl. Digital Video Broadcasting – Terrestrial) standarto stotys šiuo metu įdiegtos ir sėkmingai veikia keliose šalyse, tarp jų Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Vokietijoje. Nors tokio tinklo atsiradimo terminai Lietuvoje dar nėra aiškūs, nacionalinio DVB-T tinklo planas sudaro puikią galimybę iš anksto deramai pasiruošti šios technologijos atėjimui.

Bendrieji DVB-T tinklų planavimo ir koordinavimo principai Europoje buvo sukurti ir patvirtinti Europos šalių Radijo ryšio administracijų susitikime Česteryje 1997 metais. Jie numato, kad siekiant užtikrinti organišką palaipsninį perėjimą nuo analoginės TV transliavimo standartų prie skaitmeninio DVB-T standarto, bus panaudojami įprasti 8 MHz pločio kanalai, atitinkantys analoginės TV kanalus. Detalios analoginės TV kanalų „perskyrimo“ skaitmeninei DVB-T sistemai koordinavimo procedūros numatytos Česterio susitarimo medžiagoje.

Pradedant planuoti Lietuvos nacionalinius DVB-T standarto televizijos tinklus buvo remtasi monokanaliniu–sinchroniniu principu (SFN tinklai), panaudojant visose stotyse dabartinius standartinius 50, 59, 60 TV kanalus, tačiau esant daug koordinavimo problemų su kaimyninėmis šalimis teko atsisakyti kai kurių stočių, o jų vietose panaudoti kitus kanalus. Šiuo metu 36 bei 53 kanalais yra koordinuojami DVB–T tinklai vakarinėje Lietuvos dalyje, 33, 50 bei 57 kanalais – rytinėje Lietuvos dalyje, o 59 ir 60 kanalais koordinuojami tinklai apima beveik visą šalį.

Pagal CEPT direktyvą skaitmeninei televizijai numatyta panaudoti ir 61–69 standartinius TV kanalus. Kadangi Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės šalys, neturi šio ruožo priskyrimų, numatytų Stokholmo–61 plane, todėl 1999 metų sausio mėnesį Druskininkuose buvo surengtas daugiašalis susitikimas, kuriame dalyvavo ekspertai iš Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos bei Švedijos. Susitikimo metu buvo sutarta sukurti bendrą regioninį skaitmeninės TV planą 61–69 TV kanaluose, paremtą nedidelių (turinčių apie 100 km skersmens padengimo sritį) monokanalinių–sinchroninių tinklų principu. Prie šio plano kūrimo 2000 metų vasario mėnesį daugiašalio ekspertų susitikimo metu Kijeve taip pat prisidėjo ir Bulgarija, Suomija, Vengrija, Moldova ir Turkija. 2002 m. rugpjūtį susitikimo Nidoje metu pasirašytas daugiašalis DVB-T koordinavimo 61-69 TV kanaluose susitarimas.

Vienu skaitmeninės televizijos kanalu galima perduoti nuo 1 iki 6 aukštos kokybės TV programų. Šis skaičius priklauso nuo pasirinkto moduliacijos tipo ir apsauginio intervalo trukmės. Lietuvoje planuojama naudoti C2/G DVB–T variantą. Tai atitinka 64–QAM moduliaciją, su duomenų kodavimo santykiu 2/3, nešlių skaičiumi 8k bei apsauginio intervalo trukme 1/8. Šiuo atveju vienu kanalu galima perduoti 4 aukštos kokybės TV programas.

Raiškioji televizija

Pagrindinis straipsnis – Raiškioji televizija.

Šiuo metu yra bandomi raiškiosios televizijos (HDTV) projektai. Didele raiška siunčiamas signalas gali būti naudojamas plačiaekraniuose televizoriuose, rodant transliuojamą vaizdą kino teatre ir panašiai.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: