Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Tverai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tverai
   Tveruherbas.PNG   
Tveru centras.JPG
Miestelio aikštė

Tverai
55°43′59″N 22°08′38″E / 55.733°N 22.144°E / 55.733; 22.144 (Tverai)Koordinatės: 55°43′59″N 22°08′38″E / 55.733°N 22.144°E / 55.733; 22.144 (Tverai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Rietavo savivaldybė
Seniūnija: Tverų seniūnija
Gyventojų: 558 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Tvẽrai
Kilmininkas: Tvẽrų
Naudininkas: Tvẽrams
Galininkas: Tverùs
Įnagininkas: Tvẽrais
Vietininkas: Tvẽruose
Istoriniai pavadinimai
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: TveraiVikiteka

Tverai – miestelis Rietavo savivaldybėje, kelio RietavasVarniai pusiaukelėje. Seniūnijos centras, Tverų seniūnaitija.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pastatyta 1897 m., viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, su žemaitiško baroko stiliaus šventoriaus vartais ir akmenine varpine
SilentHillFilmCultSymbol.svg Į šiaurės rytus nuo miestelio stūkso Tverų piliakalnis
Legenda pomnik.svg Paminklas žemaičių kunigaikščiui Vykintui (2005 m., autorius Juozas Grigaliūnas),
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Tverų vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Tverų biblioteka (nuo 1956 m.)
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-90015)
RWB Krankenhaus.svg Ambulatorija
Tverų girininkija, turizmo centras, Všį „Tverų dienos centras“
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Tverų kultūros namai
SUSISIEKIMAS
Pictograms-nps-gas station-2.svg Degalinė
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

AB „Lytagra“ filialas, dvi maisto produktų parduotuvės



Kasmet vyksta visuotiniai atlaidai, suteikti popiežiaus Pijaus VI.

Turinys

Geografija

Miestelio aikštė

Tverai įsikūrę Žemaičių aukštumos pažemėjime, šalia Aitros upės. Miestelis išlaikęs žemaitiško stiliaus struktūrą. Tverai yra pačiame seniūnijos centre, kelių iš Rietavo, Laukuvos, Varnių, Žarėnų sankryžoje.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Medingėnai - 12 km
PLUNGĖ - 42 km
TELŠIAI – 34 km
ŽARĖNAI – 15 km
Lopaičiai – 2 km
Lopaičiai - 2 km Blank-50px.png
Giliogiris – 10 km
RIETAVAS - 17 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VARNIAI - 15 km
Juodainiai – 10 km
LAUKUVA - 16 km


WikiMapia žemėlapis

Tverai WikiMapia žemėlapyje[5]

Topografinis žemėlapis

Tverai topografiniame žemėlapyje[6][7].


Istorija

Paminklas Vykintui

Tverai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1251 m. Jie sutapatinami su Ipatijaus kronikoje minima žemaičių kunigaikščio Vykinto pilimi-tvirtove, vadinta Tviriment, į kurią buvo atvykęs Mindaugas. Vykintas ir Tautvilas puolė Mindaugą, kuris toje kovoje prie Tverų buvo sužeistas ir Vykinto pilies nepaėmė. 1289 m. Ordino magistro Burchard von Schwenden patvirtintame žemių padalijimo tarp prūsiškosios ir livoniškosios Ordino šakos dokumente paminėta Tverų žemė (terra Twerkite). XIV a. šaltiniuose randama daugiau žinių apie Tverus, vietovė kelis kartus, įvairiomis pavadinimo variacijomis pažymėta kryžiuočių žygių aprašuose.

Tačiau šalia Tverų esančiuose Pribitkos ir Šlapeikiškės pilkapynuose atliktų archeologinių tyrinėjimų duomenys rodo, kad iki rašytiniuose šaltiniuose minimų Tverų, šiose apylinkėse gyvavo mažiausiai dvi didelės ir turtingos bendruomenės. Kermušės miškuose, ant Aitros upės kranto, aptikti galimai buvusios didelės šventvietės likučiai.

1527 m. Tverai perėjo Žemaičių seniūno Stanislovo Kęsgailos žinion. 1589 m. pirmą kartą paminėta Tverų bažnyčia, 1600 m. – miestelis. 1640 m. karalius Vladislovas Vaza leido rengti vieną savaitinį turgų ir 3 prekymečius. Visi apylinkės gyventojai tik Tverų turguje galėjo pardavinėti savo gaminius, žemės ūkio produktus. 1643 m. Tverai jau vadinami miesteliu. Čia stovėjo Tverų dvaras, bažnyčia. XVII-XVIII a. Tverai buvo seniūnijos centras, 1667 m. minimas Tverų pavietas.

1700-1721 m. Tverai nukentėjo Šiaurės karo metu. 1709 m. siaučiant maro epidemijai, Tverus valdė Leonas Palubinskis. 1699 m. Tveruose buvo 20, o 1721 m. – tik 4 sodybos. Miestelis atsistatė 1789 m. – tuo metu jau gyveno 41 šeima. Nuo 1776 m. Tverų miesteliui atkūrus dvarą, jį valdė Bilevičius. Tada Tverai buvo vienas iš 14 Žemaitijos pavietų. 1780 m. karalius Stanislovas Augustas patvirtino anksčiau duotas prekybines privilegijas.

Bažnyčia ir šventoriaus vartai, vaizdas iš aikštės

Tverai garsėja Švč. Marijos Apsilankymo atlaidais (liepos 2 d.), Švč. Mergelės Marijos paveikslu. Pagal tradiciją tas paveikslas buvęs Elijo Ilgovskio nuosavybė. Jis jį labai branginęs ir nešdavęsis su savimi net į karo žygius. Patekęs totoriams į nelaisvę, jis, kalėjime būdamas, meldėsi prie to paveikslo ir padarė įžadą: jei laimingai grįš į namus, pastatysiąs Tveruose Marijos garbei bažnyčią. Išpirktas iš totorių nelaisvės, jis grįžo į Tverus ir įvykdė savo pažadą – pastatė bažnyčią ir padovanojo jai tą paveikslą. XIX a. vyskupas Valančius savo veikale „Žemajtiu Wyskupistė“ duoda kitokį padavimą apie šio paveikslo kilmę. Žemaičių vyskupas J. Tiškevičius savo pranešime Apaštalų Sostui 1646 m. rašo, kad Tveruose yra stebuklingas Marijos paveikslas ir kad iš tolimų valstybės vietų, pamaldumo vedami, žmonės gausiai renkasi į Tverus. Popiedžius Pijus VI 1787 m. suteikė Tverų bažnyčiai visuotinius atlaidus. Toje šventėje į Tverus suvažiuodavo per 20.000 žmonių.

Iki XVIII a. pabaigos Tverai buvo Raseinių pavieto Tverų valsčiaus centras. Valsčiaus sudėtin įėjo visa Tverų parapija. 1804 m. Tveruose įkurta parapinė mokykla. 1853 m. mokėsi 35 mokiniai. 1831 m. sukilimo metu, Tverų klebonas Petras Narkevičius skelbė sukilėlių potvarkius, ragino ginkluotis ir kovoti prieš carizmą. 1863 m. Tveruose buvo paskelbtas sukilimo maištas. Apylinkėse veikė A. Groso, B. Dluskio bei I. Leskausko vadovaujami sukilėlių būriai. Dėl sukilimo nukentėjo Tverų klebonas ir Varnių dekanas Juozapas Sonulevičius. Už tai, kad priėmė atėjusį į Tverus sukilėlių vadą A. Grosą, buvo rusų suimtas ir kalintas Kaune. Užmokėjęs baudą 1866 m. į Tverus grįžo prastos sveikatos ir greitai mirė.

XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Tverų į Kaltinėnus buvo žymima Sietuva (žymi kūlgrinda).

1897 m. klebonas garbės kanauninkas Juozapas Niūniava-Niūnevičius su parapijiečiais pastatė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Po 1905 m. pagyvėjo draudžiamos lietuviškos spaudos platinimas. 1907 m. prie Tverų bažnyčios pastatyta akmeninė varpinė. 1911 m. Tveruose įsteigta Blaivybės draugija (140 narių), turėjusi biblioteką. 1898 ir 1937 m. Tverai degė.

Nepriklausomybės paminklas

Nepriklausomos Lietuvos metais, tveriškiai atsiskyrė nuo carinės Rusijos laikais buvusio Žarėnų valsčiaus ir sudarė savo savivaldybę. 1929 m. miestelio centre pastatytas Nepriklausomybės paminklas (nugriautas 1963 m., atstatytas 1989 m.). Apie 1935 m. miestelio ūkininkai išsiskirstė vienkiemiais. Tveruose buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, policijos nuovada, vyskupo M. Valančiaus vardo liaudies universitetas, sveikatos punktas, vaistinė, pora organizacijų laikomų bibliotekų, kooperatyvas, pieninė, lentpjūvė, malūnas, kelios krautuvės, gyveno amatininkai.

1956 m. Tveruose pradėjo veikti biblioteka, pakeitusi iki tol buvusias privačių asmenų ir organizacijų bibliotekas. 1957 m. Tveruose pradėjo veikti kultūros namai. 1959 m. Tverų mokykla tapo vidurine.

2008 m. patvirtintas Tverų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a. Tverų valsčiaus centras Medininkų žemė
XVI a. vidurys Žemaičių seniūnija
1791 m. Telšių apskritis
nuo XVIII a. pabaigos Raseinių apskritis
19191948 m. Telšių apskritis
19481950 m. Rietavo apskritis
19501962 m. Tverų apylinkės centras Rietavo rajonas
19621995 m. Plungės rajonas
19952000 m. Tverų seniūnijos centras Plungės rajono savivaldybė
2000 Rietavo savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Tverų pavadinimas kildinamas nuo versijos, kad čia kūrėsi („tvėrėsi“) Žemaitijos valstybė, čia per amžius buvo „tvertos“ ir pagrindinės jos valdymo institucijos – politinė, karinė ir dvasinė.[8]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[4] 1901 m.*[3] 1970 m.sur.[9] 1982 m.[10] 1987 m.[11] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
228 872 508 645 682 680 558 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Tverai is Patverio.jpg

Šaltiniai

  1. Tverai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Твери. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 708 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 Тверы. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 76 psl. (rus.)
  5. Tverai wikimapia.org
  6. Tverai maps.vlasenko.net
  7. Tverai loadmap.net
  8. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 115 psl.
  9. Tverai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 589 psl.
  10. Tverai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 495 psl.
  11. Tverai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 362 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: