Lėkščiasvydis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Ultimeitas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lėkščiasvydis
Ultimate frisbee defense block.jpg
Lėkščiasvydis („Ultimeitas“)
Aukščiausias sporto šakos valdymo organasLietuvos Skraidančio Disko Federacija (LSDF), tarpt. World Flying Disc Federation (WFDF)
Sportas išrastasJAV 1968 m.
Komandos'Open' (aukščiausio pajėgumo komandos)

moterų (Women)

mišrios (Mix) komandos
Žaidėjų skaičius aikštėje7 (lauke), 5 (salėje)
Naudojamas inventoriusSkraidantis diskas
KontaktasBekontaktė sporto šaka
Klubai LietuvojeVorai, Zepps, Taškas, Skraidantys Drambliai, Marių Meškos, UŽA, Zero, BS, Mixtūra, Bubblicious, Velniai, Krakės, Prienai
Olimpinė sporto šakaNe, bet priklauso „pasaulio spoto žaidynėms“

Lėkščiasvydis[1], dar vadinamas ultimeitu (angl. ultimate) arba frizbiu (angl. frisbee) – bekontaktis komandinis žaidimas, žaidžiamas su 175 gramų skraidančiuoju disku („skraiduku“).

Lėkščiasvydis – tai greitas, techniškas, reikalaujantis taktinių įgūdžių, smagus žaidimas su pagrindine „fair play“ (garbingas žaidimas) taisykle.

Žaidimo tikslas – pelnyti taškus perdavinėjant diską savo komandos žaidėjams, puolantiems perduoti diską į taškų pelnymo zoną savo komandos draugui, panašiai kaip amerikietiškame futbole arba regbyje. Žaidėjas, turintis diską, bėgti negali. Lėkščiasvydis taip pat išsiskiria tuo, kad šiame sporte nėra fizinio kontakto. Šį sportą labiausiai išskirtiniu daro teisėjų nebuvimas. Visų lėkščiasvydžio turnyrų ir pasaulinio lygio čempionatų metu teisėjai nedalyvauja, visus žaidime iškilusius taisyklių pažeidimus sprendžia ir skelbia patys žaidėjai.

Turinys

Istorija

Pirmasis skraidantis diskas buvo išrastas Walterio Morrisono 1948 metais JAV. 1957 m. Sausio 23 d. Wham-O žaislų kompanija nupirko išradimo teises ir pradėjo skraidančių diskų gamybą su prekinio ženklo pavadinimu „Frisbee“.

"Frisbee" pyrago lėkštė.

1968 m. rudenį Džoelis Silveris (Joel Silver), Kolumbijos universiteto esančiame Meipelvude, Naujajame Džersyje (Mapelwood, New Jersey, JAV) studentas pasiūlė idėją universiteto studentų bendruomenei įkurti studentų „frisbio“ komandą. Jau sekančią vasarą grupelė studentų pradėjo kartu žaisti, tai ką Silveris vadino „geriausiu žaidimu“ („ultimate game experience“). Taisykles naudotos amerikietiško futbolo žaidimo pagrindu, bet pritaikyto žaisti su skraidančiu disku, kurį išmoko iš Džerado Kasso (Jared Kass) vasaros stovyklos metu. Žaidimo taisykles vėliau Kassas ir Silveris patobulino.

Pačioje pradžioje šį žaidimą žaidė ir taisykles tobulino įvairūs Kolumbijos universiteto studentai ir akademinės bendruomenės nariai, įskaitant studentų laikraščio atstovus, politikos mokslų ir dramos studijų studentus. Prie pagrindių žaidimo kūrėjų ir populiarintojų Silverios ir Kasso prisidėjo ir Bernardas Hellringas (Bernard Hellring) ir Džonis Hainsas (Jonny Hines). Dar vienas pirmosios komandos narys buvo Voleris Sabo (Walter Sabo), kuris tapo labiai svarbiu „American Business“ radijo stoties darbuotoju. Šis sportas pradėjo būti identifikuojamas kaip kontrkultūrinė veikla. Pirmoji šį sportą ir jo atsiradimo istoriją aprašanti knyga buvo išpausdinta 2005 metų gruodį, pavadinmu „ULTIMATE: The First Four Decades“.

Pagrindinės žaidimo taisyklės (taškų pelnymo ir judėjimo) nesikeitė ir pirmuose žaidimuose atsarginių žaidėjų skaičius būdavo neribojamas. Pražangomis buvo laikomas kontaktas kuris būdavo atliekamas specialiai. Žaidžiama buvo be teisėjų, ši taisyklė išliko ir iki šių dienų: daugumoje lėkščiasvydžio varžybų (net ir aukšto lygio turnyruose) pažeidus taisykles patys žaidėjai sprednžia kilusius ginčus. Aukščiausio lygio turnyruose ir čempionatuose dažniausiai dalyvauja stebėjotai. Stebėtojai įsikiša tik kai taškų pelnymo metu įvyksta taisyklių pažeidimas ir komandos nesutaria dėl to kuri pusė yra teisi.


Žaidimo taisyklės

Lėkščiasvydžio (Ultimeito) diskas (vidinė pusė)

Dešimt nesudėtingų lėkščiasvydžio taisyklių [2]:

  1. Aikštelė – keturkampis plotas su galinėmis įskaitinėmis zonomis kiekviename aikštelės gale. Aikštelės matmenys: 100 m X 37 m (dvi 18 metrų galinės įskaitinės zonos ir 64 m aikštė tarp jų).
  2. Žaidimo pradžia – abi komandos stovi išsirikiavusios prieš savo galinės įskaitinės zonos liniją. Gynėjai meta diską puolėjams. Aikštelėje žaidžia 7 žaidėjai lauke ir 5 – patalpoje.
  3. Taškai – kiekvieną kartą, kai puolėjai perduoda diską savo komandos nariui, esančiam varžovų įskaitinėje zonoje, pelnomas taškas. Po kiekvieno taško apsikeičiama aikštelės pusėmis ir žaidimas tęsiamas toliau.
  4. Disko judėjimas – diską galima mesti bet kuria kryptimi, ją perduodant savo komandos nariui. Žaidėjui negalima eiti ar bėgti su lėkšte rankose. Žaidėjas su lėkšte rankose (metikas) privalo lėkštę mesti per 10 sekundžių lauke ir per 8 sekundes patalpoje. Laiką skaičiuoja gynėjas, ginantis metiką.
  5. Disko perėmimas – jeigu metimas nepavyko (pvz., pateko už aikštelės ribų, palietė žemę ar grindis, buvo perimtas varžovų), tuomet besigynusi komanda gauna diską ir tampa puolančia komanda.
  6. Žaidėjų keitimas – keitimą galima vykdyti po kiekvieno pelnyto taško bei žaidėjui susižeidus. Keitimų skaičius neribotas.
  7. Bekontaktis žaidimas – bet koks fizinis kontaktas tarp žaidėjų draudžiamas. Taip pat draudžiama pastumti, blokuoti, kišti koją ar kitokiu būdu trukdyti žaidėjui judėti. Palietus žaidėją, fiksuojamas taisyklių pažeidimas (foul).
  8. Taisyklių pažeidimai – jeigu po taisyklių pažeidimo (stūmimas, blokavimas, lietimas ir pan.) prarandamas diskas, tai žaidimą tęsia tos komandos žaidėjas, prieš kurį buvo prasižengta, nuo tos vietos, kur buvo įvykdytas pažeidimas. Jeigu žaidėjas, kaltas dėl taisyklių pažeidimo, nesutinka su tuo, žaidimas tęsiamas nuo tos vietos, iš kur buvo mestas diskas prieš taisyklių pažeidimą.
  9. Pačių teisėjavimas – žaidėjai yra atsakingi už savus taisyklių pažeidimus ir klaidas. Savo tarpusavio ginčus sprendžia patys.
  10. Žaidimo prasmė – Ultimeitas propaguoja sportinį teisingumą ir garbingą elgesį griežtą taisyklių laikymąsi ir tikrąjį žaidimo malonumą. Skatinamas konkuruojantis žaidimas, bet jokiu būdu ne žaidėjų pagarbos vienas kitam kaina.

Lėkščiasvydžio variacijos

Tradicinis lėkščiasvydis

Lėkščiasvydis, Australija-JAV, pasaulio lėkščiasvydžio čempionatas, 2005 m.

Pasaulinė skraidančio disko federacijos (angl. World Flying Disc Federation, toliau WFDF) tradicinis lėkščiasvydžio žaidimas yra žaidžiamas 100 metrų ilgio ir 37 metrų pločio lauke suskirtytame į žaidimo lauką (64 metrų ilgio) ir aikštės galuose iš abiejų pusių taškų pelnymo zonas (18 metrų ilgio ir 37 metrų pločio). Žaidimas vyksta tarp dviejų komandų su tokiu pačiu žaidėjų skaičiu, įprastai žaidžiama septyni prieš septynis. Kiekviena komanda daugiausiai gali turėti 27 žaidėjus. Tarptautinės skraidančio disko federacijos taisyklės naudoja aikštę su mažesnėmis įskaitinėmis zonomis. Tačiau mišrių komandų turnyruose aikštelėje iš septynių žaidėjų bent 3 privalo būti merginos.

Prieš prasidedant žaidimui abiejų komandų kapitonai arba atstovai meta du diskus arba žaidžia akmuo, popierius, žirklės, ir burtus laimėjusi komanda ji renkasi puolimą, gynybą arba aikštės pusę. Abiejų komandų nariai išsirikiuoja linija savo zonoje. Žaidimas prasideda kai besiginančiosios komandos žaidėjas pakelia diską rankoje duodamas signalą oponentams, kad jų komanda jau pasiruošusi žaisti. Kitos komandos žaidėjas/-ai pakelia ranką duodami signalą, kad jų komanda taip pat pasirengusi žaisti. Kai abi komandos yra pasiruošusios. Besiginančiosios komandos žaidėjas meta „pulą“ (angl. „pulls“) t. y. diskas yra metamas oponentams, kad būtų galima pradėti žaisti, panašiai kaip išspyrimas (angl. „kickoff“) amerikietiškame futbole. ”Pulas” metamas kas kart po taškų pelnymo. Jeigu metant „pulą“ diskas išeina iš aikštės ribų diską turėjusi gauti komanda gali rinktis ir pradėti žaidimą iš to taško kur diskas kirto aikštės ribą, arba iš vidurio aikštės, ties „brick“ žyme (atžymos yra dvi: abiejose aikštės pusėse) esančia 20 metrų nuo savosios zonos.

Lėkščiasvydžio aikštės išmatavimai žaidžiant lauke

Nuo to momento kai žaidėjas pagauna diską arba jį paima nuo žemės, žaidėjas turi sustoti ir vienos, atraminės kojos negali judinti iš vietos tol kol diskas bus perduotas kitam žaidėjui (disko perduoti iš rankų į rankas negalima). Žaidėjas turi atlikti disko perdavimą per 10 sekundžių ir jam sekundės turi būti skaičuojamos balsu nuo vieno iki dešimt besiginančio žaidėjo, esančio netoliau kaip 3 metrų nuo žaidėjo su disku. Jeigu nėra spėjama išmesti disko per 10 sekundžių yra skelbiamas delsimas (angl. „stall“) ir besiginančioji komanda tampa puolančiają komanda turinčia diską. Žaidimas tęsiamas iš to paties taško kur stovėjo oponentų žaidėjas su disku. Puolančios ir besiginančios komandos taip pat keičiasi pusėmis jeigu puolančioji komanda nesugeba perduoti disko sėkmingai savo komandos nariams (t.y. diskas nepasiekes tikslo nusiledžia ant žemės arba būna numušamas besiginančios komandos) arba besiginančioji komanda pagauna/perima skrendantį diską perdavimo metu. Disko nukritimo ant žemės atveju žadimas tesiamas nuo taško kur diskas sustojo, o ne kur pirmą kartą palietė žemę. Jeigu puolanti komanda atliekant disko perdavimą išmeta diską aikštės ribų ir jis ten nusiledižia, žaidimas tęsiamas nuo taško kur diskas užėjo už aikštės ribų.

Kai žaidėjas fizinio įsikišimo metu trukdo priešininkui gali būti skelbiamas žaidimo taisyklių pažeidimas. Jeigu taisyklių pažeidimas yra sukeltas besiginančios komandos ir dėl to atakuojanti komanda praranda diską, paskelbus žaidimo taisyklių pažeidimą (angl. „foul“) diskas yra gražinamas atakavusiai komandai ir skaičiavimas vėl pradedamas skaičiuoti nuo vieno ir žaidimas yra tesiamas. Kadangi lėkščiasvydis yra sportas be teisėjų, žaidėjas pažeidęs taisykles turi teisę sutikti arba nesutikti su skelbiamu taisykliu pažeidimu. Jeigu vieningai nesutariama dėl to kas įvyko diskas yra gražinamas į prieš tai buvusią vietą. Nepaisant petraukimų žaidimas tęsiamas tol kol yra pelnomas taškas, išskyrus išimtinius atvejus dėl traumų. Išskyrus traumas, žaidėjų keitimai galimi tik vienai ar kitai komandai pelnius tašką.

Taškai yra pelnomi sėkmingai perduodant diską komandos nariui esančiame oponentų galinėje zonoje. Po taškų pelnymo komandos keičiasi pusėmis, tai yra atakos kryptimi ir tašką peliusi komanda metą „pulą“ oponentams. Žaidimas tesiamas tol kol kuri nors komanda pirmoji pelno 15 taškų ir dviejų taškų persvara nuo savo oponentų, arba kuri komanda pirmesnė pasieks 17 taškų ribą. Taškų riba gali būti nuspresta komandos kapitonų arba turnyro organizatorių. Turnyrai dažniausiai rengiami iki 13 taškų, siekiant taupyti laiką. Vienai iš komandų surinkus pusę reikiamų taškų (9 taškus iš 17 reikiamų surinkti turnyro metu) arba, kai praeina pusę žaidimui numatyto laiko (tradiciškai tai numatyta 50 iš 100 minučių) yra skelbiama 10 minučių ilgoji pertrauka. Labiausiai paplitęs yra lankstus turnyro formatas, kai pasibaigus žaidimui skirtam laikui baigiamas žaisti taškas (t.y. kol viena iš komandų pelno takšą), tuomet nustatoma riba (t.y. skaičius kuris būtų prie pirmaujančios komandos priedėjus dar vieną tašką), kurią pirma pasiekusi komanda ir taps nugalėtoja. Kiekviena komanda per kėlinį gali pasinaudoti po dvi 70-ies sekunčių petraukėlėmis. Žaidimo metu petraukėlės gali būti skelbiamos tik diską turinčio žaidėjo. Pelnius tašką minutės petraukėlę gali skelbti bet kuris žaidėjas. Kai rezultatas pasieka 14-14 viena iš komandų gali skembti vieną petraukėlę.

Garbingas žaidimas, pagarba oponentams, taisyklių nepažeidinėjimas ir mėgavimasis žaidimu yra pagrindiniai, kertiniai lėkščiasvydžio principai, kurių laikymasis net ir tuomet kai vyksta intensyvios varžybos, visumoje yra vadinamas – „žaidimo dvasia“ (angl. „spirit of the game“).

Salės lėkščiasvydis

Lėkščiasvydis žaidžiamas krepšinio sporto salėje

Lėkščiasvydis taip pat yra žaidžiamas ir sporto salėse, tam naudojamos rankinio sporto aikštelės arba uždara futbolo aikštė su dirbtine danga. Tokiose salėse diskas negali liesti salės sienų ir lubų. Žaidžiant salėse, erdvės yra mažesnė todėl ir žaidėjų skaičius yra sumažinamas siekiant išlaikyti tempui. Priklausomai nuo salės dydžio yra pasirenkama kokiu formatu žaidžiama : 4 prieš 4 arba 5 prieš 5.

Kai kurie turnyrai ar lygos žaidžia greito taško (angl. „Speedpoint“) arba dar žinomą kaip Quebec miesto taisyklės (4 prieš 4) siekiant pagreitinti žaidimą:

  • Per žaidimą atliekami tik 2 „pulai“ per žaidimą: žaidimo pradžioje ir po vidurio petraukos. Abi komandos turi po viena „pulą“.
  • Kai pelnomas taškas žaidimas tesiamas nuo tos vietos zonoje kur buvo pelnytas taškas.
  • Galima uždelsti nedaugiau kaip 20 sekundžių nuo taško pelnymo iki kitos atakos pradžios.
  • Žaidėjai gali keistis tik pelnius tašką.
  • Kiekviena komanda turi po vieną vienos minutės trukmės petraukėlę.
  • Minutės petraukėlė negali būti panaudota kai liko 5 ar mažiau minučių iki žaidimo laiko pabaigos.
  • Žaidžiant 5 prieš 5, keitimai galimi žaidimo metu, nepertraukiant žaidimo.
Lėkščiasvydis žaidžiamas rankinio sporto salėje

Europoje ypač paplitęs salės lėkščiasvydis pagrinde dėl žiemos ir netinkamų oro sąlygų. Čia lėkščiasvydis dažniausiai žaidžiamas rankinio sporto salėse arba krepšinio salėse. Šiaurės Europoje ir Skandinavijos valstybėse rankinio aikštelės yra standartinis salės lėkščiasvydžio dydis, o Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje ir pietų Europoje dažniausiai naudojamos krepšinio aikštelės kaip standartinis dydis. Žaidėjai dažniausiai mūvi kelių, alkūnių ir riešų apsaugas, kaip rankinyje, siekiant išvengti nubrozdinimų ir įpjovimų gaudant diską krentant.

Europoje salės lėkščiasvydis taip ištobulėjo, kaip lėkščiasvydis lauke. Dėl mažos aikštės ir nemaišant vėjui, buvo sukurta ir ištubulinta keliasdešimt specifinių puolimo ir gynybos taktikų. Taip pat, tai vieta, kur metimai, kaip „scoober“, „blade“, „hammer“ ir „poach“ gali būti atliekami nes tam nemaišo vėjas. Naudojant šiuos metimus galima dar labiau praplėsti naudojamų taktikų sąrašą, nes lauke visi šie metimai yra išbalansuojami vėjo ir praranda savo tikslumą ir yra tinkami tik trumpam atstumui. Europoje dažniausiai diską reikia perduoti per 8 sekundes, nes čia salės lėkščiasvydis žaidžiamas kiek greičiau ir aktyviau.

Naujojoje Zelandijoje salės lėkščiasvydis yra žaidžiamas kaip ir Jungtinėje Karalystėje ir dažniausiai žaidžiama uždarose krepšinio aikštelėse 4 prieš 4 ir naudoja už krepšinio aikštelės esančia ribą kaip galinę zoną, kurioje yra pelnomi taškai. Tai labai sumažina pelnomų taškų zoną ir leidžia rengti atakas iš trijų kampų. Tolimesni taktiniai ir stateginiai veiksmai ištobulėja tiek atakuojančios, tiek besiginančios pusės. Naujojoje Zelandijoje salės lėkščiasvydyje yra skaičiuojama iki 7 sekundžių.

Sporto salėse vykstantys turnyrai bei čempionatai populiariausi yra Europoje. Žinomiausias Europoje ir ilgiausiai vykstantis uždarų patalpų lėkščiasvydžio turnyras „Winter Trophy“ vyksta kasmet sausio pabaigoje, Švedijoje Geteborgo mieste, kur kasmet susirenka virš 40 komandų iš visos Europos.

Paplūdimio lėkščiasvydis

Žaidžiamas paplūdimio lėkščiasvydis, sporto festivalyje Palangoje „Sportas visiems“

Paplūdimio lėkščiasvydis yra alternatyvi lėkščiasvydžio forma. Kaip galima spresti iš pavadinimo, žaidimas vyksta ant smėlio ir dažniausiai paplūdimyje. Paplūdimio lėkščiasvydžio žaidimai vkysta mažesnėje negu tradicinio lėkščiasvydžio aikštėje su 4 arba 5 žaidėjais (priklauso nuo turnyro formato). Žaidžiant paplūdimio lėkščiasvydį galima žaisti basomis kojomis. Aukščiausias paplūdimio lėkščiasvydžio sporto šakos valdymo organas yra Paplūdimio lėkščiasvydžio mylėtojų asociacija („Beach Ultimate Lovers Association“, trump. BULA). [3]

Disko gaudymas krentant - layoutas.

Dauguma paplūdimio lėkščiasvydžio turnyrų yra žaidžiami pagal BULA taisykles, kurios parengtos WFDF su keliias pakeitimais.

Didžiausias[4] ir vienas iš žinomiausių paplūdimio lėkščiasvydžio turnyrų Šiaurės Amerikoje yra mišrių komandų paplūdimio lėkščiasvydžio turnyras rengiamas liepos mėnesį "Wildwoode", Naujajame Džersyje. Kitas labai populiarus ir žinomiausias Europoje turnyras vadinasi Paganello[5] Riminyje, Italijoje. Europoje yra populiariūs Hat formato paplūdimio turnyrai. "Kiev HAT" vykstantis Ukrainos sostinėje Kijeve, kasmet vasaros pabaigoje sutraukiantis 250–350 paplūdimio ultimeito entuziastų iš visos Europos. Turnyras ypač liaupsinamas dalyvių, nepaisant to, kad turnyro metu kartais temepratūra pasiekia net +40C laipsnių.

Lietuvoje yra rengiami tik du paplūdimio lėkščiasvydžio turnyrai: "Palanga Sands" (Palangoje) ir "SUN BEAM" (Klaipėdoje). "Palanga Sands" yra HAT formato turnyras, kuriame burtu keliu žaidėjai yra paskirstomi į komandas. Tai vienos dienos trukmės turnyras, o antrą dieną vyksta individualių rungčių konkursas (toliausiai numeto disko, ilgiausiai ore išsilaikiusio disko ir gražiasio layouto rinkimai). Tarptautinis paplūdimio lėkščiasvydžio turnyras "SUN BEAM" vyksta Klaipėdoje (Smiltynėje). Priešingai nei "Palanga Sands", tai yra komandinis turnyras, kuriame išaiškėja pajėgiausios paplūdimio lėkščiasvydžio komandos. Turnyras rengiamas liepos mėnesį ir trunka dvi dienas.

Intensyvus lėkščiasvydis

Intensyvusis lėkščiasvydis, tai dar viena variacija pritaikyta žaisti mažensiame lauke. Ši lėkščiasvydžio firma buvo išrasta miesto sąlygomis kur yra ribota erdvė ir negalima žaisti tradicinio dydžio aikštėje. Tai daugeliu aspektu labai panašu į salės lėkščiasvydį išskyrus, tai kad žaidžiama komandomis nuo 3 iki 7 žaidėjų vienos komandos žaidėjų aikštėje.

Pagridninės intensyvaus lėkščiasvydžio taisyklės:

  • Naudojama tik viena taškų pelnymo zona;
  • Žaidimo aikštė padalinta į tris teritorijas: taškų pelnymo zona, žaidimo aikštė ir disko perdavimo zona;
  • Norint pelnyti tašką, diskas turi būti metamas taip, kad kirstų taškų zonos vidinę liniją ir diskas turi būti pagautas taškų zonoje;
  • Jeigu diskas metamas taip, kad išskrenda iš aikštės ir vėl grįžta į aikštę praskridęs taškų penlymo zonos vidinę liniją ir pagaunamas – taškai nėra pelnomi. Atakuojanti komanda turi išmesti diską iš taškų zonos ir dar kartą bandyti užpulti taip, kad metamas diskas kirstų taškų zonos vidinę liniją;
  • Taškai vertinami taip pat kaip ir tradiciniame lėkščiasvydyje ir diskas gali būti pagaunamas bet kur taškų zonoje;
  • Diską perėmus kitai komanadai, arba jeigu atakuojanti komanda praranda diską, besiginančioji komanda perėmusi diską turi jį perduoti diską į disko perdavimo zoną ir tik tuomet galima pulti į taškų pelnymo zoną;
  • Pulai nėra metami. Tašką pelniusi komanda perduoda diską priešininkų komandai žaidimas tęsiamas oponentų komandai pradedant ataką nuo disko perdavimo zonos. Po taško pelnymo abi komandos turi būti savo vietose ir pradėti žaidimą ne ilgiau kaip per 20 sekunčių.

Žaidimo dvasia

Lėkščiasvydyje (ultimeitas) pagrindinis apdovanojimas yra "Žaidimo dvasios" (angl. "Spirit of The Game") trofėjus. Šis apdovanojimas yra aukščiausias ir geriausią žaidimą pademonstravusios komandos įvetinimas. Lėkščiasvydis, tai sporto šaka, kurioje nėra teisėjų ir visus kilusius ginčus tarp žaidėjų, taisyklių pažeidimus sprendžia patys žaidėjai, remiantis sąžiningmo, pagarbos oponentui bei garbingo žaidimo (fair play) principais.


Ši taisyklė yra iš oficialių lėkščiasvydžio taisyklių parengtų „USA Ultimate“ (liet. JAV lėkščiasvydžio federacijos):

Lėščiasvydyje remiamasi sportininkų žaidimo dvasia ir pagarba oponentams, kurios jie turi laikytis žaisdami žaidimo metu. Lėkščiasvydyje greitos, intensyvios, bei konkurencingos varžybos yra laukiamos ir palaikomos, tačiau neprarandant tarpusavio pagarbos tarp žaidėjų, ištikimo žaidimo taisyklių laikymosi, ir neprarandt žaidimo teikiamo džiaugsmo. Tokiu būdu yra siekiama pašalinti nepalankų elgesį iš aikštės. Tokie veiksmai kaip pajuoka iš oponentų, pavojingos pražangos, tyčinis baudavimas arba kitoks „laimėti bet kokia kaina“ elgesys yra priešingas žaidimo dvasiai ir visų žaidėjų turi būti vengiamas.


Daugelis turnyrų įteikia apdovanojimus už aukščiausią žaidimo dvasią pademonstravusią komandą, kuri renkama visoms komandos po varžybų įvertinant vieniems kitų turnyro metu pademonstruotą žaidimo dvasią.


Turnyrai ir lygos

Tradiciniai turnyrai

Tradiciniai lėkščiasvydžio turnyrai, tai klubiniai turnyrai. Tokios varžybos dažniausiai yra organizuojamos savaitgaliais ir trunka dvi dienas (šeštadienį ir sekmadienį). Tradiciniuose turnyruose viena komanda, per vieną dieną, sužaidžia nuo 4 iki 6 varžybų. Turnyruose klubo garbę atstovaujantis žaidėjas gali atstovauti tik vienai komandai.

Tradiciniuose turnyruose būna pora divizionų: Open (atvirasis), moterų ir mišrusis. Priklausomai nuo vyraujančio metų laiko priklauso ir turnyro formatas (salės, lauko ar paplūdimio turnyras). Turnyruose organizatoriai patys parenka iki kiek taškų bus žaidžiama, kiek laiko žaidimams bus skriama, o čempionatuose yra standartiniai rėmai, kurių metu stengiamasi nekeisti standartinių taisyklių. Tradicinis lėkščiasvydžio turnyras vykstantis lauke trunka 100 minučių arba žaidžimas iki 17 taškų, bet nedaugiau negu iki 19 taškų.

HAT turnyrai

Šis turnyro tipas yra kilęs iš angliško žodžio „hat“ (liet. Kepurė). HAT turnyrai yra dažnas reiškinys lėkščiasvydžio aplinkoje. Tokiuose turnyruose žaidėjai registruojasi, susirenka individualiai, o ne su komanda ir burtų keliu būna paskirstomi į komandas. Žaidėjai dažniausiai būna skirstomi į skirtingus burtų krepšelius arba kepures pagal patirtį ir lytį, vėliau traukiant žadėjų vardus suskirstomos komandos.

JAV vakarinėje pakrantėje vykstatiems hat turnyrams dažnai yra įprasta „kepurės taisyklė“, kurios turi laikytis visi dalyviai ir viso žaidimo metu mūvėti kokią nors kepurę. Jeigu žaidėjai perima diską ir tampa puolančia komanda ir tuo metu praranda kepurę, tai yra traktuojama kaip disko praradimu ir diskas turi būti atiduodamas kitai komandai.

Tačiau „kepurės taisyklė“ nėra taikoma taip plačiai ir dažniausiai kepurės yra naudojamos paskirstyti žaidėjus pagal fizinį pasiruošimą, patirtį sporte, amžių, lytį, ūgį arba kits kriterijus siekiant suformuoti vienodo pajėgumo komadnas. Žaidėjai registracijos metu nurodo šią informaciją, pagal kurią yra susikirstomi. Pasaulyje yra miestų, kuriuose reguliariai vyksta hat reguliariojo sezono lygos, kurių struktūra panaši į turnyrą, tačiau kur burtu keliu paskirstyti žaidėjai žaidžia kartu visą sezoną.

Hat lygose ir hat turnyruose ypatingos reikšmės sukuria naujų kontaktų užmezgimas, bendraimas su ultimeito bendruomene ir jos atstovais. Hat turnyruose labiau svarbu yra smagiai praleisti laiką, susipažinti su žaidėjais, pasilinksminti su jais. Įvairaus lygio žaidėjai dalyvauja tokio pobūdžio renginiuose, nuo pasaulinio lygio žaidėjų iki visiškų pradedančiųjų. Hat turnyruose (taip pat kartais ir reguliariose lygose) dažniausiai yra pernkama kokia nors tema, pvz.: laukiniai vakarai, ateiviai, piratai, superherojai, ir pan. Turnyrų organizatoriai komandoms suteikia jau iš anksto sugalvotus pavadinimus, kurie atspindėtų bendrą temą, kaip pvz.: filmų žvaigždės, laukiniai gyvūnai ir pan.

Didesni hat turnyrai yra daromi su grupės varžybomis primą dieną, o atkrinatmosiomis ir varžybomis dėl vietų – antrą turnyro dieną. Grupėje žemesnes vietas užėmusios komandos vistiek žaidžia su kitos grupės komandomis dėl vietos turnyrinėje lentelėje.

Nuoalt vykstančios lygos

Nulatos besitęsiančios lygos labiausiai yra išvystytos JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje. Dažniausiai, tai aukštųjų mokyklų (univertistetų, koledžų) komandos (Open, moterų, mišrios, meistrų, didmeistrių ir jaunimo) su vaikinų ir merginų divizionais.

Pramoginės lygos yra visur skirtingos. Jos skiriasi savo dydžiu ir formatais. Pirmasis toks, rekreacinė lyga vyko 1986 m., o 1993 m. susivienijo į Otavos Karletono ultimeito asociaciają Kanadoje, kuri ir šiuo metu vis dar yra laikoma didžiausia vasaros lygų pasaulyje. 2004 metais lygoje buvo 354 komandos ir apie 5000 žaidėjų. [6]

Toronte, Kanadoje 1980 metais buvo įkurtas Toronto ultiemto klubas, per metus rengia net keturias reguliariasias lygas, kuriose dalyvauja iš viso apie 3300 žaidėjų ir 250 komandų kasmet. [7]

Tai pat yra rengiamos ir mažesnės lygos vaikams ir moksleviams. Dažniausiai tai mokyklų reguliariojo sezono lygos. Pirmosios tokios lygos Jungtinės Amerikose valstijose pradėtos rengti 1993 metais Merio Lorio (Mary Lowry), Džo Bisignano (Joe Bisignano), ir Džefo Džordžsono (Jeff Jorgenson) Sietle, Vašingtone.

Lietuvoje, 2010 metų vidurvasaryje, buvo rengta lauko lėkščiasvydžio lyga – „Vilniauas Vasaros lyga“, kurioje varžėsi stipriausios sostinės komandos. „Vilniaus Vasaros lygoje“ dalyvavo 4 komandos ir žaidė dviejų ratų grupės varžybas. Varžybos vyko Vilniaus Vingio parke, siekiant žmones supažindinti su lėkščiasvydžiu ir pritaukti daugiau naujų žaidėjų.

Mokyklų ir jaunimo lygos

Turnyrai tarp mokyklų būna organizuojami muo vietinių klubų iki nacionalinio lygmens turnyrų. JAV lėkščiasvydžio federacija rengia vaikinų ir merginų moyklų nacionalinį čempionatą kasmet Mineapolyje, Minesotoje. Šis čempionatas yra žinomas kaip jaunimo klubų čempionatas ir labai dažniai sulaukia daug dalyvių (skiritngo pajėgumo žaidėjai kartais iš visos Anglijos, kur silpnesnės mokyklų komandos nedalyvauja.

Mokyklų prestižiškiausias čempionatas vyksta JAV, kur čempionatas būna padalijamas į rytus ir vakarus, kurie taip ir vadinami – rytų ir vakarų. Čempionatai tampa vis konkurencingesni kai mokyklose esančios lėkščiasvydžio komandos pradeda rimčiau žiūrėti į lėkščiasvydį ir siekti sporto aukštumų. JAV lėkščiasvydžio federacija taip pat organizuojanti nacionalinius jaunimo lėkščiasvydžio klubų čempionatus ir siunčia atstovaujančia komandą į pasaulio jaunimo lėkščiasvydžio čempionatą, kuris vyksta kas du metus. Žemesnio lygio turnyrų JAV lėkščiasvydžio federacija yra įsipareigojusi ir kasmet suorganizuoti 20 jaunimio turnyrų Jungtinėse Valstijose.

Klubai Lietuvoje

Komandų kontaktinę informaciją galite rasti Lietuvos skraidančiojo disko federacijos tinklalapyje. [1]

Turnyrai Lietuvoje

  • „Lietuvos ultimeito čempionatas“ yra svarbiausias Lietuvos ultimeito klubams. Kasmet Lietuvoje tradiciškai yra rengiami du „Lietuvos ultimeito čempionatai“: lauko ir salės (uždarų patalpų). Tradiciškai „Lietuvos ultimeito čempionatai“ yra organizuojami Kėdainiuose. Čempionatai rengiami vyrajančio sezono pabaigoje, tačiau fiksuotos datos jie neturi. Lietuvos ultimeito lauko čempionatas tradiciškai vyksta paskutinį rugsėjo savaitgalį. Lietuvos ultimeito salės čempionatas vyksta šaltojo sezono pabaigoje – vasario-kovo mėnesiais. Pagal užimtas vietas „Zarazos“ turnyre ir „Lietuvos ultiemito čempionatuose“ komandos gauna reitingo taškus.
  • „Zaraza“, tai vienas populiariausių Lietuvos lauko turnyrų, kuris kas met vyksta balandžio mėnesio pabaigoje Zarasuose. „Zaraza“ pirmą kartą buvo pradėta rengti dar 2004 metais. Šis turnyras yra išskirtinis tuo, kad tai yra bene anksčiausias lauko ultimeito turnyras, todėl nuolatos sulaukiantis daug dalyvaujančių komandų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Rusijos, Estijos.
  • „Palanga sands“ turnyras yra vienintelis Lietuvos HAT pobūdžio paplūdimio ultimeito turnyras. Turnyras tradiciškai yra organizuojamas Palangoje sporto festivalyje „Sportas visiems“. Turnyras vyksta vieną dieną, o kitą dieną vyksta individualių rungčių varžybos (toliausiai numesto disko rungtis (angl. max distance), ilgiausiai ore išsilaikiuso disko rungtis (angl. Maximum Time Aloft), gražiausio disko pagavimo krentant rungtis (angl. layout)). „Palanga Sands“ turnyras pradėtas rengti 2003 metais. Pirmieji turnyrai buvo komandiniai, vėliau nusprspręsta jo farmatą pakeisti į HAT, kai vietoje traukiami burtai ir pasiskirstoma komandomis.
  • „SUN BEAM“, tarptautinis komandinis paplūdimio lėkščiasvydžio turnyras pradėtas rengti tik 2011 metais. Turnyras „SUN BEAM“ organizuojamas vasaros viduryje, Klaipėdoje – Smiltynės paplūdimyje, kuris atitinka visus BULA reikalavimus. Tai jauniausias Lietuvos turnyras.

Lietuvoje taip pat yra ir daugiau lėkščiasvydžio turnyrų:

„UltiFreeze“ epizodiškai vykstantis komandinis salės turnyras, Vilniuje;

„VUC“ (Vilniaus Ultimeito Čempionatas) atvirųjų erdvių komandinis turnyras vykdavęs rugpjūčio mėnesį, Vilniuje;

„Trigubas smūgis“ kasmetinis (nuo 2009 metų), lėkščiasvydžio sporto klubo „Vorai“ organizuojamas salės, 3x3 HAT lėkščiasvydžio turnyras, vykstantis Trakų Vokėje salės sezono metu;

„Ledinis diskas“ salės sezono komandinis turnyras organizuojamas Jurbarke vietinio klubo „Velniai“.

Turnyrų rezultatai (nuo 2008 m.)

5-asis turnyras „UltiFreeze“

Vilnius, 2008 m. vasario 16 – 17 dienomis:

  1. Taškas, Zarasai
  2. Briliantai Sninga, Vilnius
  3. Ultimate Decision, Ryga
  4. Vorai, Vilnius
  5. Flying Steps, Sankt Peterburgas
  6. Velniai, Jurbarkas
  7. Zepps Ereliai, Vilnius
  8. UZA, Vilnius
  9. Kteamas, Vilnius
  10. Zepps Vilkai, Vilnius
  11. Prienai, Prienai
  12. Taškas MIX, Zarasai

Lietuvos Ultimeito Čempionatas 2011 (salės)

2011 m. vasario 5–6 dienomis, Kėdainiuose:

Prizinės vietos laimėtojas
Žaidimo dvasios apdovanoijmas
Atvirasis pogrupis vieta Mišrusis pogrupis
BS (Vilnius) 1 Bubblicious (Vilnius)
Zepps (Vilnius) 2 Vorai (Trakų Vokė)
Vorai (Trakų Vokė) 3 Ultimate decision (Ryga)
Taškas (Zarasai) 4 MIXtūra (Vilnius)
Skraidantys Drambliai (Kaunas) 5 Marių Meškos (Klaipėda)
Marių Meškos (Klaipėda) 6
Batareika (Krakės) 7
Zero (Vilnius) 8

Tarptautinis paplūdimio ultimeito turnyras „SUN BEAM 2011“ (paplūdimio)

2011 m. liepos 16–17 dienomis, Klaipėdoje:

Prizinės vietos laimėtojas
Žaidimo dvasios apdovanoijmas
Atvirasis pogrupis vieta Mišrusis pogrupis
Skraidantys Drambliai (Kaunas) 1 Sexylegs (TalinasEstija)
Zepps (Vilnius) 2 MIXtūra (Vilnius)
Briliantais Sninga (Vilnius) 3 The Ideal Condition / RSU (RygaLatvija)
Marių Meškos (Klaipėda) 4 Greens (GardinasBaltarusija)
Shadows (Sankt Peterburgas, KaliningradasRusija) 5 Marių Meškos (Klaipėda)
Zero (Vilnius) 6

Lietuvos Ultimeito Čempionatas 2011 (lauko)

2011 m. rugsėjo 24-25 dienomis, Kėdainiuose:

Prizinės vietos laimėtojas
Žaidimo dvasios apdovanoijmas
vieta Atvirasis pogrupis
1 Taškas (Zarasai)
2 Vorai (Trakų Vokė)
3 Briliantais Sninga (Vilnius)
4 Skraidantys Drambliai (Kaunas)
5 Zero (Vilnius)
6 Marių Meškos (Klaipėda)

Nuorodos

Taisyklės

Komandos Lietuvoje

Lygos ir asociacijos


Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: