The Rolling Stones

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
The Rolling Stones
RollingStonesNice080806.jpg
The Rolling Stones 2006 m.
Kilmė Londonas,
Šalis Anglija
Aktyvumo metai 1962 –dabar
Žanras(-ai) rock and roll, rokas, bliuzrokas
Įrašų kompanija(-os) Virgin, Decca Records, London Records, Rolling Stones Records, ABKCO, CBS Records, Polydor, Interscope
Nariai Mick Jagger
Keith Richards
Ron Wood
Charlie Watts
Buvę nariai Brian Jones
Mick Taylor
Bill Wyman
Svetainė http://www.rollingstones.com

The Rolling Stones – britų rokenrolo grupė, susikūrusi 1962 m. Tai viena iš reikšmingiausių ir populiariausių visų laikų pasaulio muzikos grupių. The Rolling Stones per savo karjerą išleido daugiau nei 20 studijinių albumų ir virš 100 singlų, bei pardavė daugiau nei 200 mln. įrašų. Tai, taip pat, yra viena sėkmingiausiai koncertuojančių pasaulio grupių iki pat šių dienų. Per visą savo ilgą veiklos laikotarpį grupė beveik nepakeitė savo muzikinio stiliaus, kurį galima apibūdinti kaip bliuzroką, panašiai kaip, kad grupės veidu tapęs vokalistas Mick Jagger – savo mačo įvaizdžio.

Rokenrolo istorijoje The Rolling Stones tradiciškai vertinami iškart po The Beatles. Grupei priklauso nuolat vienais geriausių muzikos istorijoje įvardijami albumai kaip „Exile on Main St.“ (1972), „Sticky Fingers“ (1971), „Let It Bleed“ (1969), bei vienos iš žinomiausių dainų kaip „(I Can’t Get No) Satisfaction“ (1965), „Paint It Black“ (1966), „Sympathy for the Devil“ (1968), „Honky Tonk Women“ (1969), „Angie“ (1973), „Miss You“ (1978), „Start Me Up“ (1981).

Turinys

Nariai

Istorija

1962–1965: Pradžia ir pirmoji sėkmė

The Rolling Stones (liet. riedantys akmenys) susikūrė 1962 m. Londone. Grupės principiniu įkūrėju laikomas Brian Jones (g.1942 – m.1969), kuris tuo metu muzikavo įvairiais instrumentais bliuzo klubuose Londone, kol nusprendė suburti grupę. Keith Richards (g.1943) ir Mick Jagger (g.1943), savo ruožtu, buvo pažįstami nuo vaikystės ir taipogi tuo metu ieškojo grupės, prie kurios galėtų prisijungti. Grupės pavadinimą sugalvojo Brian Jones tardamasis dėl pirmų pasirodymų. Paklaustas telefonu dėl grupės pavadinimo Brian Jones paėmė jį iš Muddy Waters, kurio albumas tuo metu gulėjo ant stalo, dainos „Rollin' Stone Blues“ pavadinimo. Pirmasis grupės pasirodymas įvyko Londono pube Marquee Club liepos 12 d. Grupę tuo metu sudarė vokalistas Mick Jagger, gitaristai Brian Jones ir Keith Richards, pianistas Ian Stewart, bosistas Dick Taylor ir būgnininkas Mick Avory. Greitu laiku Dick Taylor ir Mick Avory paliko grupę, juos pakeitė atitinkamai Bill Wyman (g.1936) ir Charlie Watts (g.1941). Grupė suranda vadybininką Andrew Loog Oldham, kuris privertė pasitraukti Ian Stewart dėl jo neatitikimo „blogųjjų berniukų“ įvaizdžiui ir susiformavo pirmoji pastovi The Rolling Stones sudėtis. Andrew Loog Oldham atliko didelį darbą reklamuodamas naująją grupę, bei organizuodamas pirmuosius jos pasirodymus. Daugeliu atveju The Rolling Stones įvaizdis buvo priešingybė The Beatles įvaizdžiui ir, dažnai dirbtinai, sukeldavo skandalą.

Grupė pasirašė kontraktą su Decca Records ir 1963 m. birželį išleido debiutinį singlą, Chuck Berry dainos „Come On“ koverį, kuris patenką į D.Britanijos top 40. 1964 m. grupė išleido debiutinį albumą „The Rolling Stones“ (JK – 1 vieta), kuriame betgi tėra 1 dainą, priskirta Mick Jagger/Keith Richards duetui, bei surengė pirmuosius pasirodymus JAV. 1964 m. The Rolling Stones 2 kartus pasiekė D.Britanijos topų viršūnę su dainomis „It’s All Over Now“ ir „Little Red Rooster“, kurios, betgi, abi buvo koveriai. 1965 m. sausį išleidžiamas albumas „The Rolling Stones No. 2“ (JK – 1 vieta), o vasarį JK topų viršūnę pasiekė pirmoji originali The Rolling Stones daina „The Last Time“, kuri taip pat pateko į JAV top10. 1965 m. gegužę pasirodęs singlas „(I Can’t Get No) Satisfaction“ (JK – 1 vieta, JAV – 1) užtvirtina The Rolling Stones kaip viena iš didžiausių rokenrolo eros grupių. Iš kart, po to, seka daina „Get off My Cloud“ (JK – 1 vieta, JAV – 1) ir pirmasis grupės albumas Nr.1 JAV, vien JAV leidimo, „Out of Our Heads“.

1966–1969: Šlovės keliu ir Brian Jones mirtis

1966 m. pasirodė albumas „Aftermath“ (JK – 1 vieta, JAV – 2), kurio visos dainos buvo sukurtos Mick Jagger/Keith Richards. Daina „Paint it Black“ tapo Nr.1 hitu vienu metu tiek JK, tiek JAV.

Albumas „Between the Buttons“ (JK – 3 vieta, JAV – 2) su hitu „Ruby Tuesday“ (JK – 3 vieta, JAV – 1) pasirodo 1967 m. Kaip tik tuo metu grupės nariai pagarsėjo kaip dalyvaujantys provokuojančiuose vakarėliuose ir vartojantys narkotikus. Policija iškrato Keith Richards ir Brian Jones namus. Keith Richards, Mick Jagger ir Brian Jones teisiami dėl narkotikų laikymo. Teismų procesų metu grupė išleidžia albumą „Their Satanic Majesties Request“ (JK – 3 vieta, JAV – 2), kuriame vietoj bliuzroko dominuoja psichodelinis rokas. Taip pat, išleidžiamas pirmasis singlas, kurį atlieka ne Mick Jagger, „In Another Land“ (vokalą atliko Bill Wyman). 1968 m. pasirodo bene stipriausias iki to laiko The Rolling Stones albumas „Beggars Banquet“ (JK – 3 vieta, JAV – 5), kuriame žiba dainos „Sympathy for the Devil“ ir „Street Fighting Man“.

Albumo įrašuose tuomet jau beveik nebedalyvavo Brian Jones, kurį žlugdė narkotikų vartojimas. Dėl teismų jis nebegaudavo vizų ir nebegalėdavo kartu dalyvauti koncertuose užsienyje (pvz., JAV). Bet, svarbiausia, grupės lyderio vaidmenį jam teko užleisti Mick Jagger ir Keith Richards. Pripažinęs, kad nebegali įnešti indėlio į grupę, Brian Jones pasišalina iš The Rolling Stones ir, praėjus vos 3 savaitėms po paskelbimo apie pasitraukimą, 1968 m. liepos 3 d. randamas paskendęs savo namų baseine. Koncertą Londono Hyde Park prieš 250 000 publiką vos po 2 dienų grupė skiria Brian Jones. Koncertas taip pat pažymėtinas, nes jame pirmą kartą grupė koncertavo su Mick Taylor (g.1949), kuris pakeičia Brian Jones. Diena prieš jo mirtį išleidžiama viena garsiausių The Rolling Stones dainų „Honky Tonk Women“ (JK – 1 vieta, JAV – 1).

1969 m. turo po JAV metu The Rolling Stones apskelbiama kaip „Geriausia visų laikų rokenrolo grupė“. Posakis prilimpa grupei ir vartojamas iki šiandien.

1969 m. gruodį išleidžiamas dar vienas iš geriausių grupės albumų „Let it Bleed“ (JK – 1 vieta, JAV – 3) su dainomis kaip „Gimme Shelter“ ir „You Can’t Always Get What You Want“.

1970–1974: Kūrybinėje ir populiarumo viršūnėje

Mick Taylor 1972 m.

„Let it Bleed“ buvo paskutinis albumas su Decca Records ir 1970 m. grupė įkurė nuosavą įrašų firmą Rolling Stones Records. Joje išleistas koncertinis albumas „Get Yer Ya-Ya’s Out!“ (JK – 1 vieta, JAV – 6), dažnai įvardijamas kaip vienas iš penkių geriausių visų laikų koncertinių roko įrašų. Grupės kurybiškumas tuo metu pasiekia viršūnę. 1970 m. išleidžiamas albumas „Sticky Fingers“ (JK – 1 vieta, JAV – 1), su viena populiariausių grupės dainų „Brown Sugar“. „Sticky Fingers“ tampa bene labiausiai koncentruotu muzikine prasme The Rolling Stones albumu, bei pradeda net 8 iš eilės grupės albumų seriją, pasiekusių JAV topų pirmąją poziciją.

Keith Richards, 1972 m.

Tačiau grupė nesustoja ir 1971 m. įrašo ambicingiausią projektą savo karjeroje – dvigubą albumą „Exile on Main St.“ (JK – 1 vieta, JAV – 1). Albumas kritikų priimamas prieštaringai, netgi nepalankiai. Albumo reikšmė tuo metu buvo dar svarbesnė, nes kaip tik buvo iširusi The Beatles ir visų rokenrolo fanų dėmesys nukrypo į The Rolling Stones. Sutapimas, ar ne, tačiau šiuo metu „Exile on Main St.“ laikomas geriausiu The Rolling Stones darbu ir vienu iš visos roko muzikos šedevrų. Albume žiba dainos „Rocks Off“, „Tumbling Dice“, „Torn and Frayed“, bei Keith Richards atliekama „Happy“ ir kt.

Panašu, kad 1970 – ųjų pradžioje grupė pasiekė visuotinį publikos pamišimo laipsnį, savo laiku lydėjusį The Beatles. 1973 m. grupė pravirkdo muzikos mėgėjus daina „Angie“ iš albumo „Goats Head Soup“ (JK – 1 vieta, JAV – 1). O 1974 m. vėl gražina rokenrolą į jo geriausius laikus su „It’s Only Rock 'N Roll (But I Like It)“ iš albumo „It’s Only Rock 'N Roll“ (JK – 2 vieta, JAV – 1). Tačiau populiarumas žlugdo grupės kūrybiškumą. Abu albumai po „Exile on Main St.“ skamba taip silpnai, kad jų negelbsti ne vienetiniai talento pasireiškimai, o kritikų priimami labai nepalankiai. Mick Jagger susiviliojo superžvaigždės gyvenimu su daug skandalų ir žiniasklaidos aptariamų nuotykių, o Keith Richards grimzta į narkotikų vartojimo liūną. Tarsi parodydamas, kad kažkas negerai 1974 m. grupę paliko Mick Taylor, kuris vėliau tai paaiškino, kad nenorėjęs vien plaukti Mick Jagger ir Keith Richards kūrybinių idėjų farvateryje, o norėjęs pats realizuoti savas, ko The Rolling Stones jam neleido.

1975–1982: Bandymas išsilaikyti muzikos viršūnėje

Ron Wood (kairėje) ir Mick Jagger 1975 m.

1970 – ųjų viduryje ir pabaigoje The Rolling Stones kūrybiškumas dar labiau smuko, o Keith Richards ir Mick Jagger praleisdavo vis mažiau laiko kartu studijoje. Roko muzika pasikeitė: grupės kaip Pink Floyd ir Led Zeppelin išaugino naują klausytojų kartą, kuriai labiau reikėjo monumentalios, kosmogoninės roko muzikos, kuriai nebebuvo priimtinas 60 -ųjų plevėsiškas rokenrolas. Mick Jagger ir Keith Richards vėl suimti ir teisiami 1977 m. už narkotikų laikymą. Žiniasklaida prieš dešimtmetį kėlusi grupės lyderius ant pjedestalo, dabar už tuos pačius dalykus atvirai iš jų šaipėsi. Ypač dėmesio susilaukė Mick Jagger nuotykiai su modeliu Jerry Hall, dėl kurios jis 1978 m. išsiskyrė su žmona Bianca Jagger (kurią vedė 1971 m.). The Rolling Stones buvo vaizduojami kaip pasipūte milijonieriai, grojantys nuobodų ir atsilikusi roką ir kuriems būtina ploti už praeities pasiekimus.

1975 m. po keliolikos perklausų grupėje Mick Taylor vietą užėmė Ron Wood (g. 1947). Ron Wood koncertavo kaip apmokamas muzikantas iki 1992 m., kada buvo priimtas į pilnateisius grupės narius. 1976 m. pasirodo „Black and Blue“ (JK – 2 vieta, JAV – 1), kuris skamba daugiau kaip grupės pasigrojimas kartu negu muzikinis koncepcinis darbas. Susikaupusi grupė grįžta su 1978 m. darbu „Some Girls“ (JK – 2 vieta, JAV – 1), kuriame išbando to meto muzikinių madų, disco ir pankroko, elementus. Daina „Miss You“ (JK – 3 vieta, JAV – 1), sudainuota disco ritmu tapo didžiuliu hitu. Tačiau 1980 m. albumas „Emotional Rescue“ (JK – 1 vieta, JAV – 1) savo muzikiniu tuštumu tarsi parodo, kad grupė neranda vietos naujoje muzikoje. 1981 m. albumas „Tatoo You“ (JK – 2 vieta, JAV – 1) užbaigė The Rolling Stones bandymus šlietis prie naujų muzikos stilių, bet kartu užbaigė ir grupės kūrybiškumo „aukso amžių“. Simboliška, kad The Rolling Stones tai padaro su geriausius jų laikus primenančia daina „Start Me Up“. 1981 m. grupė pasirašo leidybinę sutartį su CBS Records.

1983–1993: Ant išsiskirstymo slenksčio

The Rolling Stones logotipas, sukurtas 1971 m. Juo dažnai pažymimi grupės dainų rinkiniai, koncertinių turų afišos ir kt.

1980 -ieji The Rolling Stones istorijoje buvo pažymėti takoskyra tarp Keith Richards ir Mick Jagger. 1983 m. grupė įrašo albumą „Undercover“ (JK – 3 vieta, JAV – 4), kuriame grupės lyderių nervingumas persiduoda ir į įrašus. Tuo pačiu metu Mick Jagger pasirašė sutartį su CBS dėl savo solinių projektų, tuo sukeldamas Keith Richards pyktį.

1985 m. mirė Ian Stewart, buvęs vienu grupės įkūrėjų ir ilgamečiu vadybininku, o 1986 m. grupei skirtas Grammy apdovanojimas už visos karjeros pasiekimus.

Mick Jagger išleido solinius albumus 1985 ir 1987 m. palikdamas Keith Richards dirbti prie The Rolling Stones 1986 m. albumo „Dirty Work“ (JK – 4 vieta, JAV – 4) beveik vieną. Mick Jagger atsisakė koncertuoti su grupe ir dar savo soliniuose koncertuose į repertuarą įtraukė The Rolling Stones dainų dar labiau supykdydamas kitus grupės narius. Kai Keith Richards 1988 m. išleido sąvajį solinį albumą daugelis jau patikėjo the Rolling Stones iširimu. Tačiau 1988 m. pabaigoje grupė vėl susibūrė ir įrašė albumą „Steel Wheels“ (JK – 2 vieta, JAV – 3), su gana sėkmingomis nuosaikaus roko dainomis kaip „Mixed Emotions“ ir „Rock and a Hard Place“.

Po albumo išleidimo grupė surengė vieną įspūdingiausių koncertinį turą „Steel Wheels/Urban Jungle Tours“ surinkusį net 140 mln JAV dolerių ir sumušusį tuo metu beveik visus įmanomus koncertinių turų rekordus. Po turo 1991 m. išleistas koncertinis įrašas „Flashpoint“ (JK – 6 vieta, JAV – 16), su dviem studijinėmis dainomis ir video įrašas „Live at the Max“. Po turo grupę dėl pernelyg intensyvios veiklos paliko Bill Wyman, kuris vėliau išleis atsiminimų apie The Rolling Stones dienoraščius, bei atsidės saviems muzikiniams projektams. Apie Bill Wyman pasitraukimą oficialiai paskelbiama 1993 m. 19921993 m. Keith Richards, Ronnie Wood ir Mick Jagger dar išleido po solinį albumą.

1994 – iki dabar: Gyvos ir grojančios legendos

Charlie Watts 2006 m.

1994 m. nauja The Rolling Stones įrašų kompanija Virgin Records perleido dalį kūrybos: nuo „Sticky Fingers“ iki „Steel Wheels“. Pati grupė atsideda naujo albumo įrašams, vietoj Bill Wyman pasikviečiamas Darryl Jones. Albumas „Woodoo Lounge“ (JK – 1 vieta, JAV – 2) susilaukė kritikų pagyrų. Albumas pasižymėjo tradicniu garsu ir žymiai sunkesniu roku nei įprasta The Rolling Stones. „Love Is Strong“, „You Got Me Rocking“ skamba jau kaip sunkiojo roko pavyzdžiai. Sekusio koncertinio turo metu įrašytas koncertinis įrašas „Stripped“. 1997 m. pasirodė albumas „Bridges to Babylon“ (JK – 1 vieta, JAV – 2). Daina „Anybody Seen My Baby?“ tampa dideliu radijo hitu, o po sekusio turo gimė dar vienas koncertinis įrašas „No Security“.

2001 m. Mick Jagger išleidžia savo ketvirtą solinį albumą, o 2002 m. grupė pažymi savo veiklos keturiasdešimtmetį dainų rinkiniu „Forty Licks“ (JK – 2 vieta, JAV – 2). Sekusio koncertinio turo metu grupė aplankė SARS epidemijos paliestas šalis. 2005 m. The Rolling Stones įrašė albumą „A Bigger Bang“ (JK – 2 vieta, JAV – 3), kuriame savo roką bandė atnaujinti šiuolaikinės muzikinės produkcijos madomis. Iš tikro albumas skamba kaip rokas R&B įraše. Po albumo grupė išsiruošė į dvejus metus trukusį „A Bigger Bang“ koncertinį turą, kurio metu surinko virš 550 mln JAV dolerių vėl sumušdami visus koncertinių turų rekordus. Nemokamą turo koncertą 2006 m. vasario 18 d. Rio de Žaneire, manoma, stebėjo apie 1,5 mln žiurovų. 2008 m. grupė išleidžia dar vieną koncertinį įrašą „Shine a Light“.

2010 m. remasterintas „Exile on Main St.“ pasiekė JK topų viršūnę po beveik 40 metų pertraukos. Kartu išleistas „Exile on Main St. (Rarities Edition)“ su 10 tuo pat metu kaip albumas 1971 m. įrašytų dainų.

Diskografija

  • 1964 The Rolling Stones
  • 1964 The Rolling Stones (England’s Newest Hit Makers) (tik JAV)
  • 1965 12 x 5 (tik JAV)
  • 1965 The Rolling Stones No. 2
  • 1965 The Rolling Stones, Now! (Tik JAV)
  • 1965 Out of Our Heads (Tik JAV)
  • 1965 December’s Children (And Everybody’s) (Tik JAV)
  • 1966 Aftermath
  • 1966 Got Live If You Want It! (koncertinis)
  • 1967 Between the Buttons
  • 1967 Flowers (tik JAV)
  • 1967 Their Satanic Majesties Request
  • 1968 Beggars Banquet
  • 1969 Let It Bleed
  • 1970 Get Yer Ya-Ya’s Out! (koncertinis)
  • 1971 Sticky Fingers
  • 1972 Exile on Main St.
  • 1973 Goats Head Soup
  • 1974 It’s Only Rock 'n' Roll
  • 1976 Black and Blue
  • 1977 Love You Live (koncertinis)
  • 1978 Some Girls
  • 1980 Emotional Rescue
  • 1981 Tattoo You


  • 1982 Still Life (koncertinis)
  • 1983 Undercover
  • 1986 Dirty Work
  • 1989 Steel Wheels
  • 1991 Flashpoint (koncertinis)
  • 1994 Voodoo Lounge
  • 1996 The Rolling Stones Rock and Roll Circus (seni, neišleisti įrašai)
  • 1995 Stripped (koncertinis)
  • 1997 Bridges to Babylon
  • 1998 No Security (koncertinis)
  • 2004 Live Licks (koncertinis)
  • 2005 A Bigger Bang
  • 2008 Shine a Light (koncertinis)

Videografija

Stones at the Max“ viršelis.
  • 1966: Charlie Is My Darling (rež. Peter Whitehead)
  • 1968: Sympathy for the Devil (rež. Jean-Luc Godard, (DVD))
  • 1969: Stones in the Park (DVD)
  • 1970: Gimme Shelter (rež. Albert ir David Maysles, (DVD/Blu-ray))
  • 1974: Ladies and Gentlemen: The Rolling Stones (rež. Rolin Binzer)
  • 1982: Rocks Off ir Let’s Spend the Night Together (rež. Hal Ashby (DVD))
  • 1984: Video Rewind (VHS)
  • 1989: 25x5 – The Continuing Adventures of the Rolling Stones (VHS)
  • 1992: Stones at the Max (rež. Julien Temple (DVD))
  • 1995: The Rolling Stones: Voodoo Lounge Live (DVD)
  • 1996: The Rolling Stones Rock and Roll Circus (rež. Michael Lindsay-Hogg, filmuota 1968 m. (DVD))
  • 1998: Bridges to Babylon Tour '97–98 (DVD)
  • 2003: Four Flicks (DVD)
  • 2004: Molson Canadian Rocks for Toronto (DVD)
  • 2007: The Biggest Bang (DVD/Blu-ray)
  • 2008: Shine a Light (rež. Martin Scorsese, (IMAX, DVD/Blu-ray))
  • 2009: Stones at the Max (remasterinta versija (DVD/Blu-ray), rež. Julien Temple)
  • 2010: Stones in Exile (rež. Stephen Kijak)
  • 2010: Ladies and Gentlemen: The Rolling Stones (remasterinta versija (DVD/Blu-ray) rež. Rolin Binzer)

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: The Rolling Stones – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

Vikiteka




Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: