Ukmergė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ukmergė
   Ukmerge COA.jpg   
UkmPaminkl.JPG

Ukmergė
55°14′49″N 24°45′50″E / 55.247°N 24.764°E / 55.247; 24.764 (Ukmergė)Koordinatės:55°14′49″N 24°45′50″E / 55.247°N 24.764°E / 55.247; 24.764 (Ukmergė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija: Ukmergės miesto seniūnija
Gyventojų: 23 878 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Ukmergė̃
Kilmininkas: Ukmergė̃s
Naudininkas: Ùkmergei
Galininkas: Ùkmergę
Įnagininkas: Ùkmerge
Vietininkas: Ukmergėjè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: centrinis LT-20001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: UkmergėVikiteka

Ukmergė – miestas Aukštaitijoje, Vilniaus apskrityje (76 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir 71 km į šiaurės rytus nuo Kauno), prie kelio  A6  KaunasZarasaiDaugpilis . Ukmergės rajono savivaldybės centras, Ukmergės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos – Pivonijos seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Šventyklos:
Legenda cmentarz.svg Miesto kapinės, senųjų Vaižganto kapinių koplyčia, rusų stačiatikių ir sentikių kapinės.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Ukmergės piliakalnis, stūksantis Šventosios ir Vilkmergėlės santakoje. Aplink jį įrengtas Pilies parkas.
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės paminklas – „Lituania restituta“, pastatytas 1930 m. miesto centre, Kęstučio aikštėje. 1951 m. paminklas nugriautas, dvi didelės obelisko dalys buvo užkastos čia pat aikštėje. 1989 m. šios dalys buvo atkastos, paminklas atstatytas ir 1990 m. atidengtas. Didžioji dalis obelisko yra autentiška. Paminklo horeljefe vaizduojama vaidilutė, kurstanti aukuro ugnį. Ant obelisko yra autentiškas Vytis herbiniame skyde. Paminklo aukštis – 17 metrų.
Senoji arklių pašto stotis (1835 m.)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png 4 pašto skyriai (centrinis LT-20001)
RWB Krankenhaus.svg Miesto rytiniame pakraštyje yra rajono centrinė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Ukmergės kraštotyros muziejus, įkurtas 1944 m.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Pro miestą teka Šventoji (centre į ją įteka dešinysis intakas Ukmergėlė, anksčiau vadinta Vilkamerge ir Vilkamergėle), dešiniajame jos krante stūkso Ukmergės piliakalnis, šiame krante yra ir Ukmergės senamiestisurbanistikos paminklas. Kairiajame Šventosios krante daugiausia išsidėstę gyvenamieji rajonai, į rytus nuo automagistralės  A2  VilniusPanevėžys  plyti Pivonijos miškas, piečiau jo yra Pašilė – naujausias miesto rajonas. Miesto centre, skverelyje prie kultūros namų stūkso gamtos paminklas – Dukstynos akmuo[4], yra Ukmergės rajono apylinkės teismas. Yra molio telkinys.

Ukmergėje yra užfiksuota mažiausias metinis kritulių kiekis Lietuvoje – 355,7 mm 1964 m. [5]

Miesto dalys



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Ukmergė OpenLayers žemėlapyje
Ukmergė „WikiMapia“ žemėlapyje[6]
Ukmergė TSRS topografiniame žemėlapyje[7][8].


Istorija

Pilys Mindaugo žemėse

Tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Ilgą laiką sklandė kalbos apie tai, kad Ukmergė buvo įkurta XIII a. pradžioje (populiariausia versija – 1225 m.). Tą greičiausiai lėmė šie faktai: XVI a. Bychovco kronikoje Ukmergės įkūrėju vadinamas Dausprungas, legendinio Palemono bendražygis, o kunigaikštis Dausprungas, karaliaus Mindaugo vyresnysis brolis, iš tikro XIII a. pradžioje minimas tarp Lietuvos žemės valdovų. Tačiau reiktų prisiminti, kad Ukmergė tuo metu buvo vienas iš svarbių istorinės Deltuvos žemės centrų, todėl mažai tikėtina, kad čia kaimynai galėjo statyti pilis – kurti miestus. Nors pilis ir gyvenvietė, tikriausiai, čia buvo žymiai anksčiau, pirmasis Ukmergės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – oficiali miesto įkūrimo data, yra 1333 m. Vartbergės kronikoje, rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „buvo prie Vilkenbergės“ (t. y. Ukmergės). Šio „buvimo“ metu buvo užpulta Ukmergės pilis, kurią dar ne kartą puolė ir vietovę niokojo kalavijuočiai. Paskutinį kartą ši, ant miesto centre esančio piliakalnio buvusi, medinė pilis sudeginta 1391 m. Vytauto ir Jogailos kovų metu. XV a. pradžioje, kitoje Vilkmergėlės upelio pusėje, ant dabartinio Pilies kalno buvo pastatyta mūrinė pilis, kuri galutinai sunyko XVIII a. pabaigoje.

Deltuvai netenkant strateginės reikšmės, Ukmergė augo ir stiprėjo. 1486 m. ji gavo miesto teises, po 1566 m. administracinės reformos tapo Vilniaus vaivadijos Ukmergės pavieto centru. XVI a. viduryje Ukmergėje jau buvo vaitas – Ukmergė turėjo miestietišką savivaldą. 1792 m. suteiktos miesto teisės. 1817 m. Ukmergės apskrities seimelis reikalavo atleisti valstiečius nuo baudžiavos, bet jiems neduodant žemės, ir išleido atitinkamas instrukcijas, tačiau caro valdžia naikinti baudžiavos neleido. 1846 m. įkurta pirmoji ligoninė.

1919 m. gegužės 3 d. iš Vilkmergės išvyti bolševikai. Tarpukariu Ukmergė buvo apskrities centras ir miestas su apskrities teisėmis. 1935 m. patvirtintos I eilės miesto teisės. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

Po karo tapo rajono centru, buvo linų fabrikas, mašinų gamykla „Vienybė“, remonto mechaninė gamykla, I. Meskupo „Lelijos“ susivienijimo siuvimo, P. Eidukevičiaus odos ir avalynės susivienijimo fabrikai, koklių įmonė, „Šilo“ medienos apdirbimo įmonė, tarybinis ūkis-technikumas. 1976 m. miesto rytinėje dalyje pastatytas Dukstynos mikrorajonas, 9-ajame dešimtmetyje pietinėje dalyje – Pivonija. Po 1980 m. nutiesus magistralę  A2  VilniusPanevėžys  miestas liko pašonėje, sumažėjo pravažiuojančių mašinų srautai.

1992 m. patvirtintas naujasis Ukmergės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a.  ? Ukmergės apskrities centras
15641795 m.  ? Vilniaus vaivadija
1795–1796 m.  ? Vilniaus gubernija
1796–1801 m.  ? Lietuvos gubernija
1801–1842 m.  ? Vilniaus gubernija
1842–1915 m.  ? Kauno gubernija
1915–1919 m.  ?
1919–1933 m. Ukmergės valsčiaus centras
1933–1950 m.
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Ukmergės rajono ir Smėlių rajono centras Vilniaus sritis
1953–1955 m.
1955–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Ukmergės apylinkės centras Ukmergės rajono centras
nuo 1995 m. Ukmergės miesto seniūnija, Pivonijos seniūnijos centras Ukmergės rajono savivaldybės centras Vilniaus apskritis


Pavadinimo kilmė

Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia.
DNB bankas Ukmergėje.
Ukmergės senamiestis.

Gyvenvietė pirmą kartą paminima 1333 m. Vartbergės kronikoje, kur rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „…buvo prie Vilkenbergės“. Pirminė lietuviška miesto vardo lytis tikriausiai buvo Vilkamergė. Iki Pirmojo pasaulinio karo oficialiai vadinosi Vilkmergė (sinonimai Aukmergė, Likmerė). Vėliau būta svyravimų, pvz., 1925 m. leidinys „Lietuvos apgyventos vietos“ rašė Vilkmergės apskritis, nors 19181920 m. „Lietuvos žemėlapyje“ rašoma Ukmergė (taip pat ir atnaujintame 1933 m. žemėlapyje). XX a. 4-ajame dešimtmečio pabaigoje jau įsivyravo Ukmergė, o pokariu bendrinė norma buvo tik Ukmergė.

Nors nėra nė vienos kalbininkų visuotinai priimtos vardo kilmės versijos, visi sutaria, kad tai vandenvardinis vietovardis – miesto pavadinimas yra kilęs iš upelio Vilkmergėlės (dabartinė Ukmergėlė, dešinysis Šventosios intakas). O šis galbūt atsiradęs iš žodžių junginio, kurio pirmasis buvo vilkas, o antrojo šaknis merg-. Pastarasis yra sunkiai paaiškinamas lietuvių kalbos atitikmenimis, tačiau latv. merga, marga – „smulkus lietus“ ir mergat – „lynoti“ leidžia manyti, kad merg- galėjo turėti bendresnę drėkinimo, sruvenimo, čiurlenimo prasmę, kuri būtų logiškai pritaikyta upėvardžiui Vilkmergė (kuri vadinta ir Vilkamerge), nuo kurio ir kilo miesto vardas. Išaugus miestui, upelis įgavo mažybinę priesagą ir tapo Vilkmergėle (Vilkamergėle), o vėliau ir Ukmergėle.[9]

2012 m. žurnale „Baltistica“ Aurimas Markevičius iškėlė idėją, kad Vilkmergė gali reikšti „mirguliuojanti vilko upė“.[10]

Liaudies etimologija pasakoja vieną iš legendų, kuri atėjo iš kovų su kryžiuočiais laikų ir aiškina dabartinį miesto pavadinimą. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Bet ji sulaužiusi savo pažadą tarnauti dievams ir pamilusi tėvynės priešą – kryžiuočių riterį. Tai sužinoję vaidilos ją sudeginę. Žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimus apie aukmergę – aukos mergą (Aukmergę), ilgainiui virtusia Ukmerge.

Kita legenda byloja, kad tamsiuose šių vietų miškuose kadaise gyvenusi žynė, žmonių vadinta Vilkmerge (vilko merga). Kartą tuose miškuose medžiojęs kunigaikščio Dausprungo sūnus Tautvilas, kuriam pristigę strėlių, o jį tuomet užpuolę vilkai. Nuo pražūties jį ir išgelbėjo toji žynė – graži mergelė, sutramdžiusi ir nuvijusi plėšriuosius vilkus. Dausprungas pastatęs prie Šventosios pilį ir žynės garbei pavadinęs Vilkmerge. Taip miesto vardas liaudyje siejamas su žodžių junginiu vilko merga, kuriai Užupyje pastatytas paminklas.

Taip pat yra pasakojama legenda, anot kurios medžiotojai sutikę didelę pražilusią vilkę su dailia gražia merga šalia jos. Mergina medžiotojus sudrausminusi (kam jie vilkų grobį medžiojantys) ir patarusi laimikio ieškoti kitame krante. Ten jiems pasisekusi medžioklė taip gerai kaip niekada.[11]

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1825 m. ir 2011 m.
1825 m. 1837 m. 1856 m. 1860 m.[3] 1863 m. 1889 m.[2]
4 143 5 275 6 230 7 309 7 480 16 559
1897 m.sur. 1913 m. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
13 532 16 300 10 604 24 000 14 900 21 600
1976 m.[12] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
25 800 26 601 30 410 28 759 23 878 -

Žymūs žmonės

Sportas

Futbolas

Miestai partneriai

Ukmergės miestų partnerių rodyklė.

Šaltiniai

  1. Ukmergė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Вилькомиръ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 374 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Вилькомiръ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 458 psl. (rus.)
  4. http://www.lgt.lt/print.php?_LAPAS=geotopas&_GT_ID=152&
  5. Krituliai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 71 psl.
  6. Ukmergė wikimapia.org
  7. Ukmergė maps.vlasenko.net
  8. Ukmergė loadmap.net
  9. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 230–236 psl.
  10. http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2093/2039
  11. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 150–151 psl.
  12. Ukmergė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 367 psl.
  • Ukmergė. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 464 psl.
  • Ukmergė: trys matymai (sud. Jūratė Šakienė). – Ukmergė: Ukmergės kraštotyros muziejus: Valdo leidykla, 2005. – 51 p.: iliustr. – ISBN 9986-853-96-6
  • Ukmergės krašto laisvės kovų keliais (sud. Kazys Strazdas). – Kaunas: K. Strazdas, 2006. – 320 p.: iliustr. – ISBN 9955-665-66-1
  • Ukmergės krašto laisvės ir kovų keliais (sud. Kazys Strazdas). – Kaunas: K. Strazdas, 2008. – 260 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-800-93-4
  • Ukmergės žydų bendruomenės istorija: datos, dokumentai, faktai (sud. J. Zareckas). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2008. – 136 p. – ISBN 978-9955-712-43-5
  • Ukmergė: knyga apie Ukmergės kraštą: informacinis-reprezentacinis leidinys (sud. Dalia Ivaškevičienė, Algimantas Matiukas, Julius Zareckas). – Vilnius: Jungtinės spaudos paslaugos, 2010. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95158-2-3
  • Žemėlapis
  • Ukmergės informacinis portalas


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: